linas kojala

Vilniuje viešintis Lenkijos premjeras Morawieckis neskuba girti atnaujintų slaptų NATO gynybos planų. Atsargiai žodžius renka ir premjerė Šimonytė. Pasak vadovų, planus lengviau parašyti, nei įgyvendinti. Savo ruožtu dvišalių santykių sėkme premjerai neabejoja. Pasak Morawieckio, Lietuvos ir Lenkijos santykiai geriausi per šimtus metų. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis – dažnas svečias Vilniuje.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Lietuva, Latvija ir Estija reiškia griežtą protestą Kinijai. Trijų šalių užsienio reikalų ministerijos išsikvietė Kinijos ambasadų vadovus ant kilimėlio pasiaiškinti dėl Kinijos ambasadorius Prancūzijoje elgesio, kai jis savo pasisakymu sukėlė tarptautinį skandalą. Pareiškė, kad Lietuva ir kitos postsovietinės šalys neturi tarptautinio statuso, ir taip suabejojo valstybių nepriklausomybe.

Rusija garsiai kalba apie planus Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. Ką reiškia šis branduolinis šantažas ir kaip į jį atsakys Vakarai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas Aurimas Navys. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva švenčia svarbią sukatį – jau 19 metų yra pilnateisė NATO narė. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu aljanso narės taiso praeities klaidas ir daug rimčiau nei prieš 2 dešimtmečius vertina grėsmes iš Rusijos. Aktyviai ginkluojasi visas senasis žemynas. Tiesa, ši užduotis pasak kariuomenės vado nėra pati lengviausia, nes ginklų ir amunicijos paklausa Europoje tokia didelė, kad gamyba nespėja patiekti tiek ginklų, kiek reikia.

Tuo metu blogio imperijos lyderis Putinas šiandien daugiau nei pusantros valandos bandė teisinti savo pralaimimą karą Ukrainoje. Jis pirmą kartą po metų pertraukos sakė metinę kalbą. Tiesa, nei rusai, nei Vakarai Putino kalboje neišgirdo beveik nieko naujo, tik nuvalkiotas propagandines frazes. O net sau lojalius deputatus į rūmus Kremlius suvežė autobusais prieš tai nuodugniai patikrinęs – kad tik Putinui nekiltų koks pavojus.

Vasario 17-19 dienomis vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje susirinkę pasaulio lyderiai daug dėmesio skyrė karo Ukrainoje klausimui. Tačiau, anot Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos, valstybės vis dar dalinasi į dvi stovyklas – laukiančius karo pabaigos ir suprantančius, kad veikti reikia dabar. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ką tik grįžote iš Miuncheno saugumo konferencijos.

Kas lietuvių draugai, o ko tautiečiai nemėgsta? Į tokį klausimą pabandė atsakyti sociologai – paaiškėjo, kad labiausiai mėgstame lenkus, vokiečius ir ukrainiečius. Net 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja. Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais.

Savo vizitu JAV Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne tik užsitikrino didesnę JAV paramą, bet ir pavergė amerikiečių širdis, sako laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pašnekovai. Išvakarėse karščiausiame fronto taške – Bachmute – apsilankęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį nuvyko į JAV, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu, kreipėsi į Kongresą. Iš Vašingtono V. Zelenskis grįžo užsitikrinęs didesnę JAV paramą ir sužavėjęs pasaulį.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vyksta pas sau ištikimą autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką. Pasak JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų, šis susitikimas tikriausiai yra dalis priešo pastangų, kuriomis siekiama sukurti informacines sąlygas naujam karo prieš Ukrainą etapui. Apie tai, ką gali reikšti šis susitikimas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Jau šiandien Vladimiras Putinas turėtų atvažiuoti pas Aliaksandrą Lukašenką.

Demokratų ir respublikonų dvikova gali turėti įtakos ir Jungtinių Valstijų sprendimams dėl paramos Ukrainai.  TV3 žinių „Dienos komentare“ Rytų Europos centro studijų centro direktorius Linas Kojala atsakė, kokia tikimybė, kad amerikiečių parama susvyruos ir kiek įtakos tam turi Donaldo Trumpo ketinimai vėl siekti prezidento posto.

Į Lietuvą atvyko karališkosios šeimos nariai – Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda. O išskirtiniu stiliumi pasižyminti karalienė Matilda, pasirodo, turi ir lietuviškų šaknų: jos senelė – Lietuvos didikų Sapiegų palikuonė, o, anot profesoriaus istoriko Alfredo Bumblausko, Belgijos karalienė yra ir gediminaičių provaikaitė. Karališkoji šeima Lietuvoje viešės tris dienas.

