ldk

Lietuvos kariuomenė sekmadienį Vilniuje minės 510-ąsias pergalės Oršos mūšyje metines, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė (LDK) ir sąjungininkai sutriuškino Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ta proga sostinėje pavakary rengiamos eitynės, kuriose dalyvaus Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės orkestras, klubo „Viduramžių pasiuntiniai“ nariai, persirengę XVI amžiaus istoriniais drabužiais.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Deimantu Europos meno rinkinių kontekste vadinami Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gobelenai atkeliavo į Vilniaus Valdovų rūmus. Juos Lietuvai paskolino Krokuvos Vavelio karališkoji pilis. Tokį įvykį ekspertai vadina tikru stebuklu. Mat iš šilkinių, paauksuotų ir sidabrinių gijų nuaustus Žygimanto Augusto gobelenus buvo ne tik sunku atgabenti – jų istorinė vertė, pasak specialistų, yra neįkainojama.

Žaislai iš akmenų ir medžio, dažnos kūdikių mirtys, fizinės bausmės ir santuoka sulaukus penkiolikos metų. Taip gyveno mūsų protėviai Lietuvos klestėjimo laikais – didžiojoje kunigaikštystėje. Kuo paprastų valstiečių vaikų vaikystė skyrėsi nuo kunigaikštystės valdovų atžalų? Mediniai kamuoliukai, švilpukai ir medinės mašinėlės su ratais. Su tokiais žaislais vaikai mūsų krašte žaisdavo prieš penkis šimtus metų. Tiesa, būtina išskirti, kad tik didikų vaikai.

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Baltarusių etnosas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Rusios ir Žemaitijos pagrindas, pareiškė autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Apie tai jis Baltarusijos nepriklausomybės dienos išvakarėse kalbėjo Minske, rašo Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“. „Mums svarbu prisiminti, kad baltarusių etnosas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, unikalaus savo laikmečiui valstybinio susivienijimo, pagrindas. Tai buvo pirmoji baltarusių valstybė.

Smagi žinia istorijos padangėje. Gali būti, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino palikuonių gretas papildė garsus Suomijos ledo ritulio rinktinės treneris. Istorikai sako, kad baltai istorijos tėkmėje maišėsi su suomių – ugrofinų gentimis ir gediminaičių genetikoje jų aptikti galima, bet šį kartą išvadas daryti dar anksti. Suomijos ledo ritulio rinktinės treneris – pasaulio čempionas Jukka Jalonen‘as.

Baltarusijoje tęsiantis protestams prieš rinkimų klastojimą ir milicijos smurtą, Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas sako, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinis naratyvas kaimyninei šaliai gali padėti tapti labiau europietiška. „Kuo daugiau baltarusių istorinėje savimonėje bus LDK, tuo ta šalis bus labiau europietiška ir tuo ta šalis bus toliau nuo rusiško naratyvo“, – interviu BNS sakė rektorius.

Pabandykime pafantazuoti – mokslininkai, pasitelkdami super technologijas, ima ir sukuria unikaliausią visoje žmonijos istorijoje išradimą – laiko mašiną. Bilietas į abi puses nieko nekainuoja, tačiau kelionė galima tik sutikus su griežta sąlyga: leidžiama aplankyti vieną savo šalies istorijos laikotarpį nieko jame nekeičiant. Kelionės pabaigoje, sąlygas įvykdžiusiems, skiriamas prizas – nemokami pietūs prie kilmingųjų stalo.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Epidemijos ir pandemijos nesvetimas reiškinys žmonijai, sunkių ligų protrūkiai, kurie suparalyžiuodavo visą žmonėms žinomą pasaulį, ištikdavo ir prieš tūkstančius ar šimtus metų. Vieni jų nuo žemės paviršiaus ištrindavo ištisas valstybes, kiti žmonių populiaciją žemėje sumažindavo perpus. Baisių ligų neišvengė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, viešėdamas Maskvoje, sutiko duoti interviu „Echo Moskvy“. Pokalbio metu buvo paliesti ne tik Rusijos-Baltarusijos ekonominiai ir politiniai santykiai, bet ir požiūrio į Lietuvą klausimas. Anot baltarusių diktatoriaus – Lietuva yra broliška valstybė, tačiau Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – baltarusių.  LDK – baltarusių valstybė „Aišku, kad broliai“, – atsakydamas į „Echo Moskvy“ vyr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės narės ir garsios baltarusių kultūros veikėjos Marijos Magdalenos Radvilienės (Marios Magdalenos Radziwillowos) palaikai praeitą šeštadienį buvo perlaidoti Minsko Švč. Trejybės (Šv. Roko) bažnyčioje.

