Pirkėjai graibsto nukainotus produktus, tačiau ne visos parduotuvės jų siūlo: štai ką pavyko nupirkti už 8 eurus

Tačiau skirtingi prekybininkai siūlo skirtingą tokių produktų pasiūlą.

Kol vieni džiaugiasi, pirkėjų aktyvumu, perkant nukainotus produktus, kiti skaičiuoja, kad nukainoti produktus ir tada parduoti – neapsimoka.

Visgi nutariau patikrinti, nukainotų produktų pasiūlą. Apsilankiau 5 didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse ieškodama nukainotų maisto produktų. Štai ką pavyko nusipirkti už šiek tiek daugiau nei 8 eurus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atskleidė superinius vištienos kepsnelius: „Išeina tobuli“

Sutaupykite mažiausiai 100 eurų per mėnesį: atskleidė 3 gudrybes

DIENOS PJŪVIS. Maisto kainų pasiutpolkė Lietuvoje – kada jos nustos augti?

Pirmiausia apsilankiau parduotuvėje „Rimi“. Čia nukainotų prekių buvo keliose prekybos salės vietose. Duonos skyriuje buvo galima nusipirkti duonos ir bandelių, vaisių ir daržovių skyriuje – briuselio kopūstų, šviežių žirnelių, prieskoninių žolelių, pieno ir mėsos skyriuose – įvairių sūrių, šoninės, jau paruoštų salotų. 

Visoms nukainotoms prekėms buvo taikoma 50 proc. nuolaida. Šioje parduotuvėje nusipirkau saulėgrąžų duonos už 0,78 euro, 3 varškės spurgas už 1,80 euro, karštai rūkytos kiaulienos šoninės 200 g. už 1,18 euro, šviežių žirnelių už 1 eurą. Visų šių prekių kainos nurodytos jau su 50 proc. nuolaida. Todėl prekėms iš viso išleidau 4,76 euro. Be nuolaidos už šias prekes būčiau sumokėjusi beveik 10 eurų. 

Vėliau apsilankiau „Maxima“ parduotuvėje. Čia taip nukainoti buvo įvairūs produktai nuo duonos gaminių iki pieno produktų. Tačiau pasirinkimas buvo mažesnis. Čia nusipirkau kietąjį sūrį su 50 proc. nuolaida. Jis man vietoje 3,12 euro atsiėjo 1,56 euro. 

Apsilankiau ir „Norfa“ parduotuvėje. Joje daugiausiai nukainotų buvo vaisių ir daržovių bei pieno produktų skyriuose. Čia nusipirkau morkų kilogramą už 0,47 euro ir dvi cukinijas už 0,86 euro su nuolaida. 

Tada apsilankiau „Lidl“ parduotuvėje. Čia nukainotų produktų radau mažiau, daugiausiai 30 proc. buvo taikoma jau paruoštiems sumuštiniams, duonos gaminiams. Šioje parduotuvėje su 30 proc. nuolaida nusipirkau pašteto už 0,51 euro. 

Apsilankiusi „Iki“ parduotuvėje nukainotų produktų neradau. 

Iš viso nukainotų prekių krepšelis man atsiėjo 8,16 eurų. Už šią sumą įsigijau 8 produktus su 30–50 proc. nuolaida.

Maistą ne nukainoja, bet atiduoda organizacijai

Visų didžiųjų prekybų tinklų atstovai tikino, kad besibaigiančio galiojimo produktus nukainuoja, atiduoda „Maisto bankui“ arba maisto atliekas perduoda biodujas gaminantiems atliekų tvarkytojams. 

Mažiausiai produktų nukainuoja ir parduoda savo klientams prekybos tinklas „Iki“. Jo atstovė Vaida Budrienė sakė, kad visus produktus atiduoda „Maisto bankui“, išskyrus šviežius kepinius, pavyzdžiui bandeles arba tortus. 

„Juos parduodame klientams su 30–70 proc. nuolaida“, – sakė prekybos tinklo atstovė.

