linas kojala

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. Respublikonas Donaldas Trumpas dalį pasaulio gąsdina savo pasisakymais apie karą Ukrainoje, derybas su Rusija ir kritiką NATO aljansui. Apie tai, kas laukia NATO ir Lietuvos, kai prezidentu vėl tapo D. Trumpas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė VU TSPMI dėstytojas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Ką Lietuvai reikia daryti, kad Donaldas Trumpas ir jo komanda mus išgirstų? „Atliepkime jo keliamus kriterijus“, – sako politologas Linas Kojala. „Pirma, gynybos išlaidos. D. Trumpas jau kelis dešimtmečius kritikuoja, jo supratimu, sąjungininkus-veltėdžius. Nesigilinkime, kiek tai pagrįsta, tiesiog konstatuokime faktą. Pastarosios kampanijos metu vėl kliuvo NATO Europos šalims. BET. Trumpas turbūt nei karto nepaminėjo, jog minimali išlaidų riba yra ta, kurią nustatė NATO – 2 proc.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) išrinko naująjį prezidentą. AP skaičiuoja, kad respublikonui Donaldui Trumpui atiteko 277 rinkikų balsai, o jo varžovei, dabartinei JAV viceprezidentei Kamalai Harris – 224 rinkikų balsai. D. Trumpas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose.

Trečiadieni respublikonas Donaldas Trumpas paskelbė savo pergalę JAV prezidento rinkimuose. Nors kai kurie jo siūlomi pokyčiai gali turėti teigiamų pasekmių, kiti aspektai kelia nerimą dėl galimos užsienio politikos krypties ir jos poveikio pasauliui, įžvelgia Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Plačiau apie D. Trumpo pergalę ir kokią įtaką ji turės Lietuvai  – eksperto analizėje socialiniuose tinkluose.

Lapkričio 3-iąją kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus paminėjo savo 98-ąjį gimtadienį. Su švente jį pasveikinti atvyko ir politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.  Socialiniuose tinkluose L. Kojala paviešino ir nuotrauką iš susitikimo su prezidentu.  „Atvykau pasveikinti Prezidentą gimtadienio proga. Išsinešiau dovaną Sofijai, kuriai vakar sukako 1 mėn. Nesitikėjau, bet, žinant Prezidentą, turėjau tikėtis“, – rašė jis.

Linas Kojala, Lietuvos politologas, VU TSPMI dėstytojas ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, neseniai tapo tėčiu. Su žmona Ieva jie džiaugiasi dukrelės Sofijos atėjimu į pasaulį. Nors dauguma pažįsta L. Kojalą dėl jo analitinio darbo, asmeniniai gyvenimo pokyčiai jam atveria naujus iššūkius ir džiaugsmus. „Džiaugiamės, kad mūsų šeimą papildė Sofija, o tolesni planai – tebūnie paslaptis,“ – sako L. Kojala, paklaustas apie šeimos ateities planus.

Lietuvos politologas, apžvalgininkas Linas Kojala spalio 6-osios vakarą feisbuke pasidalino džiugia žinia – su žmona sulaukė šeimos pagausėjimo. „Labas, dukryte“, – sekmadienio vakarą rašė L. Kolaja.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo viceprezidentu bus populistinės dešinės šalininkas Ohajo senatorius J. D. Vance‘as – kadaise aršus D. Trumpo kritikas. Šiuo metu J. D. Vance’as yra vienas karščiausių jo rėmėjų ir vienas iš populistinio partijos sparno lyderių. Tapęs senatoriumi jis buvo vienas garsiausių pagalbos Ukrainai priešininkų. Viename interviu politikas pareiškė, kad jam „nerūpi“, kas atsitiks Ukrainai.