Praėjusios savaitės pabaigoje po Europos Vadovų Tarybos posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi ir tikino, kad priimtas susitarimas dėl energijos kainų mažinimo yra Lietuvos ir visos Europos pergalė.  TV3 žinių „Dienos komentare“ politologas Linas Kojala aiškino, kad tai nėra galutinis sprendimas. Jį priims Europos Sąjungos energetikos ministrai, o vadovai kol kas parodė tik kryptį.

Vienas žinomiausių šalies žurnalistų Edmundas Jakilaitis, suvienijęs jėgas su naujosios kartos televizija „Go3“ ir TV3, šią savaitę pristatė naujieną – laidą „Įsikūnijimas“. Apsilankęs „Power Hit Radio“ laidoje „Power popietė“ Edmundas atskleidė detales apie naujojo projekto istorijų atsiradimą ir netikėtus laidos dalyvių sprendimus, kurie gali nustebinti ne vieną.

Sprogus Krymo tiltui, Vladimiras Putinas paleido raketas į didžiuosius Ukrainos miestus, tarp jų ir sostinę Kyjivą. Tačiau tai ilgai nesitęs, teigė Arvydas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, Seimo narys A. Pocius aiškino, kad Rusija išnaudojo per daug resursų, jog tai galėtų tęsti. Kartu su juo diskutavo ir politologas Linas Kojala.

Italijos kraštutinių dešiniųjų pergalė šalies visuotiniuose rinkimuose neturėtų iš esmės keisti dabartinės šalies laikysenos Rusijos atžvilgiu, nors įtampų koalicijos viduje gali kilti, sako BNS kalbinti ekspertai.

Protestai dėl mobilizacijos gana silpni – tik Dagestanas išėjo į gatves. Kiek iš Rusijos pakraščių surinkti šauktiniai padės kare ir ar realus branduolinio ginklo panaudojimas? Į šiuos klausimus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politologas Linas Kojala. Rusijoje prasidėjo protestai, tačiau tai tik saujelė.

Dvylika milijonų rusų turi ilgalaikes Europos Sąjungos vizas ir gali laisvai patekti į Europos Sąjungą – čia poilsiauti, keliauti ir pramogauti. Vien nuo karo pradžios Ukrainoje Lietuvos sieną rusai kirto 130 tūkstančių kartų. Tiesa, Europos lyderiai taip ir nesugebėjo sutarti siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos turistų atvykimui. Tiesa, leido mūsų regionui imtis papildomų draudimų – visgi kokie jie bus ir ar apskritai bus – neaišku.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais visuomenininkais šalyje laiko žurnalistą, laidų vedėją Edmundą Jakilaitį, politologą Liną Kojalą ir istoriką Alfredą Bumblauską. Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra paramą Ukrainos kariams renkantis Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika, rodo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

Tikriausiai nei vienas šių dienų užsienio politikos įvykis viešojoje erdvėje neapsieina be politikos apžvalgininko Lino Kojalos komentaro. Nors jam viso labo 31 metai, jis jau spėjo studijuoti Harvardo universitete, Oksforde ir yra Rytų Europos studijų centro vadovas. Portale tv3.lt – kiek kitoks pokalbis su Linu Kojala – apie susidomėjimą politika, susižavėjimą prezidentu Valdu Adamkumi ir pažintį su žmona Ieva.

Sostinėje vyksta nuotaikingas minėjimas – Rotušės aikštėje Amerikos verslo rūmai Lietuvoje svečius pakvietė dalyvauti 246-osiose JAV Nepriklausomybės dienos metinėse. Renginį sudaro dvi dalys – viešoji dalis Rotušės aikštėje, į kurią buvo kviečiami visi miesto gyventojai ir svečiai, bei uždaroji dalis, kurioje dalyvavo tik kviestinė publika. Joje buvo galima pamatyti verslo, politikos, visuomenės ir diplomatinius atstovus.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Antradienį Madride prasidėjo istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus priimta naujoji strateginė koncepcija, nekeista jau 12 metų. Naujoje koncepcijoje iki šiol partnere vadinta Rusija bus apibrėžta kaip tiesioginė karinė grėsmė Aljansui. Politologas Linas Kojala sako, kad svarbiau yra ne pats apibrėžimas, o konkretūs žingsniai, susiję su nauju NATO etapu.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Liną Kojalą. Vienas žymiausių ir įtakingiausių Lietuvos politologų labai retai kalba apie asmeninį gyvenimą. Šįkart Rytų Europos studijų centro vadovas padarė išimtį ir atvirai papasakojo, kaip sekasi gyventi šeimoje. Lygiai prieš metus Linas sumainė aukso žiedus su psichiatrijos gydytoja rezidente Ieva Radzevičiūte. Kas pasikeitė Kojalų namuose per metus? „Jeigu atvirai – net nepastebėjome, kaip tie metai prabėgo.

