linas kojala

Sostinėje vyksta nuotaikingas minėjimas – Rotušės aikštėje Amerikos verslo rūmai Lietuvoje svečius pakvietė dalyvauti 246-osiose JAV Nepriklausomybės dienos metinėse. Renginį sudaro dvi dalys – viešoji dalis Rotušės aikštėje, į kurią buvo kviečiami visi miesto gyventojai ir svečiai, bei uždaroji dalis, kurioje dalyvavo tik kviestinė publika. Joje buvo galima pamatyti verslo, politikos, visuomenės ir diplomatinius atstovus.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Antradienį Madride prasidėjo istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus priimta naujoji strateginė koncepcija, nekeista jau 12 metų. Naujoje koncepcijoje iki šiol partnere vadinta Rusija bus apibrėžta kaip tiesioginė karinė grėsmė Aljansui. Politologas Linas Kojala sako, kad svarbiau yra ne pats apibrėžimas, o konkretūs žingsniai, susiję su nauju NATO etapu.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Liną Kojalą. Vienas žymiausių ir įtakingiausių Lietuvos politologų labai retai kalba apie asmeninį gyvenimą. Šįkart Rytų Europos studijų centro vadovas padarė išimtį ir atvirai papasakojo, kaip sekasi gyventi šeimoje. Lygiai prieš metus Linas sumainė aukso žiedus su psichiatrijos gydytoja rezidente Ieva Radzevičiūte. Kas pasikeitė Kojalų namuose per metus? „Jeigu atvirai – net nepastebėjome, kaip tie metai prabėgo.

Rusijai paskelbus sąrašą JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala pranešė taip pat į jį patekęs, nors net neturi JAV pilietybės. „Rusijos URM paskelbė JAV piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Jame – Joe Bidenas, Hillary Clinton, CŽA ir kitų įstaigų vadovai, taip pat – Linas Kojala. Jie turi daugiau žinių apie mano „amerikietišką pasą“ nei aš pats. Gal kur stalčiuje užkritęs...“ – „Facebook“ rašė L. Kojala.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Ketvirtadienį Briuselyje įvyko neeiliniai NATO, Didžiojo septyneto ir Europos Sąjungos susitikimai, kuriuose aptarta, kaip dar labiau padėti Ukrainai. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo politologas Linas Kojala. Vakar Briuselyje vyko ištisas viršūnių susitikimų maratonas. Ką jūs išskirtumėte, kas buvo svarbiausia, kas aktualu ir Lietuvai, ir kovojančiai Ukrainai? Pats susitikimo faktas yra gana svarbus, netgi trys susitikimai – ir Didysis septynetas, ir NATO, ir Europos Sąjunga.

Šiomis dienomis vyksta virtinė aukščiausio lygio susitikimų. Ketvirtadienį Briuselyje apie karą Ukrainoje kalbėjosi NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto lyderiai. Šiuo tikslu į Europą atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Istorija yra linkusi kartotis. Sunku tuo patikėti, bet tai ką matome pastarąjį dešimtmetį, labai primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai nuolaidžiaudami Hitleriui Vakarai bandė išvengti karo, kol galiausiai paaukoję keletą valstybių, vis tiek turėjo stoti į kovą. O istoriją mėgstantis Putinas atrodo viską kopijuoja nuo Hitlerio – pradedant propaganda ir kitų tautų niekinimu. Vladimiro Putino panašumus su kitais diktatoriais apžvelgė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Vladimiro Putino elgesys, sprendimai ir nepamatuota rizika – pasikeitę ir kitokie negu ankščiau, teigia Linas Kojala. Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas aiškino, kad pradeda nykti naratyvai, kuriais ankščiau V. Putinas galėjo neva pateisinti savo sprendimus. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ gynybos ekspertas Egidijus Papečkys aptarė ir Rusijos galimybes panaudoti branduolinį ar cheminius ginklus.

Rusijai užpuolus Ukrainą, lietuviai buriasi į palaikymo ukrainiečiams kampanijas. Ketvirtadienį vakare visoje Lietuvoje nuvilnys akcija „Laisvė šviečia“, prie iniciatyvų jungiasi ir užsienio lietuvių bendruomenės, žmonės skatinami aukoti ukrainiečiams. Prie palaikymo akcijų jungiasi skirtingi Lietuvos miestai bei užsienyje gyvenantys lietuviai. Jungiasi didieji miestai Ketvirtadienį 18 val.

Nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu situacija Ukrainoje yra pagerėjusi, teigė politologas Linas Kojala. TV3 žinių „Dienos komentare“ L. Kojala sakė, kad situacija vis dar labai įtempta. Kokia reali situacija Ukrainoje? Kaip ją galėtume nusakyti? Situacija yra tikrai labai įtempta, Rusijos kariniai daliniai yra sutelkti aplink Ukrainą.

