Plačiau apie tai, kaip gali vystytis situacija Izraelyje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako politologas Linas Kojala.
Kaip nutiko, kad pasaulio išgirtas Izraelio „Geležinis kupolas“ nesulaikė atakų?
Joks skydas nėra šimtaprocentinis. Didžioji problema buvo, ne tai, kiek paleista raketų, o tai, kad nepavyko jų visų numušti. Kaip atsitiko taip, kad Izraelis leido „Hamas“ įgyti tiek raketų ir netrukdomai jas iššauti ir nesugebėjo to proceso sustabdyti dar iki jam prasidedant.
Izraelio žvalgyba nei fiksavo, nei pranešė, nei apsaugojo. Kaip tokius dalykus vertinti?
Bus ilgi tyrimai, kas nutiko ir kur buvo padarytos klaidos, bet, akivaizdu, kad jų buvo. Vis tik, išpuolio mastas ir pasirengimas jam buvo ilgas. Vadinasi, buvo galima užkirsti tam kelią, juo labiau, kad tai nebuvo nauja grėsmė Izraeliui – visuomet „Hamas“ sutinkama kaip viena iš pagrindinių grėsmių. Neabejotinai, tyrimai bus atlikti.
Nebūtinai žvalgyba neturėjo tos informacijos. Prisiminkime rugsėjo 11-ąją Jungtinėse Valstijose. Žvalgyba informaciją turėjo, bet nesugebėjo jos suvesti į vieną konkrečią interpretaciją ir vertinimą, kas gali nutikti. Galbūt kažkas panašaus įvyko ir šį kartą.
Kaip vertinti Izraelio valdžios sprendimus ir poziciją?
Tai labai svarbus aspektas. Pastarieji mėnesiai Izraelyje buvo labai neramūs, vyko didžiuliai protestai dėl valdžios priimtų sprendimų, susijusių su aukščiausiaisiais teismais, demokratijos funkcionavimu ir apskritai dabartinės valdžios koalicinė struktūra yra labai trapi.
Ko gero, tai bent iš dalies netiesiogiai galėjo prisidėti, kad dėmesys buvo nukreiptas į vidaus aktualijas ir vidaus nesutarimus ir liko mažiau prioriteto skirto grėsmėms atremti. Dabar yra labai svarbu, kad vienybė būtų išlaikyta, antraip ir atsakas gali būti problematiškas. Dėl to matome tarsi bandymus kurti integralią vyriausybę, kurią sudarytų ir opozicija.
JAV išreiškė palaikymą Izraeliui. Ar gali Jungtinių Valstijų dėmesys būti nukreiptas į Izraelį toliau nuo Ukrainos?
Dėmesys tikrai bet jau trumpam nukryps į Izraelį, tai yra nepalanki tendencija Ukrainai, bet visi supranta, kad situacija reikalauja ir Vakarų paramos. Bet Izraelis Jungtinių Valstijų palaikymą gauna seniai ir ilgai. Kiekvienais metais amerikiečiai skiria 3–4 mlrd. dolerių.
Ar galima manyti, kad Putinas dabar išnaudos esančią situaciją?
Kuo daugiau pasaulyje chaoso, tuo geriau tokiems režimams kaip Rusijai. Tuo pačiu, neturėtume manyti, kad staiga Kremliui atsidaro nauji galimybių langai.
Kremlius yra įklimpęs atakoje prieš Ukrainą, Ukraina vis dar kontratakuoja ir tikisi, kad pavyks atgauti bent dalį užimtų teritorijų, tad taip, kad pasaulio dėmesys kuriam laikui nukryps į Izraelį, galbūt nėra pati geriausia tendencija Ukrainai. Bet vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvoje esmingai nekeis nei Vakarų šalių pozicijos Ukrainos atžvilgiu, nei pačios Ukrainos gynybinių pajėgų.
Į ką šis karas gali išvirsti?
Yra keli scenarijai. Esminis klausimas, ar Izraelis bandys panaudoti savo kariuomenę, kad įsiveržtų į Gazos Ruožą, užimtų jį ir tokiu būdu bandytų įveikti „Hamas“ grėsmę. Aišku, tai yra rizikingas aspektas, nes Gazos Ruožas yra labai nedidelis – plotu mažesnis už Vilnių, bet labai tankiai apgyvendintas – daugiau nei 2 mln. gyventojų. Tokia ataka, net ir Izraeliui turint didelį pranašumą, pareikalautų daug aukų.
Girdime nuogąstavimus dėl galimo aljanso tarp Sirijos, Irano, Šiaurės Korėjos, Kinijos ar Rusijos. Kokie čia gali būti veiksmai?
Grėsmė tikrai yra – akivaizdu, kad Iranas yra vienas iš pagrindinių veikėjų, kuris nori, jog Izraelio valstybingumas baigtųsi ir todėl remia „Hamas“. Ryšys tarp Irano ir Rusijos taip pat nekelia abejonių – žinome, kas Rusijai teikia ginkluotę. Ryšių ir sąlyčio taškų yra, bet to nereikėtų pervertinti. Šios šalys – Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja – turi panašumų, bet taip pat ir turi skirtumų, kurie neleistų jiems kalbėti apie bendrystę.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
