Po Irano prezidento žūties pirma į galvą šovusi mintis buvo, kad pagrindinė nelaimės priežastis galėjo būti sankcijos ir technologinis atsilikimas.
Būtent. Daug labiau negu sąmokslo teorijos, kad čia galėjo galbūt tyčia numušti, ar kažkaip kitaip paveikti oro transporto priemonę. Tam tikra prasme prezidentas tapo savo vykdytos politikos, viso režimo vykdytos politikos įkaitu. Ir mes tą matėme ne vieną kartą ir anksčiau. <...> Tos žūtys, matyt, tęsis ir ateityje vien dėl to, kaip funkcionuoja pati sistema. <...>
Mes dažnai sakome, sankcijos neveikia, jos neduoda rezultato. Jeigu mes jį norime matyti tokį, kad subyra režimai, keičiasi politikos 180 laipsnių kampu, taip, tada sankcijos neveikia. Bet jos iš tikrųjų turi poveikį, tokį ardomąjį, lėtą poveikį, kuris galiausiai tikrai valstybes susilpnina ir neleidžia joms suvešėti.
Žuvusiųjų kūnai atrasti net ne pačių iraniečių technologijomis. Turkija atsiuntė droną, kitos šalys pasidalino palydovinėmis nuotraukomis, nurodė vietą, kur gali būti sudužęs sraigtasparnis. Na, tai akivaizdūs dalykai, ar ne?
Taip ir tos oro sąlygos galėjo būti priežastis, kodėl taip nutiko. Bet turbūt sąmokslo teorijų, kad čia galbūt Izraelis ar Jungtinės Valstijos, ar Centrinė žvalgybos agentūra, juk kaip visada, kai kurių žmonių nuomone, jie viską padaro šitam pasauly – šios teorijos bus aktualios kai kuriems žmonėms.
Bet reikėtų tą šiek tiek stumti į šalį ir tiesiog konstatuoti faktą, kad prezidento nebėra, bet visgi prezidento, kuris savo galios struktūroje nėra pats įtakingiausias veikėjas.
Vakaruose E. Raisi tradiciškai yra laikomas vienu uoliausių ilgamečiu režimo tarnų, pats atėjęs iš teisėjų luomo, prisidėjęs prie disidentų persekiojimo riaušių malšinimo, prie žmonių baudimo įvairiausiomis formomis. Ar Vakaruose žmonės tai supranta kaip tam tikrą teisingumo momentą?
Galbūt. Mes žinome, kad kadaise Iranas buvo kitoks ir ta fundamentalistinė kryptis, kurią pasirinko dabartinė valdžia su dabartiniais lyderiais, įskaitant ir jau žuvusiu prezidentu priešakyje, yra tik viena iš krypčių, kuria gali žengti ši civilizacija.
Taip, tai buvo pasaulietinė valstybė ir, jeigu žiūrėtumėm 7 dešimtmečio Irano nuotraukas, tai negalėtume patikėti, kaip atrodė ši islamiška valstybė.
Tikrai taip, ta jungtis tarp prezidento ir ajatolos buvo labai svarbi. Ne veltui buvo kalbama, kad galbūt E. Raisi galėtų tapti naujuoju ajatola, perimti pareigas iš jau turbūt 9 dešimtmetyje esančio lyderio (Ali Chamenėjaus – aut. past.), kurio, akivaizdu, sveikata silpsta.
Tai šiek tiek gali sujudinti tuos vidinius sistemos pamatus. Nes visada tokių režimų pagrindinė problema, tai galioja ir Rusijai bei kitoms valstybėms, yra tai, kad nėra būdų teisėtai, legitimiai perduoti valdžią. Ir jeigu nutinka kažkas netikėto, pavyzdžiui, žūtis, tada yra labai sunku sistemai surasti greitą sprendimą, nes dažniausiai tai reiškia tam tikrų klanų kovą, bandant užpildyti tam tikrą vakuumą.
Tai, kad Europos valstybės pasiūlė technologinę paramą atverti palydovines nuotraukas, jus nustebino?
Šiek tiek, gal ne tiek siūlymas konkrečios pagalbos, tą galima traktuoti kaip natūralų veiksmą nutikus nelaimei paslepiant visą politinę to potekstę. Bet kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, nuoširdi užuojauta, galbūt šiek tiek skamba pompastiškai, galbūt galima rasti ir tokį būdą, kuris atlieptų faktą.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše – E. Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre +“.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.