O štai nieko nuostabaus, kad lentelės dugne atsidūrė Rusija – negana to, tautiečių nuomonė apie šią agresyvią, karą Ukrainoje pradėjusią valstybę blogėja.
Su lenkais kadaise turėjome bendrą valstybę, drauge kovojome su bendrais priešais. Vėliau ginklus atsukome vieni prieš kitus, bet dabar, panašu, kad tarpusavio santykiai išgyvena pakilimo laikotarpį. Valstybių oficialūs santykiai geri, o ir 9 iš 10-ies lietuvių Lenkiją vertina teigiamai. Neigiamai vos 5 procentai. Tą parodė naujausia LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
„Lietuva tikrai puikiai mato Lenkiją kaip partnerę visose srityse, Lietuvos gyventojams tai gali būti šalis ir į kurią vykstama apsipirkti, keliauti į užsienį, per Lenkiją ir į Lenkiją tiesiamos jungtys“, – teigia Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
„Lietuviai suvokė Lenkijos svarbą nacionaliniame saugume – bendrai Lietuvos, tiek ir ekonomikoje, ir kultūroje. Tai valstybė, vaidinanti milžinišką vaidmenį, bet anksčiau mes jį kažkaip ignoravome“, – tvirtina Karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas.
Sociologai aiškinosi, kurias šalis lietuviai vertina palankiai, o kurias ne. Lenkai atsidūrė pirmojoje vietoje pagal palankius vertinimus, o iš karto už jų išsirikiavo Vokietija, Ukraina, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Tai labai aiškiai parodo Lietuvą, kaip Vakarų valstybę, kuri yra kartu su tomis šalimis, kurios gina mums aktualius ir vertingus principus, ypač šiandieninės Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje“, – kalba L. Kojala.
Tiesa, apklausoje nematyti Baltijos sesių – Latvijos ir Estijos. Bet taip yra todėl, kad apklausų bendrovė jų neįtraukė į sąrašą:
„Kurią valstybę būtų galima pavadinti Lietuvos drauge? — Nežinau, gal Latviją.“
„Ko gero, Lenkija.“
„Gal Lenkija tokia, šiek tiek..“
„O kuri pirmiausia šauna jums į galvą, kai kalbame apie draugystę, draugiškumą, patikimumą? — Oi, tai čia, matyt, į Afriką reikėtų kreiptis. Pas mus dabar Europa supuvo grynai, tai pasakyti, kad jie draugautų kas nors, čia tokio rimtai nėra. Lenkai tik laukia, kada atsiimt savo dalį šitos valstybės.“
„Nu gal Ukraina.“
„Gali būti Lenkija, su kuria mes nuo nepriklausomybės užmezgę labai artimus santykius, su latviais mes turime tik formalią draugystę, iš to, kad turime giminingumą.“
Tiesa, neaišku, ar vėlesnėse apklausose vokiečiai išliks taip gerai vertinami. Pastaruoju metu suabejota jų patikimumu – daug klaustukų kėlė vokiečių blaškymasis dėl paramos Ukrainai, o dabar iškilo ginčai, ar vokiečiai gali atsiųsti į Lietuvą savo brigadą: „Vokiečiai, manau, yra rizika.“
O šalys, kurias lietuviai vertina nepalankiai, ko gero, nestebina nieko – blogiausias požiūris yra į Rusiją. Nepalankiai ją vertina 9 iš 10-ies tautiečių:
„O ką įtrauktumėt pirmu numeriu į nedraugiškiausią valstybę? — Tai dabar tik Rusija, daugiau, tai nieko.“
„Sakyčiau, gal Rusija.“
„Ir taip aišku, kad Rusija.“
„Rusija ir Baltarusija.“
„Rusija, čia net nereikia sakyti. Nes jau taip nusprendė visi. Ir jiems taip liepta pasakyti, kad Rusija, ir jie taip kalbės.“
„Jeigu būtų Rusijai karas sėkmingas Ukrainoje, veikiausiai būtų ambicijos didesnės ir galimai tas požiūris, atsisukimas grėsmės būtų į Baltijos šalis, tai mes remiame ukrainiečius, ir atitinkamai mes vertiname Rusiją neigiamai, suvokdami jos grėsmes“, – teigia G. Česnakas.
Kitos šalys, kurių lietuviai nemėgsta, yra Baltarusija ir Kinija. Į kaimynus baltarusius neigiamai žvelgia trys ketvirtadaliai lietuvių, o mums ekonominė blokadą pernai paskelbusią Kiniją nepalankiai vertina kiek daugiau nei pusė apklaustųjų.
„Ko gero, yra aspektai, kuriuos vertina labiausiai, pirmiausia tų šalių politiniai veiksmai, tų šalių elgesys Lietuvos atžvilgiu, kitais atvejais, kai kalbame apie kaimynines šalis, galbūt atsiranda daugiau ir asmeninio sąlyčio taškų, pažinimo tų valstybių, matyt, kad kiekvieną šalį reikėtų vertinti atskirai“, – sako L. Kojala.
Analogiška lietuvių apklausa vyko ir vasarį – lyginant pokyčius, matyti, kad požiūris į palankiausiai vertinamas šalis nežymiai gerėjo. Išskirti galima nebent Jungtines Valstijas, kurių simpatikų išaugo kiek daugiau.
Kartu sumažėjo ir neigiamai vertinančių Kiniją, greičiausiai todėl, kad apie konfliktą su kinais viešojoje erdvėje jau beveik nekalbama. Bet dėl karo Ukrainoje atsirado daugiau nusivylusių rusais ir baltarusiais.