Likus pusantro mėnesio iki jubiliejinio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone (JAV), ekspertai optimizmu netrykšta. Nors Ukraina bus dėmesio centre, jai sulaukti gerų žinių iš NATO tikimybė yra menka.  Šių metų liepos 9–11 d. Vašingtone įvyks 75-asis NATO viršūnių susitikimas. Pasak ekspertų, ši proga – ypatinga, mat NATO yra viena iš nedaugelio organizacijų, gyvuojančių taip ilgai ir sėkmingai. „Iš tikrųjų tai organizacija, kuri parodė savo galimybes.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi Irane buvo vadinamas „Teherano skerdiku“ dėl praėjusio šimtmečio pabaigoje vykdytų masinių žudynių. Tik įvykus avarijai sąmokslo teorijų šalininkai iš karto atrado kaltininkus. Apie tai, kas kaltas dėl šios avarijos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ su žurnalistu Edmundu Jakilaičiu diskutavo Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

Rusiją šokiravo kraupti teroro ataka – penktadienį smogikai šturmavo Maskvos priemestyje esantį teatrą. Jiems atidengus ugnį buvo nužudyta daugybė žmonių – Rusijos valdžios duomenimis, žuvo 137 žmonės, daugiau kaip 180 buvo sužeisti. Šeštadienį atsakomybę už ataką prisiėmė Islamo valstybė – tiesa, iki šiol nėra aiškus atakos motyvas.

Besiruošdamas JAV prezidento rinkimams, Donaldas Trumpas pasirodė ne vienoje valstijoje. Po jo kalbų save prilyginant nukankintam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, grasinant neginti NATO šalių, kurios nesilaiko finansinių įsipareigojimų, bei respublikonams eilinį kartą vetuojant paramos Ukrainai paketą, D. Trumpo populiarumas išaugo. Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad pareiškimai neprivalo reikšti pažado, tačiau jo pergalė Europoje galėtų reikšti politinį žemės drebėjimą.

Po Donaldo Trumpo pareiškimo, jog jo pergalės atveju Jungtinės Valstijos negins NATO partnerių, neskiriančiu 2 procentų gynybai, Europoje kilo panika. Kai kurie politikai suprato, jog galimai būsimas kandidatas savo kalbomis skatina Rusiją pulti kai kurias Europos šalis. Prabilta ir apie Aljanso griūtį, o plačiau šia tema domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala įsitikinęs, kad D. Trumpo pareiškimai kelia tiesioginę grėsmę Europai.

Lenkija nori, kad šalies teritorijoje būtų dislokuoti Jungtinių Valstijų branduoliniai ginklai. Varšuva norėtų, kad taip NATO atsakytų į Rusijos planus Baltarusijoje dislokuoti taktinį branduolinį ginklą.

Buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, jog skatintų Rusiją pulti NATO nares, kurios nevykdo finansinių įsipareigojimų, nepasitenkinimą išreiškė ne vien visuomenė, bet ir Europos lyderiai. Tačiau ekspertai į tokį D. Trumpo posakį žvelgia ramiai ir teigia, jog tai dar vienas siekis gauti kuo daugiau balsų.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Europos Sąjungoje karinė ir finansinė parama Ukrainai pajudėjo. Tačiau kol ji šalies nepasiekė, tai labai juntama mūšio lauke. Prastėja viešoji opinija apie prezidentą Zelenskį dėl jo konflikto su kariuomenės vadu Zalužnu, kurį šiomis dienomis aprašo įtakingiausi Vakarų dienraščiai. Kaip visa tai šįmet atsilieps Ukrainos išlaisvinimo pastangoms? Klausiame politologo Lino Kojalos.

Po dronų atakos Jordanijoje žuvus trims JAV kariams, JAV prezidentas Bidenas pareiškė, jog šią ataką sudavė Irano remiamos radikalų grupuotės, o Iranas gali tikėtis atsako. Nors tikslūs kaltininkai dar nenustatyti, ekspertų teigimu, Iranas gali tikėtis preciziško karinio atsako.   Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Dabar Jungtinės Amerikos Valstijos spręs, ar skirti papildomus 55 mlrd. eurų su Rusijos agresija kovojančiai šaliai. Kokios pasekmės būtų Ukrainai, jei paramos nepatvirtintų ir Jungtinių Valstijų Kongresas, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Kokios perspektyvos, kad Ukraina gaus 55 mlrd.

