Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas, VU Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir komunikacijos ekspertas Aidas Puklevičius.
Ar viceprezidentas turi didelės įtakos politinėje sistemoje? Jei prezidentui kas nors atsitiktų, viceprezidentas užimtų jo pareigas, bet kaip jo vaidmuo įsipaišo kasdienybėje?
L. Kojala: Viceprezidentas neturi apibrėžtos rolės be tos, kad turi pakeisti prezidentą, jei jam kažkas nutinka. Visa kita priklauso nuo konkrečių dviejų asmenų – prezidento ir viceprezidento. Galime turėti labai įtakingą viceprezidentą arba labai istorijoje nublankstantį politiką.
Šiuo atveju daug ką lems pats Trumpas ir kaip jis įsivaizduos J. D. Vance’ą. Bet žinant, koks tai yra asmuo – J. D. Vance’as yra jaunas, ambicingas, turbūt pats matantis save prezidento poste – manyti, kad jis bus nuošalyje, yra sunku.
Kas mums galėtų kelti nerimą, tai jeigu Trumpas sugalvotų jį paskirti patikėtiniu Ukrainos klausimais. Jeigu viceprezidentas imtųsi šią problemą spręsti savo nuožiūra, tokiu atveju tos tezės, kurias girdime iš J. D. Vance’o, šiek tiek neramintų.
Mes tikimės, kad Trumpo administracija nebus tokia anti-ukrainietiška arba anti-NATO, nes Trumpą apsups įprastai respublikoniškai mąstantys patarėjai ir jie daugmaž suvaldys aistras. Bet jeigu juos į priekį ves viceprezidentas, tada nuogąstavimų būtų šiek tiek daugiau.
Gali būti, kad Trumpą, skirtingai nei pirmoje kadencijoje, apsups visai kiti žmonės – ne tradiciniai respublikonai, kurie apmaldo aštriuosius kampus, bet jie patys gali būti aštrūs. O tada Rytų Europai, Lietuvai ir Ukrainai gali daryti neramu.
A. Puklevičius: Taip, bet daugelis tų, kuriuos matome būsimojoje administracijoje, jie yra buvę tradiciniai respublikonai, kurie tiesiog pamatė, kad yra reikalingi nauji būdai norint spręsti dalykus, nes senieji būdai nebeveikia. Kai kurie įtakingi politikai nėra išsišokėliai – niekas nekalba, kad svarbius postus gaus radikalūs respublikonai. Vis tiek šneka apie tuos žmones, kurie respublikonų partijoje buvo anksčiau nei Trumpas. Tai yra žmonės, kurie sugeba balansuoti. Ir jų požiūris neapsisuka 180 laipsnių kampu.
Taip tragiškai sakyti, kad pasiruoškime visi įkapes ir atsigulkime į bendrą NATO ir Europos kapą bei užsisakykime giedotojus – taip tikrai nesakome. Ne tas laikas, nes taip tik pripažintume, kad Europa nebeturi savarankiškumo, kad esame priklausomi nuo JAV.
Turint omeny, kad išaugo tikimybė, jog Trumpas laimės rinkimus, ką Lietuvai reikėtų daryti, kad ji užsitikrintų savo saugumą bent minimaliai?
L. Kojala: Manau, kad yra labai aiškus kelias, ką turime daryti – koncentruotis į save. NATO turi 3-iąjį straipsnį, kuriame sakoma, kad kiekviena valstybė savo saugumu pirmiausia turi rūpintis pati.
Lietuva 2013 m. buvo priešpaskutinė NATO pagal išlaidas gynybai – išlaidos siekė 0,7 proc. BVP. Panašu, kad visiškai kliovėmės NATO saugumo garantijomis ir manėme, kad galime būti tie, kurie autobusu gali važiuoti be bilieto.
Dabar mūsų požiūris yra stipriai pasikeitęs, kas yra gerai. Yra labai svarbu, kokią žinią mes galime pasakyti amerikiečiams.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše, esančiame interviu pradžioje.