Vilniuje bus minima 360 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę sukaktis. Renginio metu mūšio dalyvius šautuvų salvėmis pagerbs Lietuvos kariai, taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras. Minėjimas vyks istorinėje mūšio vietoje prie dabartinio Žaliojo tilto, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Prieš 600 metų vyko mūšis, apie kurį kalbama iki šiol. Vokiečiai jį vadina Tanenbergo mūšiu, lenkai – Griunvaldo, o lietuviai – Žalgirio. Lietuviai ir lenkai sutriuškino Vokiečių ordiną, Lietuvai buvo grąžinta Žemaitija iki Vytauto gyvos galvos. Regis, viskas aišku, tačiau vis dar pasigirsta įvairių mitų, pasakojimų ir išgalvotų istorijų apie Žalgirio mūšį, jo eigą ir, svarbiausia, – laimėtojus. Apie Žalgirio mūšį kalbamės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanu prof. dr.

Sukūręs interneto svetainę „Viduramžių Lietuva“, kurioje įvairiomis kalbomis populiarina Lietuvos istoriją, ir moderuojantis Lietuvos istorijos forumą istorikas Tomas Baranauskas „Žinių radijui“ ketvirtadienį pasakojo apie litvinizmą – baltarusių istorikų, istorijos populiarintojų ar pavienių asmenų bandymus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) susikūrimo nuopelnus atimti iš lietuvių-baltų. Pasak istoriko, patį terminą litvinizmas jis pats ir sugalvojo.

Žinių radijas  LDK įstatymai numatė, kad moters pilnametystė siejama su lytine branda bei tinkamumu motinystei, tuo tarpu vyro pilnametystė – su protiniu subrendimu, t. y. jis privalėjo ne tik pratęsti giminę, bet ir atsakyti už turtinius ir ekonominius sandorius, eiti valstybines pareigas. Visi trys Lietuvos Statutai numatė tą pačią 18 metų vyro pilnametystės ribą. Tai reiškė, kad aštuoniolikmečiai vyrai jau galėjo vesti. Tuo tarpu moteris buvo laikoma pilnamete sulaukusi 15 metų.

Jei šiandien pietums valgėte marinuotą mėsos kepsnį su daržovėmis ir dar užgėrėte taure vyno, pietavote kaip tikri LDK didikai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų dabartinis racionas beveik nesiskiria nuo to, ką pietums rinkdavosi 18-19 a. šalies bajorai ar sau leisti galėdavo tik valdovas. Anot kulinarinio paveldo žinovo dr. Rimvydo Laužiko, mūsų virtuvei didelę įtaką turėjo didikų įpročiai ir kitataučiai, kurie atvežė bei Lietuvoje adaptavo kitų šalių patiekalus.

Rugsėjo 10-ąją minima Tarptautinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija praneša, kad didžiausias savižudybių mastas pasaulyje - Lietuvoje. Per dešimtmetį nuo 2003 metų Lietuvoje nusižudė 12,5 tūkst. žmonių – tai beveik prilygsta trijų Birštono savivaldybių gyventojų skaičiui. Kodėl lietuviai taip dažnai renkasi savižudybės kelią kalbamės su psichologu psichoterapeutu Gediminu Navaičiu.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais įkurtos pilys atlikdavo kelias funkcijas, tačiau istoriografiniuose šaltiniuose iki šiol jų niekas neskirstė, sako istorikas Vytautas Volungevičius. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad pilis gali simbolizuoti ne tik valdžią, bet ir teritoriją bei visuomenę. „Kunigaikščių ir diduomenės pilis reiktų suvokti kaip jų galios taškus, pagrindinius centrus žemėvaldoje.

Viena iš priežasčių, kodėl Maidanas Baltarusijoje kol kas neįmanomas, – tautinės tapatybės stoka, sako politologas Giedrius Česnakas. „Pažiūrėkite, kaip patys baltarusiai aiškina savo kilmę, istoriją, vienijantį elementą. Jis kyla arba iš Antrojo pasaulinio karo [...], arba iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, – pastebi politologas. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriaus G. Česnako teigimu, ne mažiau svarbi ir režimo kontrolė.