Neslūgstant konfliktams pasaulis atidžiai stebėjo Jungtinių Valstijų ir Kinijos vadovų susitikimą. Kokių realių rezultatų, tikėtina, jis atneš, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politologas Linas Kojala. Kokia šio susitikimo reali reikšmė? Reikšmė yra sumažinti įtampą. Dvi supervalstybės, kurios yra labai sudėtingame santykyje viena su kita ir tas santykis tikrai dėl šio susitikimo neapsivers aukštyn kojomis.

Izaelio ir „Hamas“ teroristų karas vis labiau skaldo pasaulį. Amerikiečiai per Katarą bando išlaisvinti „Hamas“ laikomus įkaitus, Izraelio kariai nekantrauja pradėti sausumos operaciją, o Irano remiami regiono teroristai vienijasi kovai prieš Izraelį. Žibalo į ugnį dar pila ir Turkija – Erdoganas pareiškė, kad „Hamas“ –  ne teroristai, o išlaisvintojai. Tačiau patys „Hamas“ pasauliui rodo, kad kitaip nei teroristais jų nepavadinsi.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Karjeros laiptais“ svečiuojasi puikiai žinomas politologas Linas Kojala, kuris laidos metu atskleis keletą negirdėtų faktų apie savo karjerą ir asmeninį gyvenimą. Galbūt kai kuriuos skaitytojus nustebintų, tačiau pasirodo, kad žymus politologas L. Kojala vaikystėje tikrai nesvajojo turėti nieko bendro su politika, priešingai – būdamas vaiku jis tikėjosi pasiekti aukštų rezultatų sporte.

Šeštadienį netikėtai prasidėjęs karas Izraelyje, kaip ir prieš 50 metų, pribloškė visą pasaulį. Demonstratyvūs „Hamas“ smogikų veiksmai verčia sunerimti dėl galimo karinio konflikto išsiplėtimo ir daugiau šalių įsitraukimo į karo veiksmus. Plačiau apie tai, kaip gali vystytis situacija Izraelyje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Linas Kojala. Kaip nutiko, kad pasaulio išgirtas Izraelio „Geležinis kupolas“ nesulaikė atakų? Joks skydas nėra šimtaprocentinis.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Tačiau artėjant prezidento rinkimams Respublikonų stovykloje vyrauja nuotaikos, kad reikia mažinti paramą Ukrainai. Birželį atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. respublikonų sako, jog JAV Ukrainai skiria per daug paramos.

Jungtinės Valstijos ilgai buvo paramos Ukrainai lyderės. Bet ar artėjantys JAV prezidento rinkimai ir skeptiškos respublikonų kandidatų ir jų simpatikų nuotaikos Ukrainos atžvilgiu gali kardinaliai pakeisti situaciją? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Rytų Europos studijų...

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis baigiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje sakė, jog iš šio susitikimo „daug kas tikėjosi daugiau”. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo, politologo Lino Kojalos, Lietuvos tikslai buvo realizuoti, o priimti sprendimai taip pat nuteikia optimistiškai.

Situacija Rusijoje kol kas neapibrėžta, tačiau prezidento Vladimiro Putino valdžiai mestas rimtas iššūkis, sako politologas Linas Kojala. Pasak jo, susiklosčiusi situacija gali būti palanki Rusijos puolamai Ukrainai. „Vidiniai režimo nesutarimai ir jų išvirtimas į tokią, galima sakyti, politinę konfrontaciją bent jau teoriškai palanku Ukrainai, nes sudaro terpę sėkmingiau vykdyti karines operacijas.