Jau ne pirmą savaitę pasaulio lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių bei išsiuntė reikalavimus Jungtinėms Valstijoms ir NATO nusibrėžti raudoną liniją ir nebesiplėsti toliau į Rytus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva yra pasiruošusi padėti Ukrainai konflikte su Rusija, yra pasirengusi perduoti letalinę ginkluotę. Lietuvoje viešinti Vokietijos ministrė pabrėžia, kad Rusija neturi jokios teisės nurodinėti NATO. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas sekmadienį susitiko su naująja Vokietijos gynybos ministre Christine Lambrecht. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Lietuvą sekmadienį atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht), BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Tai bus pirmasis jos vizitas į užsienį, gruodį pradėjus darbą naujajai kairiųjų vadovaujamai Vokietijos vyriausybei. Jonavos rajone, Rukloje, ministrė susitiks su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui. Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst.

Antradienį įvyko nuotolinės JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos. Pastarasis neigė planuojantis įsiveržti į Ukrainą, šalia kurios sienų dislokuoja vis daugiau karių, tačiau J. Bidenas perspėjo griežtomis sankcijomis. Kai kurie derybomis nusivylę ekspertai pasigedo stipresnės JAV pozicijos, tačiau politologas Linas Kojala sako, kad griežtesnis tonas sumažintų galimybę susitarti.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Minsko režimo sukeltą migrantų krizę hibridine ataka įvardija ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos aukščiausi politikai. Ekspertai pažymi, kad jei prieš didžiąsias Vakarų valstybes nukreiptomis hibridinėmis atakomis siekiama išpešti naudos derybose, tai atakos prieš tokias valstybes kaip Lietuva gali būti įžanga į karinę agresiją. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje keltas klausimas, kokias pamokas išmokome iš migrantų krizės.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

Sekmadienį Talibanas užėmė Afganistaną, o šalies prezidentas Ashrafas Ghani pripažino Talibano pergalę ir pabėgo iš šalies. Pasak politologo Lino Kojalos, esminė problema yra ne patys talibai, o šalyje galinčios suklestėti teroristinės organizacijos. Pokalbis su politologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo vakar dienos mes matome neįtikėtinus vaizdus – žmonės Afganistane lipa ant lėktuvo važiuoklės, bando įsikabinti ir skristi kartu, o paskui krenta į žemę.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Kiekvieną dieną girdime naujienas apie šimtus migrantų, kurie nelegaliai kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir pateko į mūsų šalį. Nemaža dalis šių migrantų – iš Irako.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Europos Sąjunga gerokai atsilieka pandemijos valdyme nuo kitų vakarų pasaulio jėgų. Kas dėl to kaltas? Ar Europai reikalinga labiau centralizuota politinė tvarka? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi politologas Linas Kojala. Vakcinavimo tempais Europos Sąjunga atsilieka ne tik nuo Jungtinių Valstijų, ne tik nuo Izraelio, bet ir nuo Britanijos, net nuo Serbijos.

Baltarusiai Rusiją mato kaip didžiausią grėsmę, bet kartu tai ir palankiausiai vertinama valstybė, o Vladimiras Putinas – populiariausias tarp užsienio lyderių. Tuo metu į mus kaimynai žiūri palankiai, tačiau Lietuvos teigiamas vertinimas yra mažiausias tarp kaimynų, o tarp dalykų, kurie asocijuojasi su Lietuva, baltarusiai įvardijo ir... Jūrmalos muzikos festivalį.

Siekis pradėti dialogą su Maskva Europos Sąjungai baigėsi fiasko. Dar nesibaigus retam Eurobloko diplomatijos vadovo vizitui Maskvoje, Kremlius iš šalies išmetė Lenkijos, Vokietijos ir Švedijos diplomatus. Europos sostinės suskubo pasmerkti šį žingsnį. O šalių lyderiai pripažįsta, kad vietoj bandymo kalbėtis, santykiai tarp Europos šalių ir Rusijos pasiekė naują dugną.

Prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustatė diagnozę NATO – karinį aljansą ištiko smegenų mirtis. Pats aljansas suskubo stengtis įrodyti, kad gandai apie mirtį yra gerokai perdėti.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Ar tai reiškia, kad Amerikoje prasideda chaosas? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologu Linu Kojala.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Mūsų šalies ekspertai teigė, kad nors neramumų Vašingtone galima buvo tikėtis, jų rezultatas nustebino, o D. Trumpo veiksmai ir šalies ateitis kelia nemažai klaustukų.

Nesibaigiant įtampai Baltarusijoje, nelegitimaus šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas nukreipė savo žvilgsnį į jį spaudžiančias valstybes, tarp jų ir Lietuvą. Iš savo darbo vietų atšaukinėjami diplomatai, o valstybinė Baltarusijos žiniasklaida kaimynes pašaipiai vadina buvusiomis tarybinėmis respublikomis. Visgi politikos ekspertai tikina, kad tokie režimo veiksmai rodo silpnumą ir bejėgiškumą atsakyti Vakarų taikomoms sankcijoms.