Didžiosios Britanijos istorikas profesorius Robertas Frostas mėgavosi rašydamas Lietuvos-Lenkijos istoriją. „Ši istorija yra labai įdomi“, – sako škotas, pasinėręs į mūsų praeitį. Lietuvos ir Lenkijos uniją jis laiko viena sėkmingiausių Europos istorijoje ir gali ją palyginti su anglų-škotų unija, dėl kurios jis kitąmet balsuos referendume. Modernus sprendimas R. Frostas Šiauliuose vykusiame III Lietuvos istorikų suvažiavime skaitė plenarinį pranešimą apie Lietuvos-Lenkijos uniją.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors Lietuvą ir Ukrainą sieja bendra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų istorija, daug bendro paveldo objektų, gražūs Juodosios jūros kurortai, daug turistų iš Lietuvos čia nesutiksi. Turizmo agentūros kaip didžiausią kliūtį įvardija sudėtingą susisiekimą.

  Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Kilmingųjų susivienijimas ir Kilmingųjų palikuonių bendrija Vilniaus universitete paminėjo 1863 metų sukilimo prieš carinės Rusijos valdžią 150-tąsias metines. Kilmingųjų palikuoniams buvo įteikti kilmės dokumentai ir giminės herbai. Istorijos šaltiniai mini, kad XIII-to amžiaus Lietuvoje buvo daug kunigaikščių. Šaltiniai mini 75 Lietuvos valdančiąjam elitui priskirtinus asmenis.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kultūros ministerija teigia padidinusi finansavimą Lietuvai reikšmingam kultūros paveldui, esančiam užsienyje, išsaugoti, grąžinti į Lietuvą ar vertybių buvimo vietos paieškoms. Muziejininkai sako, kad nedaug tikėtina, jog Lietuvai pavyks susigrąžinti jai priklausantį paveldą. Bet svarbu ir žinoti, kur yra tos vertybės. Viena iš Valdovų rūmų menių Vilniuje yra dekoruota seniausių Lietuvos giminių herbais.

Krašto apsaugos ministerija pranešė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš Aukso ordą 650-ųjų metinių proga išleidusi į lietuvių kalbą išverstą ukrainiečių autoriaus Felikso Šabuldo leidinio „1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio šiuolaikinė mokslinė interpretacija“ elektroninę versiją. Pratarmę šiam darbui parengė prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas naršyklėje surinkęs adresą www.ldkistorija.lt galės susipažinti su Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) istorija, pristatyta šiuolaikinėmis priemonėmis ir kalba. Projektas „Orbis Lituaniae“ – tai beveik septyni šimtai trumpų iliustruotų pasakojimų apie įvairialypę LDK visuomenę, kultūrą, politiką ir kasdienybę.

Netrukus Lietuvos žiūrovus pasieksiantis dokumentinis edukacinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ pateiks nestereotipinių žinių apie Žalgirio mūšio aplinkybes - garsųjį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės atsitraukimo manevrą, saulės įtaką pajėgų išdėstymui prieš mūšį, karių ginkluotę, kariuomenės sudėtį, Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių judėjimą Griunvaldo link.

Ketvirtadienį lankytojams atvertos visos durys į 30 km nuo Vilniaus stūksančią Medininkų pilį – nuo šiol pilies šiaurės rytų bokšte (donžone) įsikūrė keturios ekspozicijų salės, o pilies apylinkėmis galima pasigražėti ir nuo pačio bokšto kuorų. Pasak šventėje dalyvavusio kultūros ministro Arūno Gelūno, muziejaus atstatymas liudija ne šimtmečius buvusį griovimą, o statybą ir atsigavimą. Manoma, kad pilyje vyks ne tik su pilies gyvenimu susiję renginiai, bet kartu ir koncertai ar festivaliai.

Trečiadienį Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, visuomenei pristatoma istoriko prof. Antano Tylos studija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iždą. Knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI amžiaus antroji pusė - XVII amžiaus vidurys“ - tai pirmoji studija, skirta LDK mokesčių sistemos raidai, lėšų panaudojimo ir iždo formavimo analizei bei reikšmei, įgyvendinant valstybės programas.