Kyjivas vis dar nepradeda plataus masto kontrpuolimo prieš Rusiją. Tačiau ar efektyvesni veiksmai karo fronte galėtų reikšti didesnes galimybes Ukrainai, sprendžiant diplomatinius klausimus dėl įstojimo į NATO? Laidoje  „Dėmesio centre“ Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aptarė, ko gali tikėtis Ukraina vykstant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Prisimindamas studijų laikus politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala sako, kad didžiausias džiaugsmas ir motyvacija tobulėti buvo ir iki šiol yra universitete sutikti žmonės. Tiek su bendrakursiais, tiek su dėstytojais Linas iki šiol palaiko ryšį ir tikina, kad VU bendruomenė padėjo jam augti ne tik kaip savo srities specialistui, bet ir kaip asmenybei.

Vilniuje viešintis Lenkijos premjeras Morawieckis neskuba girti atnaujintų slaptų NATO gynybos planų. Atsargiai žodžius renka ir premjerė Šimonytė. Pasak vadovų, planus lengviau parašyti, nei įgyvendinti. Savo ruožtu dvišalių santykių sėkme premjerai neabejoja. Pasak Morawieckio, Lietuvos ir Lenkijos santykiai geriausi per šimtus metų. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis – dažnas svečias Vilniuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Lietuva, Latvija ir Estija reiškia griežtą protestą Kinijai. Trijų šalių užsienio reikalų ministerijos išsikvietė Kinijos ambasadų vadovus ant kilimėlio pasiaiškinti dėl Kinijos ambasadorius Prancūzijoje elgesio, kai jis savo pasisakymu sukėlė tarptautinį skandalą. Pareiškė, kad Lietuva ir kitos postsovietinės šalys neturi tarptautinio statuso, ir taip suabejojo valstybių nepriklausomybe.

Rusija garsiai kalba apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. Ką reiškia šis branduolinis šantažas ir kaip į jį atsakys Vakarai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva švenčia svarbią sukatį – jau 19 metų yra pilnateisė NATO narė. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu aljanso narės taiso praeities klaidas ir daug rimčiau nei prieš 2 dešimtmečius vertina grėsmes iš Rusijos. Aktyviai ginkluojasi visas senasis žemynas. Tiesa, ši užduotis pasak kariuomenės vado nėra pati lengviausia, nes ginklų ir amunicijos paklausa Europoje tokia didelė, kad gamyba nespėja patiekti tiek ginklų, kiek reikia.

Tuo metu blogio imperijos lyderis Putinas šiandien daugiau nei pusantros valandos bandė teisinti savo pralaimimą karą Ukrainoje. Jis pirmą kartą po metų pertraukos sakė metinę kalbą. Tiesa, nei rusai, nei Vakarai Putino kalboje neišgirdo beveik nieko naujo, tik nuvalkiotas propagandines frazes. O net sau lojalius deputatus į rūmus Kremlius suvežė autobusais prieš tai nuodugniai patikrinęs – kad tik Putinui nekiltų koks pavojus.

Vasario 17-19 dienomis vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje susirinkę pasaulio lyderiai daug dėmesio skyrė karo Ukrainoje klausimui. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos, valstybės vis dar dalinasi į dvi stovyklas – laukiančius karo pabaigos ir suprantančius, kad veikti reikia dabar. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ką tik grįžote iš Miuncheno saugumo konferencijos.

Kas lietuvių draugai, o ko tautiečiai nemėgsta? Į tokį klausimą pabandė atsakyti sociologai – paaiškėjo, kad labiausiai mėgstame lenkus, vokiečius ir ukrainiečius. Net 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja. Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais.

