Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento, politologo Lauryno Jonavičiaus, Rusija kitaip konstruoja, supranta savo realybę ir Ukrainos teritorijas laiko savomis.
„Kad jis reikalaus/reikalauja( Ukrainos teritorijų), tai faktas ir rusai dabar laiko jau savo teritorijomis visas teritorijas, tas žemes: Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono.
Čia jau yra jų realybės konstravimas. Jie pateikė tai kaip faktą, kad tai yra jų žemė, kad tai yra Rusijos dalis ir ant to stato savo derybinę poziciją. Tai tas vyksta“, – kalbėjo jis.
Rusija reikalauja Ukrainos žemių
Kaip teigė ekspertas, Rusijos reikalavimai turėti Ukrainos žemes: Donecką, Luhanską, Zaporižią ir Chersoną nėra kažkuo stebinantis pareiškimas. Šiuo atveju, Rusija siekia kiek gali daugiau išlošti iš situacijos.
„Šitie reikalavimai nėra nieko naujo. Tai yra, manau, karo pradžios, nuo 2014 metų, tokia rusiška pozicija. Tai nežinau, ar tai keičiantis situaciją momentas, kadangi sakau, man tai atrodo, kad tai yra faktas, kuris jau seniai žinomas ir tai nėra kažkas tokio nuostabaus.
Man sunku pasakyti, nes rusų pozicija yra siekti maksimumo, kas yra Ukrainos, kaip suverenios ir nepriklausomos valstybės, sunaikinimas. O ją padalinti, pasiimant bent daugelį jos žemių, yra vienas iš būdų. Tai sakau, jie turi ir kitų sąlygų“, – tarė pašnekovas.
Tiesa, įdomu, kokią Rusijos valdymo tikrovę Rusijos šiame kare mato Donaldo Trumpo administracija.
„Mes gerai žinome visą neutralumą ir politinės valdžios pakeitimą, kitaip sakant, visiškas subordinavimas Rusijos įtakai. Tie reikalavimai irgi tokie ganėtinai seniai žinomi ir čia nėra nieko naujo, kas bent kiek domisi.
Tai visą laiką žinojo ir matė tuos visus dalykus (Rusijos agresiją). D. Trumpo administracija irgi tą matė, nežinau, kaip tai interpretavo, čia galbūt kitas klausimas, bet tai yra tokia realybė“, – pabrėžė L. Jonavičius.
Ukrainos teritorijų Rusijai nepripažintų kitos valstybės
VU TSPMI docento nuomone, daugelis valstybių nepripažintų to, kad Rusijai priklauso Ukrainos teritorijos. Šiam sprendimui daro įtaką ne tik Ukraina, bet ir Europos su JAV.
„Vėlgi, didžioji dalis pasaulio teisiškai nepripažins to kaip teisinio sprendimo. Visų pirma, kalbant apie ukrainiečius, visų antra, kalbant apie didelę dalį Europos šalių ir panašiai.
Kaip ten kokia nors Abchazija (regionas Kaukaze), kur kaip rusai sako, čia mūsų, nieks to nepripažįsta, išskyrus ten Nikaragua ir Baltarusiją. Tai vėl klausimas, ar čia teisėtas pripažinimas, ar ne? Tai aišku, kad rusai, jeigu pavyks pasiekti susitarimą su amerikiečiais, priverčiant ukrainiečius kažkaip tai pasirašyti, tai nebus pabaiga situacijos.
Tai bus vėl kažkoks laikinas užšaldymas. O kaip situacija plėtosis toliau, vėlgi, priklausys ir nuo to, kas bus Ukrainoje, kiek mobilizuosis Europa, kas vyksta pačioje Amerikoje (JAV – red. pastaba). Čia daug tokių labai nežinomųjų“, – pasidalino jis.
L. Jonavičiaus teigimu, sunku spekuliuoti dėl ateityje galimos karo pabaigos. Jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas nesupranta realybės ir kad derybų baigties siekimas yra sudėtingesnis, negu jis mano.
„Aš negaliu spekuliuoti šituo klausimu. Čia per daug yra neaiškumų, nes yra politinis D. Trumpo noras pasiekti kažkokį rezultatą, bet tai yra jo asmeninis, visiškai izoliuotas nuo santykio su realybe, noras.
