Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.
„Turiu būsto paskolą, kai įmoka išaugo iki 500 eurų supratau, kad į restoranuose ir kavinėse su draugais susitikinėsiu rečiau. Einame vieni pas kitus į namus ir ten ruošiame vakarienes“, – pasakojo vilnietė Rasa.
Anot jos, kainos restoranuose stebina, kartais netgi šokiruoja.
„Paprasčiausios salotos kainuoja apie 10 eurų, vyno taurė apie 7 eurus. O ką kalbėti apie pagrindinius mėsos ar žuvies patiekalus, net paprastesniame restorane tenka pakloti mažiausiai 15 eurų. O jeigu nueini į prabangesnę tenka mokėti dar daugiau.
Dabar netgi dienos pietūs jau beveik visur 10 eurų kainuoja“ , – piktinosi moteris.
Kita vilnietė Ingrida sakė, kad restoranų neatsisakys, tačiau į juos užsuks jau daug rečiau.
„Tai liks veikiau savaitgalio pramoga. Su šeima užsuksime kartą ar du pavalgyti ir į restoraną ar kavinę. Tačiau dažniau tai darysime tik kur nors išvykę, o jeigu liksime namuose, tai ten ir gaminsime valgyti.
Keturių asmenų vakarienė restorane gali atsieiti ir 100 eurų. Už šią sumą galima nusipirkti maisto daugiau nei savaitei“ , – skaičiavo moteris.
Klientų skaičius sumažėjo
Daugiau nei 60 restoranų „Amber Food“ vadovas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis pastebėjo, kad žmonių srautai į restoranus ir kavinės sumažėjo.
„Tačiau žmonės neketina visiškai atsisakyti restoranų. Pavyzdžiui, jeigu žmonės buvo įpratę lankytis restoranuose 4 kartus per mėnesį, tai dabar ten eina jau 3 kartus. Nėra taip, kad norėtų eiti į pigesnį restoraną, jie nekeičia pamėgtos vietos, bet ten lankosi rečiau.
Pirmadienį ir antradienį žmonių srautai restoranuose ir kavinėse sumažėjo. Žmonės maitinimo įstaigose dažniau lankosi savaitgaliais. Šeštadienį srautai būna tris kartus didesni nei pirmadienį“, – skaičiavo restoranų vadovas.
Restoranų „Momo Grill“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir „Monai“ Klaipėdoje vadovas Vytautas Samavičius irgi skaičiavo, kad klientų sumažėjo, tačiau tai siejo su sezoniškumu.
„Visada sausį ir vasarį žmonės rečiau lankosi restoranuose. Tačiau, pavyzdžiui, Klaipėdoje lankytojų truputį mažiau nei pernai nuo pačiu laikotarpiu. Kituose miestuose ženklių skirtumų nematome“, – komentavo restoranų vadovas.
Kalbėdamas apie kainas restoranų vadovas tikėjosi, kad kainų šiemet jau nebereiks didinti.
„Labai tikiuosi, kad kainos nebekils. Tačiau, kad jos mažėtų ženklų irgi nėra“, – sakė V. Samavičius.
Kainų mažinti nėra iš ko
Anot G. Balnio, restoranų ir kavinių verslas yra bene pats konkurencingiausias Lietuvoje.
„Dabartinė žaliavų savikaina yra didesnę nei buvo, pavyzdžiui, 2019 metais. Mes atsiliekame didindami kainas.
Kalbant apie jas, matau tris scenarijus. Kainos gali didėti, likti tame pačiame lygyje arba mažėti. Šiemet kainos kilti nebeturėtų. Tačiau klausimas, kiek minimali alga ir maisto kainos didins savikainą. Kol kas kiaušiniai ir pienas pinga. Jeigu žaliavos ir toliau pigs, patiekalų kainų didėjimas sustos, galbūt netgi ims mažėti“, – komentavo G. Balnis.
Vis tik, anot jo, jeigu energetinių išteklių, maisto kainos toliau pigs restoranų vadovai tuos pinigus skirs algoms, tačiau kainų klientams tikriausiai nemažins.
„Vasarą restoranai ir kavinės turi didžiausias apyvartas. Todėl jie jau dabar rengia vasaros atostogoms meniu ir jų nebekeičia. Todėl dabar ir pamatysime, kokios patiekalų kainos bus nustatytos. Tikėtina, kad tokios ir liks iki metų pabaigos“, – prognozavo G. Balnis.
Gyventojams auga palūkanų našta, todėl tenka taupyti
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas svarstė, kad pastaruoju metu šalies maitinimo sektoriaus situacija yra keistoka.
„Gruodžio mėnesį Eurostat duomenys rodė, kad Lietuvos gyventojų optimizmo lygis buvo aukščiausias per paskutinius 10 mėnesių. Žmonės gerai vertino ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas.
Tačiau reali gruodžio mėnesio mažmeninės prekybos statistika rodė, kad maitinimo sektoriaus apyvarta pernai gruodį, palyginti su tuo pačių laikotarpiu prieš metus, išaugo tik 5 proc. Tas augimas vis dar yra, bet jis lėtėja“, – pastebėjo ekonomistas.
A. Izgorodinas prognozavo, kad vasarį ir kovą apyvartos restoranuose ir kavinėse kris.
„Tai susiję su kylančiomis palūkanomis. Europos Centrinis Bankas (ECB) kelia palūkanas. Tai veikia žmones, kurie turi paskolas. Nors ekonomika ir darbo rinka yra stipri, infliacija lėtėja, tačiau sparčiai ir agresyviai yra keliamos palūkanos verčia gyventojus taupyti ne pirmo būtinumo prekėms.
Perspektyvos yra prastos. ECB palūkanas didins iki šių metų rudens, jos didės iki 3 proc. Paskolų našta gyventojams dar labiau didės, tad žmonės dar rečiau lankysis restoranuose ir kavinėse“, – prognozavo ekonomistas.
Jis nebuvo tikras, ar ši situacija skatins restoranus atpiginti patiekalus.
„Atlyginimai kavinėse ir restoranuose nedidės. Todėl atlyginimų spaudimo kelti galutines kainas nebeliks. Kitas aspektas dujų ir elektros kainos įmonėms. Kol kas dujų kaina lieka žema. Todėl energetikos sąnaudos irgi nekels spaudimo didinti kainas.
Vienintele rizika lieka tolesnė maisto kainų dinamika. Tai priklausys, kaip nuo Covid-19 krizės atsigaus Kinija. Kol kas matome, kad Kinijos atsigavimus bus spartus, jos paslaugų vartojimas auga. Jeigu jis sparčiai augs, rinkos patikės, kad Kinijos atsigavimas bus spartus. Todėl maisto kainos gali padidėti, tai turėtų įtakos ir restoranams bei kavinėms“, – komentavo A. Izgorodinas.
Anot jo, artimiausiu metu kainos restoranuose nesikeis – nei kris, nei kils.
„Krizinis laikotarpis bus pavasarį, tada ir pamatysime, ar kils maisto kainos. Jeigu maistas nebrangs, tada galim imti mažėti ir kainos restoranuose ir kavinėse“, – prognozavo ekonomistas.