Rusijai paskelbus sąrašą JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala pranešė taip pat į jį patekęs, nors net neturi JAV pilietybės. „Rusijos URM paskelbė JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Jame – Joe Bidenas, Hillary Clinton, CŽA ir kitų įstaigų vadovai, taip pat – Linas Kojala. Jie turi daugiau žinių apie mano „amerikietišką pasą“ nei aš pats. Gal kur stalčiuje užkritęs...“ – „Facebook“ rašė L. Kojala.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Ketvirtadienį Briuselyje įvyko neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos susitikimai, kuriuose aptarta, kaip dar labiau padėti Ukrainai. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Vakar Briuselyje vyko ištisas viršūnių susitikimų maratonas. Ką jūs išskirtumėte, kas buvo svarbiausia, kas aktualu ir Lietuvai, ir kovojančiai Ukrainai? Pats susitikimo faktas yra gana svarbus, netgi trys susitikimai – ir Didysis septynetas, ir NATO, ir Europos Sąjunga.

Šiomis dienomis vyksta virtinė aukščiausio lygio susitikimų. Ketvirtadienį Briuselyje apie karą Ukrainoje kalbėjosi NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto lyderiai. Šiuo tikslu į Europą atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Istorija yra linkusi kartotis. Sunku tuo patikėti, bet tai ką matome pastarąjį dešimtmetį, labai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai nuolaidžiaudami Hitleriui Vakarai bandė išvengti karo, kol galiausiai paaukoję keletą valstybių, vis tiek turėjo stoti į kovą. O istoriją mėgstantis Putinas atrodo viską kopijuoja nuo Hitlerio – pradedant propaganda ir kitų tautų niekinimu. Vladimiro Putino panašumus su kitais diktatoriais apžvelgė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Vladimiro Putino elgesys, sprendimai ir nepamatuota rizika – pasikeitę ir kitokie negu ankščiau, teigia Linas Kojala. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas aiškino, kad pradeda nykti naratyvai, kuriais ankščiau V. Putinas galėjo neva pateisinti savo sprendimus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ gynybos ekspertas Egidijus Papečkys aptarė ir Rusijos galimybes panaudoti branduolinį ar cheminius ginklus.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu situacija Ukrainoje yra pagerėjusi, teigė politologas Linas Kojala. TV3 žinių „Dienos komentare“ L. Kojala sakė, kad situacija vis dar labai įtempta. Kokia reali situacija Ukrainoje? Kaip ją galėtume nusakyti? Situacija yra tikrai labai įtempta, Rusijos kariniai daliniai yra sutelkti aplink Ukrainą.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Lietuvą sekmadienį atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Tai bus pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei. Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiks su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui. Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst.

Antradienį įvyko nuotolinės JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Pastarasis neigė planuojantis įsiveržti į Ukrainą, šalia kurios sienų dislokuoja vis daugiau karių, tačiau J. Bidenas perspėjo griežtomis sankcijomis. Kai kurie derybomis nusivylę ekspertai pasigedo stipresnės JAV pozicijos, tačiau politologas Linas Kojala sako, kad griežtesnis tonas sumažintų galimybę susitarti.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Sekmadienį Talibanas užėmė Afganistaną, o šalies prezidentas Ashrafas Ghani pripažino Talibano pergalę ir pabėgo iš šalies. Pasak politologo Lino Kojalos, esminė problema yra ne patys talibai, o šalyje galinčios suklestėti teroristinės organizacijos. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo vakar dienos mes matome neįtikėtinus vaizdus – žmonės Afganistane lipa ant lėktuvo važiuoklės, bando įsikabinti ir skristi kartu, o paskui krenta į žemę.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Kiekvieną dieną girdime naujienas apie šimtus migrantų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir pateko į mūsų šalį. Nemaža dalis šių migrantų – iš Irako.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Europos Sąjunga gerokai atsilieka pandemijos valdyme nuo kitų vakarų pasaulio jėgų. Kas dėl to kaltas? Ar Europai reikalinga labiau centralizuota politinė tvarka? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi politologas Linas Kojala. Vakcinavimo tempais Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo Jungtinių Valstijų, ne tik nuo Izraelio, bet ir nuo Britanijos, net nuo Serbijos.