Vienoje socialinio tinklo grupėje neseniai kilo diskusija, ar dviem asmenims susimokėjus būsto mokesčius užtenka 500 eurų maistui ir kitoms išlaidoms.
Komentatoriai skaičiavo, kad šios sumos pakaktų tik maistui, o kur dar kitos išlaidos, kurioms taip pat reikia pinigų?
Štai viena vilnietė rašė, kad dviem žmonėms vien tik maistui išleidžia 500 eurų.
„Kiekvieną kartą nuėjusi į parduotuvę išleidžiu vis daugiau. Stengiuosi nepirkti pačių brangiausių produktų, bet atsižvelgiu į jų kokybę.
Tačiau net ir perkant pačius pigiausius produktus nedaug pavyktų sutaupyti“, – rašė moteris.
Tuo metu kiti skaičiavo, kad už mažesnę sumą galima pragyventi tik regionuose, mažesniuose miesteliuose.
„Ten pigiau. Kokybiškesnio ir pigesnio maisto mažesniuose miesteliuose galima įsigyti tiesiai iš ūkininkų. Ir į kavines ten galima nueiti dažniau, nes jose kur kas mažiau tenka išleisti nei Vilniuje“, – komentavo moteris.
Pusė algos – būtinosioms išlaidoms ir maistui
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė skaičiavo gyventojų būtinąsias išlaidas, jos per pastaruosius metus išaugo 20 proc.
„Mūsų institutas tyrimų metu skaičiuoja, kiek būtinųjų išlaidų tenka Vilniuje gyvenančiai keturių asmenų šeimai, kuri augina du nepilnamečius vaikus ir gyvena nuosavame būste.
„Paskutiniai skaičiavimai buvo atlikti 2021 metais. Darant prielaidą, kad abu suaugę žmonės uždirba vidutinį šalies atlyginimą, gauna vaiko pinigus, jų būtinosios išlaidos maistui, būsto išlaikymui ir visuomeniniam transportui sudarė apie 30 proc. pajamų.
Be jokios abejonės, praėjusiais metais kylant tiek maisto, tiek būsto išlaikymo kainoms, šis santykis keitėsi. Tikėtina, kad dabar būtinosios išlaidos gali siekti ir iki pusės gaunamų pajamų. Tiesa, toliau kyla atlyginimai, tačiau ne taip greitai, kaip maisto kainos“, – pastebėjo specialistė.
Vien maistui išleidžia 500 eurų
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, naujausi namų ūkių biudžetų tyrimo duomenys rodo, kad keturių asmenų šeima Lietuvoje 2021 m. vidutiniškai per mėnesį maistui skyrė 27 proc. visų savo išlaidų, t.y. kiek daugiau nei 400 eurų.
„Kadangi maisto kainų infliacija 2022 metais siekė 26 proc., vadinasi, pernai ši suma tokiai šeimai vidutiniškai išaugo iki 500 eurų.
Remiantis statistikos šaltiniais galima teigti, kad statistinis Lietuvos gyventojas maistui skiria 20–30 proc. visų savo vartojimo išlaidų. Tiesa, šis procentas tiesiogiai koreliuoja su gaunamomis pajamomis: kuo jos mažesnės, tuo maistui tenkanti išlaidų dalis yra didesnė. Pavyzdžiui, minėto namų ūkio biudžetų tyrimo duomenimis, mažiausias pajamas generuojančių namų ūkių išlaidos maistui viršija 30 proc. ribą. Tuo metu vidutinis Vakarų Europos gyventojas maistui skiria 16 proc. savo mėnesio išlaidų“, – skaičiavo ekonomistas.
Anot jo, siekiant efektyviai valdyti savo finansus, vidutines pajamas gaunantiems gyventojams rekomenduojama maistui skirti iki 25 proc. gaunamų pajamų, o dar geriau – iki 20 proc.
„Jei pasiekti tokio balanso nepavyksta, tikslinga ieškoti to priežasčių. Tarp dažniausiai pasitaikančių jų – išlaidų maistui planavimo nebuvimas. Šiuo atveju, patarimai, kaip mažinti išlaidas maistui, išties paprasti: į parduotuvę eiti tik su reikalingų produktų sąrašu, stengtis į parduotuvę eiti rečiau – planuoti artimiausių dienų meniu, skirti laiko produktų kainoms palyginti ir kt.“ – vardijo ekonomistas.
Pigiausių prekių krepšelis auga kas mėnesį
Pastaruoju metu lietuviški prekybos tinklai vienas po kito skelbia įvairias akcijas ir nuolaidas maisto produktams.
Tačiau kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Čepkauskas tikina, kad jeigu šiuo metu, kas ir krenta, tai tik gyventojų piniginių turinys, po apsilankymo maisto prekių parduotuvėse.
2023 metų sausio mėnesį Pricer.lt fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 gruodžio mėnesiu brango 0,52 euro (0,7 proc.), ir buvo 18,61 euro (32,2 proc.) brangesnis, nei praeitų metų sausio mėnesį.
„Maxima“ mažina krepšelio kainą 0,11 euro ir lieka pirmoje vietoje. „Barbora“ mažina kainas 5,37 euro ir kyla į antrą vietą. „Lidl“ mažina krepšelio kainą 0,74 euro ir krenta į trečią vietą. „Norfa“ didina krepšelio kainą 0,53 euro ir krenta į ketvirtą vietą. „Iki“ mažina krepšelio kainą 0,95 euro ir kyla į penktą vietą. „Last Mile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) mažina kainas 0,93 euro ir kyla į šeštą vietą. „Rimi“ didina kainą 5,36 euro ir krenta į septintą vietą. e-Rimi didina kainas 6,32 euro atsistoja į aštuntą vietą.
Kainų lyginimo portalas skaičiuoja, kad skirtumas tarp pigiausio „Maxima“ ir brangiausio (e-Rimi) pirkinių krepšelio yra 21,89 euro (34,2 proc).