Savo vizitu JAV Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne tik užsitikrino didesnę JAV paramą, bet ir pavergė amerikiečių širdis, sako laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pašnekovai. Išvakarėse karščiausiame fronto taške – Bachmute – apsilankęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį nuvyko į JAV, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, kreipėsi į Kongresą. Iš Vašingtono V. Zelenskis grįžo užsitikrinęs didesnę JAV paramą ir sužavėjęs pasaulį.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pas sau ištikimą autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, šis susitikimas tikriausiai yra dalis priešo pastangų, kuriomis siekiama sukurti informacines sąlygas naujam karo prieš Ukrainą etapui. Apie tai, ką gali reikšti šis susitikimas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Jau šiandien Vladimiras Putinas turėtų atvažiuoti pas Aliaksandrą Lukašenką.

Demokratų ir respublikonų dvikova gali turėti įtakos ir Jungtinių Valstijų sprendimams dėl paramos Ukrainai.  TV3 žinių „Dienos komentare“ Rytų Europos centro studijų centro direktorius Linas Kojala atsakė, kokia tikimybė, kad amerikiečių parama susvyruos ir kiek įtakos tam turi Donaldo Trumpo ketinimai vėl siekti prezidento posto.

Į Lietuvą atvyko karališkosios šeimos nariai – Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda. O išskirtiniu stiliumi pasižyminti karalienė Matilda, pasirodo, turi ir lietuviškų šaknų: jos senelė – Lietuvos didikų Sapiegų palikuonė, o, anot profesoriaus istoriko Alfredo Bumblausko, Belgijos karalienė yra ir gediminaičių provaikaitė. Karališkoji šeima Lietuvoje viešės tris dienas.

Praėjusios savaitės pabaigoje po Europos Vadovų Tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi ir tikino, kad priimtas susitarimas dėl energijos kainų mažinimo yra Lietuvos ir visos Europos pergalė.  TV3 žinių „Dienos komentare“ politologas Linas Kojala aiškino, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jį priims Europos Sąjungos energetikos ministrai, o vadovai kol kas parodė tik kryptį.

Vienas žinomiausių šalies žurnalistų Edmundas Jakilaitis, suvienijęs jėgas su naujosios kartos televizija „Go3“ ir TV3, šią savaitę pristatė naujieną – laidą „Įsikūnijimas“. Apsilankęs „Power Hit Radio“ laidoje „Power popietė“ Edmundas atskleidė detales apie naujojo projekto istorijų atsiradimą ir netikėtus laidos dalyvių sprendimus, kurie gali nustebinti ne vieną.

Sprogus Krymo tiltui, Vladimiras Putinas paleido raketas į didžiuosius Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą. Tačiau tai ilgai nesitęs, teigė Arvydas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys A. Pocius aiškino, kad Rusija išnaudojo per daug resursų, jog tai galėtų tęsti. Kartu su juo diskutavo ir politologas Linas Kojala.

Italijos kraštutinių dešiniųjų pergalė šalies visuotiniuose rinkimuose neturėtų iš esmės keisti dabartinės šalies laikysenos Rusijos atžvilgiu, nors įtampų koalicijos viduje gali kilti, sako BNS kalbinti ekspertai.

Protestai dėl mobilizacijos gana silpni – tik Dagestanas išėjo į gatves. Kiek iš Rusijos pakraščių surinkti šauktiniai padės kare ir ar realus branduolinio ginklo panaudojimas? Į šiuos klausimus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politologas Linas Kojala. Rusijoje prasidėjo protestai, tačiau tai tik saujelė.

Dvylika milijonų rusų turi ilgalaikes Europos Sąjungos vizas ir gali laisvai patekti į Europos Sąjungą – čia poilsiauti, keliauti ir pramogauti. Vien nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuvos sieną rusai kirto 130 tūkstančių kartų. Tiesa, Europos lyderiai taip ir nesugebėjo sutarti siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos turistų atvykimui. Tiesa, leido mūsų regionui imtis papildomų draudimų – visgi kokie jie bus ir ar apskritai bus – neaišku.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais visuomenininkais šalyje laiko žurnalistą, laidų vedėją Edmundą Jakilaitį, politologą Liną Kojalą ir istoriką Alfredą Bumblauską. Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra paramą Ukrainos kariams renkantis Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika, rodo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.