Šiemet minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalės prie Mėlynųjų vandenų mūšio 650-ies metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido šiam istoriniam įvykiui skirtą pašto ženklą. Naujasis pašto ženklas apyvartoje pasirodys šį šeštadienį, rugpjūčio 25 dieną. Jame pavaizduotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas ir kovojančių karių siluetai. Istoriniam mūšiui įamžinti skirtas pašto ženklas išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.

Vienai merginai sumušta akis. Avarija įvyko netoli Visagino, kai automobilis „Mercedes Benz“ mėgino lenkti „Renault“, kuriuo važiavo trys Pskovo gyventojos. Pirminiais duomenimis , nukentėjo viena „Renault“ keleivė. Jai medikai diagnozavo akies sumušimą.

Šios Zarasų krašto vietovės pavadinimą atspėja kiekvienas čia atsidūręs keliauninkas. Mat apsidairęs nesusituri ir iš širdies sušunka: „Kaip čia gražu!“ Taip ši giria ilgainiui manding ir pelnė Gražutės vardą. Tai, kad šioje girioje tyvuliuoja Švento ežeras, o netoliese iš kito ežerėlio išteka Šventoji, nestebina. Išties šventa vieta: pasijunti čia maldininku, atvykusiu pagarbinti gamtos grožio.

Šiandien didi diena – švenčiame Valstybės dieną. 1253 m. buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius. „Ar prasminga šiais laikais švęsti liepos 6–ąją? Juk nuo Mindaugo karūnavimo praėjo šimtmečiai“, „Kodėl būtent vakar minėjome Valstybės dieną?“, „O kaip tą dieną švęsti?“ – tai dažniausiai užduodami praeivių klausimai, į kuriuos paprašėme atsakyti Klaipėdos universiteto Istorijos katedros lektoriaus, daktaro Mariaus Ščavinsko.

Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje S. Daukanto aikštėje, kurioje pasveikino Lietuvių tautą. Kreipdamasi į Lietuvos žmones šalies vadovė pabrėžė, jog Liepos 6–oji – tai diena, kuri mūsų šaliai įžiebė viltį ir sukūrė pareigą rūpintis savo valstybe. „Tokios dienos kaip ši primena mums, kad valstybė – tai karūna, kurią kasdieninėmis pastangomis reikia pelnyti patiems.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kultūros ir meno paveldas vienu metu pristatomas trijuose Europos miestuose: Minske, Milane ir Kutna Horoje. Baltarusijos sostinėje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“, Italijoje ketvirtadienį vyks knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas, o Čekijoje veikia paroda „Jogailaičių Europa“, kuri vėliau pasieks Lenkiją ir Vokietiją.

Ketvirtadienio vakarą Taikomosios dailės muziejuje vyko mados kolekcijos–jungtinio menininkių, kostiumo dizainerių – Renatos Maldutienės, Jolantos Talaikytės ir Agnės Kuzmickaitės – projekto „Barbora Radvilaitė. Nuo...iki...“ pristatymas. Trys žinomos kostiumo dizainerės R. Maldutienė, J. Talaikytė ir A. Kuzmickaitė pristatė jungtinę mados kolekciją, kuri išsiskyrė novatoriška vizija, nauju požiūriu į  Renesanso epochos kostiumą.

Šiame vaizdo siužete rodomos nuo 1000 iki 2005 metų besikeitusios Europos valstybių sienos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinė triumfo akimirka truko apie 10 sekundžių.

Vasario 10 d., penktadienį, 10–13.30 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks VDU profesoriaus ir Senato pirmininko Zigmunto Kiaupos 70-mečio sukakčiai skirta mokslinė konferencija, kurią organizuoja VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra. Konferencijoje pranešimus skaitys ir diskutuos profesoriaus Z. Kiaupos išugdyti mokiniai. Diskusiją moderuos Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius.

Tęsdama Atvirų erdvių renginius, Prezidentūra sostinės gyventojus ir svečius kviečia į naują parodą – sekmadienį bus pristatoma paroda „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje“. Paroda – tai dalis projekto „Lietuva–Šveicarija: atstatant šimtmečius trukusį ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą“. Kelis šimtus metų dešimtys Šveicarijos menininkų dirbo ir kūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, palikdami iki šiol išlikusius pėdsakus apie pusšimtyje vi...