Yra ukrainiečiai, kurie kovos iki galo, nepaisant to, kaip ten bus, ką susitars Kremlius ir Baltieji rūmai. Yra Kremlius, kuriam irgi dalis ar pusinė Ukrainos kontrolė irgi nebūtinai yra pakankamas rezultatas. Tai čia, sakau, neįmanoma nieko konkrečiai pasakyti“, – kalbėjo politologas.
Rusija yra formaliai paskelbusi Ukrainos teritorijas
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala plačiau padiskutavo apie tai, kad Rusija yra formaliai paskelbusi Ukrainos teritorijas kaip Rusijos dalį. Dabar jau Ukrainos visuomenė norėtų matyti savo šalį Europos Sąjungoje (ES) ar NATO gretose.
„Žinome, kad formaliai Rusija yra paskelbusi, jog keturi Ukrainos regionai, net ir neskaitant Krymo, yra Rusijos dalis. Na, jie yra ir paversti Rusijos teritorija. Nepaisant to, kad pakankamai reikšmingos dalies jų Rusija niekada nekontroliavo ir iki šiol nekontroliuoja, tuo parodant yra vykdomas karinės agresijos ribotumus.
Tai yra suvokiama kaip vienas iš svertų, kurį galima turėti Ukrainos atžvilgiu, ilgalaikėje perspektyvoje, stabdant bet kokias likusios neokupuotos Ukrainos dalies ambicijas augti, jaustis saugiai ir matyti ateitį ten, kur didžioji dalis Ukrainos piliečių šiandien nori ją matyti, tai yra ES ir potencialiai NATO“, – įvardijo jis.
Kaip Rusija siektų savo tikslų iš politinės ir karinės pusės?
Eksperto manymu, Rusija dabar imasi tokių priemonių, kokių šiuo metu yra pajėgi imtis, kad turėtų didesnę įtaką Ukrainoje ir jos teritorijų užėmimui. Kaip politologas atkreipė dėmesį, matosi įrodymų, kurie rodo Rusijos silpnumą.
„Tai mes matome, kad Rusija daro tai, kas yra jai įmanoma daryti. Minkštosiomis priemonėmis Ukraina nėra Rusijos įtakos zonoje. Nepaisant to, kad prieš kelis dešimtmečius 70 proc. ukrainiečių buvo prieš narystę NATO, didelė dalis ukrainiečių nenorėjo įstoti į ES, Ukrainoje dominavo rusų kalba ir rusų žiniasklaida.
Rusija po truputėlį tą įtaką prarado ir vienintelį būdą, kurį matė pabandyti išsaugoti savo imperinį interesą, buvo pradėti didelio masto karinę invaziją, kuri, kaip matome, iš trijų dienų kabutėse specialiosios karinės operacijos virto dideliu, ilgu ir sudėtingu karu.
Tai, manau, yra įrodymas Rusijos silpnumo, o ne stiprybės, kaip kartais bandoma pastaruoju metu pateikti, jog Rusija yra tokia galinga, kad kelia grėsmę visai Europai.
Ir jeigu Rusija nenusilenks, tuomet tai lems ateities agresijos. Nors, iš tikrųjų, tą reikėtų matyti, pirmiausia, kaip pačios Rusijos silpnumo iliustraciją, nes prorusiška buvusi Ukraina dabar yra akivaizdu, jog forpostas visos Europos gynybos nuo Rusijos“, – pabrėžė L. Kojala.
Paviešinti Putino planai: Rusija turi įžūlų reikalavimą derybose
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad per derybas Saudo Arabijoje Rusija reikalauja visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijos, rašo „Moscow Times“, remdamiesi savo šaltiniais. Nors Rusijos kariuomenė visiškai nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų, Kremlius tikisi gauti. Rusai tikisi gauti teritorijas, kurias yra aneksavusi. Ukraina ir Vakarai nepripažįsta rusų aneksuotų teritorijų.
Nors Rusijos kariuomenė visiškai nekontroliuoja nė vieno iš šių regionų, Kremlius tikisi gauti. Rusai tikisi gauti teritorijas, kurias yra aneksavusi. Ukraina ir Vakarai nepripažįsta rusų aneksuotų teritorijų.
Anot vieno iš leidinio šaltinių, Vladimiras Putinas negali sau leisti prarasti šių teritorijų, todėl Rusija ketina bet kokia kaina įtvirtinti jų kontrolę.
„Konstitucijoje nėra mechanizmo, pagal kurį regionai galėtų atsiskirti nuo Rusijos. Mums reikia visos Zaporižios ir visos Chersono srities“, – sako šaltinis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