Nukainoti ir parduoti produktus neapsimoka? 

Tuo metu prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad nukainoti produktus ir juos parduoti už mažesnę kainą, ne visada apsimoka.

„Prieš 10 metų ir dar anksčiau labai daug maisto produktų nukainodavome ir parduodavome už mažesnę kainą. Tačiau suskaičiavome, kiek tokių produktų žmonės nuperka ir pamatėme, kad tai apsimoka. Nukainavimo procesą atlieka darbuotojai, todėl daugiau išleidžiame nei uždirbame parduodami nukainotus produktus.

Todėl dabar nukainojame daug mažiau prekių, nei tą darėme anksčiau. Dažniausiai nukainojame brangesnes prekes“, – sakė prekybos tinklo vadovas. 

Jis pasakojo, kad nukainoti prekes tenka, kai jų atvežama truputį per daug. 

„Todėl dabar laikomės pozicijos, kad visgi vakare trumpo galiojimo prekių parduotuvėse gali pritrūkti. Tada išmetamų prekių kiekis sumažėja. Dabar labai nedaug maisto produktų išmetame“, – skaičiavo D. Dundulis. 

Nukainotų prekių pardavimai auga 

Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė irgi pastebėjo, kad ne visos užsakomos prekės dėl tam tikrų aplinkybių yra parduodamos. 

„Tai nutikti gali dėl programinių ar žmogiškųjų klaidų, pakitusių pirkėjų įpročių (pvz. pandemijos metu), kokybės problemų (pvz. produktas supelijo ar sugedo anksčiau laiko) ir pan. 

Todėl vienas svarbiausių tikslų yra sumažinti maisto švaistymą“, – komentavo prekybos tinklo atstovė. 

Anot jos, klientai noriai perka nukainotus produktus. 

„Specialūs nukainavimo lipdukai tapo priemone mūsų pirkėjams ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti maisto švaistymą. Ne paslaptis, kad pirkėjai mėgsta nubrauktą kainą ir noriai renkasi produktus su ja, nepaisant to, kad yra pratę pirkti kito prekės ženklo produktą. 

Pastebime, kad nukainotų produktų pardavimai auga. Tiesa, tokių produktų galiojimo laikas trumpas, tad jį suvartoti ar užšaldyti reikia dar tą pačią dieną. Daugiausiai sumažinta išpardavimo kaina yra parduodami trumpo galiojimo produktai – mėsa ir pienas, bei jų gaminiai. Maksimali nukainavimo nuolaida siekia 50 proc.“ – komentavo G. Šerėnienė. 

Daugiausiai nukainoja šviežių produktų 

„Maxima“ prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė vardijo, kad pirkėjai gali įsigyti šviežios mėsos ir žuvies, pieno produktus, įvairius kulinarijos gaminius, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos už mažesnę kainą. 

„Tokius produktus galima rasti specialiai pažymėtose  parduotuvių lentynose. Taip pat parduotuvėse įgyvendiname iniciatyvą „Nešvaistau – moku mažiau“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į maisto produktus, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis – jiems taikomos specialios nuolaidos, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol yra tinkami vartoti.

Pavyzdžiui, nefasuotoms bandelėms likus kelioms valandoms iki parduotuvės uždarymo taikoma 50 proc. nuolaida, sveriamoms salotoms nuo 20 val. – 30 proc. nuolaida, sveriamai šviežiai mėsai – 15 proc. nuolaida ir pan.“ – nuolaidas vardijo prekybos tinklo atstovė. 

Anot jos, šie nukainoti produktai sulaukia didelio susidomėjimo, nes juos žmonės gali įsigyti pigiau ir tuo pačiu prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo. 

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė irgi sakė, kad parduotuvėse nukainojamos būna įvairių kategorijų prekės – tai ir šviežia fasuota mėsa, atvėsinti ar šaldyti produktai, bakalėjos prekės. 