Savo erdves lankytojams atverianti Prezidentūra sekmadienį kviečia lankytojus į parodos „Lugano ežero pakrančių menininkų palikimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ atidarymą.

Užutrakio dvare restauruota pagrindinė rūmų Baltoji salė. Lankytojams jos durys bus atvertos sekmadienį, per koncertą. Sekmadieniais Užutrakio rūmuose koncertuojantys jauni menininkai šį savaitgalį pristatys George'o Gershwino kūrinių improvizacijas. Koncertu po pusantrų metų restauracijos bus atidaryta Baltoji salė. Romantiškoje salėje pro langus atsiveria vaizdas į rūmų terasą, Galvės ežerą ir Trakų pilį.

Opozicijos akcija Minske praėjo taikiai. Kaip skelbia lenta.ru, susirinkę žmonės nebuvo suiminėjami. Vis dėlto kai kurie užsienio šaltiniai mini keletą sulaikytų asmenų. Teigiama, kad buvo sulaikyta iki 8 opozicijos aktyvistų. Vis dėlto, Minske rengta akcija nebuvo sankcionuota. Jei pasitvirtins, kad prieš žmones nebuvo naudojamos represijos, tai gali reikšti, kad Baltarusijos valdžia siekia dialogo su ES. Opozicionieriai šeštadienio akcijų metu reikalavo socioekonominių sąlygų gerinimo.

Antradienį prie Baltarusijos ambasados surengtas piketas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į Andrejaus Sanikovo, buvusio kandidato į Baltarusijos prezidentus, kankinimą Mogiliovo tardymo izoliatoriuje. Apie A. Sanikovo kankinimą patvirtino nuteistojo advokatas, teigė mitingo organizatoriai. Piketą, kuriame dalyvavo 10 žmonių, organizavo Piliečių gynybos paramos fondas. Anot fondo direktoriaus Stasio Kaušinio, jokio atsako iš Baltarusijos ambasados nebuvo sulaukta.

Rusėjo 27 d., švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankosi Punske ir Seinuose, kur susitinka su lietuviškų mokyklų bendruomenėmis, domisi šių mokyklų padėtimi bei finansavimu.G. Steponavičius lankėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, pastatytoje Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiais metais Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija gimnazijai skyrė 350 tūkst. Lt dotaciją ugdymo, renginių, projektų, programų, parodų organizavimui ir kitoms veikloms.

Kaune vykusio tarptautinio rankinio turnyro nugalėtoja tapo Bresto „Meškovo“ (Baltarusija) komanda. Svečiai iš Baltarusijos paskutinėse turnyro rungtynėse sekmadienį 35:26 (16:9) įveikė Kauno „Granito-Gajos-Kario“ rankininkus ir iškovojo trečiąją pergalę iš tiek pat galimų. Kauno komandai Vaidas Drevinskas pelnė 9 įvarčius, Edvinas Balčiūnas - 5. Kitose rungtynėse Lietuvos čempionas Klaipėdos „Žemaitijos Dragūnas“ 33:23 (16:12) nugalėjo Vilniaus „Šviesos“ rankininkus.

Taraso Ševčenkos „sugrįžimas" į Vilnių ženklina ryšius tarp Lietuvos ir Ukrainos, pažymėjo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, drauge su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininku V. Litvinu dalyvavusi Vilniuje pastatyto paminklo ukrainiečių literatūros klasikui atidengimo ceremonijoje. Šiandien Tarasas Ševčenka sugrįžta į savo jaunystės miestą, į Vilnių.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius šalies nepriklausomybės dienos išvakarėse išleido knygą „Ukraina - galimybių šalis“, skelbia „RIA Novosti“. „Knygą rašyti pradėjau būdamas opozicijoje, o dabar, kai atostogauju, ką tik ją pabaigiau, - sakė V. Janukovyčius. - Norėčiau, kad knygą skaitytų ne tik Ukrainoje“. V. Janukovyičius pasakojo, kad norėjo pasauliui parodyti tikrąją Ukrainą. Knyga išleista anglų kalba. Anot.

Lietuvos kariuomenės kariai ir istorinių klubų nariai savaitgalį „kovėsi“ Žalgirio mūšyje - atstovavo Lietuvai Lenkijoje Griunvaldo lauke rengiamoje Žalgirio mūšio inscenizacijoje.