Analitikas pats pilotuoja nedidelius orlaivius, yra pilotas mėgėjas. Anot jo, Irano prezidentas Ebrahimas Raisi skrido 1994 m. pagamintu sraigtasparniu „Bell 212“.
Pilotas galėjo nepastebėti kalno
Kaip sako analitikas, tokių lėktuvų pilotai skrisdami kliaujasi tik vizualinėmis priemonėmis, skrenda pagal antžeminius atskaitos taškus. Toks lėktuvas taip pat nėra pritaikytas sudėtingoms oro sąlygoms – jame yra tik mažas ir netobulas GPS navigacijos prietaisas. Todėl pilotams labai sunku skristi esant prastam matomumui.
Sekmadienio vakarą E. Raisi skrido iš užtvankos atidarymo ceremonijos ant Arakso upės. Oro maršrutas iki Tabrizo driekėsi per Arasbarano kalnus. Jie siekia beveik trijų kilometrų aukštį ir yra apaugę tankiais miškais.
Anot apžvalgininko, sekmadienį buvo toks rūkas, kad vizualiai orientuotis buvo beveik neįmanoma. Todėl J. Ropke mano, kad sraigtasparnis rėžėsi į vieną iš kalnų.
„Sraigtasparnis bandė skristi per slėnius. Tačiau vienoje iš paskutiniųjų kalnų perėjų, prieš nusileisdamas atgal į slėnį, jis atsitrenkė į 2 250 m aukštyje esantį kalną. Priekyje ir už jo skrido dar du sraigtasparniai, tai buvo sovietiniai Mi-8.
Avarijos metu oro sąlygos buvo tokios blogos, kad abu nepastebėjo, kaip vienas iš sraigtasparnių iškrito iš kolonos ir atsitrenkė į kalną. Jie tai suprato tik atvykę į Tabrizą“, – sako analitikas.
ES vadovai, pareiškę užuojautą dėl Raisi mirties, sulaukė pasipiktinimo
EVT ir ES užsienio politikos vadovai pirmadienį sukėlė kai kurių Europos politikų pasipiktinimą, pareiškę užuojautą dėl Irano prezidento E. Raisi mirties.
Pirmadienį buvo patvirtinta, kad E. Raisi žuvo, kai paieškos ir gelbėjimo komandos rado sudužusį jo sraigtasparnį rūko apgaubtame vakariniame Irano kalnų regione.
„ES reiškia nuoširdžią užuojautą dėl prezidento Raisi ir užsienio reikalų ministro Abdollahiano, taip pat kitų jų delegacijos narių ir įgulos narių žūties sraigtasparnio avarijoje. Mūsų mintys skirtos jų šeimoms“, — sakoma ES Tarybos pirmininko Charleso Michelio pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.
Vėliau Josepas Borrellis ten pat paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad ES „reiškia užuojautą“ dėl „sekmadienį įvykusios tragiškos sraigtasparnio katastrofos“.
Šios žinutės sukėlė politikų ir parlamentarų pasipiktinimą socialinėje žiniasklaidoje.
Švedijos europarlamentaras Davidas Lega „X“ paklausė J. Borrellio: „Ar galėsite dar kada nors pažvelgti drąsioms Irano moterims ir laisvės kovotojams į akis? Ar galėsite dar kada nors pažvelgti į akis Floderuso ar Djalalio šeimoms? Aš galėsiu. Gėda jums.“
2017 metais Švedijos pilietis Ahmadreza Djalali Irane buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu – kurie, pasak jo šeimos, yra visiškai melagingi.
2022 metų balandį Iranas suėmė ES diplomatinėje tarnyboje dirbusį švedą Johaną Floderusą, kuris turėjo grįžti iš kelionės po Iraną su draugais. Jam gresia mirties bausmė dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Buvęs Belgijos migracijos ministras Theo Franckenas pasmerkė „Europos užuojautą dėl skerdiko ir žiauraus masinio žudiko mirties“. Jis pridūrė: „Jūs nekalbate mano vardu.“
Diena anksčiau ES aktyvavo savo palydovinio kartografavimo sistemą, kad padėtų Iranui nustatyti sraigtasparnio buvimo vietą.
Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius sekmadienį per „X“ paskelbė, kad sistema aktyvuota, ir sulaukė kitų Europos politikų kritikos.
Vokietijos laisvosios demokratų partijos narė Marie-Agnes Strack-Zimmermann sakė: „Koks pasityčiojimas iš drąsių kovotojų už žmogaus teises Irane. Tikiuosi paaiškinimo dėl to.“
J. Lenarčičius pirmadienį sakė, kad šis veiksmas buvo „elementaraus žmogiškumo išraiška“.
Ultrakonservatyvusis E. Raisi pareigas ėjo nuo 2021 metų – tuo metu Iraną sukrėtė masiniai protestai, ekonominę krizę gilino JAV sankcijos ir ginkluotos priešpriešos su aršiausiu priešu – Izraeliu.