Lietuvoje vieši Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Dvišalio Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikimo metu abu prezidentai aptarė Baltarusijos, bendradarbiavimo su Rytų valstybėmis klausimus, diskutuota ir apie klimato kaitą, ekonomiką bei kibernetinį saugumą. Emmanuelis Macronas susitiko ir su Sviatlana Cichanouskaja, kuriai pažadėjo padėti siekti derybų dėl politinės krizės Baltarusijoje sureguliavimo ir politinių kalinių paleidimo.

Po vakarykščio taikaus protesto Minske ir kituose Baltarusijos miestuose – sekė ne tik brutalių sulaikymų kupinas vakaras, bet ir neramus pirmadienis. Šiandien neuniformuoti asmenys Minsko centre į mikroautobusą įgrūdo ir išsivežė Sviatlanos Cichanouskajos kolegę Maryją Kalesnikavą, o šalyje nesiliauja protestai – pirmadienį ir Baltarusijos valstybiniame universitete.

Kaimynėje Baltarusijoje rinkimų naktį prasidėjęs smurtas tęsiasi iki šiol – žmonės mušami, uždaromi į izoliatorius arba dingsta be pėdsakų. Visa tai vyksta šiandien, visai šalia, apie tai TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovams jau šį sekmadienį papasakos Lietuvoje studijavusi baltarusė Vika Andrukovič, Gardine kartu su kitais kovojanti už laisvę.

Aleksandro Lukašenkos varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja su dviem vaikais – Lietuvoje. Tokia netikėta jos istorijos atomazga. Net septynias valandas gimtinėje praleidusi už uždarų durų su režimo pareigūnais Cichanouskaja paryčiais atgabenta iki mūsų sienos, o Lietuvoje jai suteikta gyvenamoji vieta ir apsauga. Tiesa, aiškėja, kad ji čia atvyko ne savo noru.

Baltarusijos opozicijos kandidatė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Lietuvą ir yra saugi, pranešė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ekspertai tikina, kad nieko keisto, kad savo pergalę šalies prezidento rinkimuose paskelbusi opozicionierė prieglobstį rado jau nuo seno Aleksandro Lukašenkos oponentus priimančiame Vilniuje. S. Cichanouskaja pirmadienį atsisakė pripažinti Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose.

Ilgametis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, per sekmadienį vykusius prezidento rinkimus gavęs 80,236 proc. balsų, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama Centrinės rinkimų komisijos paskelbtus preliminarius balsų skaičiavimo rezultatus. Komisija pridūrė, kad autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų. Trys kiti kandidatai gavo mažiau kaip po 2 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams patvirtinus ekonomikos gaivinimo fondą ir naująjį Bendrijos biudžetą, politologas Linas Kojala sako, jog pasiektas susitarimas – svarbus signalas visuomenei ir rinkoms, kad ES geba imtis ryžtingų veiksmų krizės akivaizdoje. Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovo teigimu, Bendrija pademonstravo ambiciją peržengti įprastą finansavimo lygį.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

Asmenys, netekę pajamų karantino laikotarpiu ir norintys gauti subsidijas už prastovas ir išmokas už savarankišką darbą, Užimtumo tarnyboje galės registruotis nuo balandžio 5 dienos, nepaisant to, kad Seimas tam reikalingas įstatymų pataisas atidėjo iki balandžio 7-osios, trečiadienį patikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Dabar, kai įstatymas yra atidėtas, mes ir toliau planuojame šitą registraciją įgyvendinti.

Koronavirusas keičia pasaulį: jo griaunamąją galią patiria turtingiausios valstybės ir sąjungos. Kokiame pasaulyje gyvensime po pandemijos? Kas ir kodėl gali tapti laimėtojais arba pralaimėjusiaisiais šiose galios ir atsparumo varžybose? Apie tai kalbamės su politologu Linu Kojala. Koronavirusas daro įtaką ne tik pasaulio visuomenių vidaus būklei, ekonomikai, bet ir tarptautinei politikai, geopolitikai.

Trečiadienį pranešta, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. VSD tokią informaciją neigia. Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista.

Aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką, rodo BNS gauti duomenys. Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui.

Iš kasmet vykstančios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos atstovai grįžo nekokios nuotaikos. Buvo pabrėžiama Kinijos grėsmė, o agresyvios Rusijos klausimas arba apeinamas, arba skambėjo kaip raginimas gerinti santykius su Maskva. Kur link mus veda šių metų Miunchenas – studijoje klausėme politologo Lino Kojalos. Miuncheno saugumo konferencijoje, pasibaigusioje prieš kelias dienas, matėme, kad dėmesys Kinijai didėja, jos grėsmei, o Rusijos – kaip tik mažėja.

Pasitikėjimas NATO Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo, kai tuo metu Vokietijoje ir Prancūzijoje – smuko, teigiama šią savaitę paskelbtoje „Pew Research Center“ analizėje. Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 procentai.

Tragiškos ir grėsmingos žinios iš Artimųjų Rytų. Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų slėpėsi ir Lietuvos kariai, o netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasIekia virImo temperatūrą.