„Šių kategorijų prekėms taikoma standartinė, 30 proc. nuolaida. Kartais nukainotos būna ir gėlės vazonuose – tokioms prekėms taikoma 50 proc. nuolaida“, – skaičiavo L. Skersytė.

Kaip prailginti produktų galiojimo laiką?

Kauno technologijos universiteto (KTU) maisto instituto doktorantė Aelita Zabulionė paaiškino produktų galiojimo terminus ir į ką svarbu atkreipti dėmesį pirkėjams. 

„Tinka vartoti iki“ naudojamas nurodyti greitai gendančių produktų tinkamumo laiką. Gamintojas garantuoja, kad iki nurodytos datos produktas yra tinkamas vartoti, kokybiškas ir saugus. 

Kad būtų užtikrintas produkto kokybiškumas ir sauga, dalis laboratoriniu būdu nustatyto termino yra paliekama atsargoje, pavyzdžiui, jei gamintojas pagamino sūrelį ir laboratoriškai nustatytas maksimalus tinkamumo terminas yra 10 parų, ant pakuotės bus nurodoma 7 ar 8 paros nuo pagaminimo, kad vartotojas net ir paskutinę tinkamumo dieną gautų ir vartotų tikrai saugų ir kokybišką produktą“, – pasakojo specialistė. 

Anot jos, labai svarbūs yra du aspektai – produktų laikymo sąlygos ir jusliniai rodikliai. 

„Produktai turi būtinai būti laikomi reikiamoje temperatūroje. Ypač karštu metų laiku svarbu atkreipti dėmesį, kiek produktai praleidžia laiko karštyje juos transportuojant iš prekybos vietos į namus. 

Jei pirkėjai aplanko ne vieną prekybos centrą, o pirkiniai kaista automobilyje – jie gali sugesti ir anksčiau, nei nurodyta data. Taip pat labai svarbu įsitikinti, ar namų šaldytuve yra pakankama temperatūra produktų saugai užtikrinti. Daugeliui greitai gendančių produktų tinkama ne aukštesnė nei +6C temperatūra. Tai galima labai lengvai patikrinti – įdėti papildomą termometrą ir įsitikinti, kad visose lentynose temperatūra nėra aukštesnė“, – patarė A. Zabulionė. 

 Ji atkreipė dėmesį, kad jei išlaikomas terminis režimas, produktus galima vartoti ir pasibaigus ant etiketės nurodytam Tinka vartoti iki terminui. 

„Tačiau būtina įvertinti produkto juslines savybes – pakuotė turi būti nepakitusi, neišsipūtusi, produkto spalva taip pat turi būti nepakitusi. Neturi būti rūgštaus kvapo ar skonio. Jei pieno produkte jaučiamas rūgštus skonis ir kvapas, jaučiamas stiprus pienarūgštės skonis ar kvapas – tokio produkto vartoti jau nederėtų. 

Pavyzdžiui rūgpieniui būdingas švelniai rūgštus skonis, tačiau gedimo metu jis tampa labai intensyvus, atsiranda kartus poskonis. Jei mėsos produktuose jaučiamas pienarūgštės kvapas (tai ypač būdinga smulkintai mėsai, mėsos pusgaminiams) tai taip pat rodo gedimo procesą“, –  pavyzdžius vardijo specialistė. 

A. Zabulionės teigimu, produktų galiojimo laiką galima prailginti juos vakuumuojant, ką galima padaryti net ir namų sąlygomis, taip pat šaldant. 

„Tik būtina atkreipti dėmesį, kad šaldyti reikia dar nesugedusius produktus, t. y., dar nepasibaigus galiojimo laikui. Šaldiklyje esanti temperatūra (kuri taip pat turėtų būti žemesnė nei -18C) ne sustabdo, o tik sulėtina gedimą. Todėl nederėtų greitai gendančių produktų buitiniame šaldiklyje laikyti ilgiau nei 1–2 mėnesius“, – patarė specialistė.