Neatsitiktinai visus tris renginius sieja vienas bendras vardiklis - Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Būtent jie kelis šimtus metų buvo vienas iš Vidurio ir Rytų Europos regiono centrų, kuriame buvo sprendžiamas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos tautų likimas.
Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus iniciatyva parodyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių dvaro prabangą išaugo iki daugiau kaip šimtą eksponatų turinčią parodą. Ši Valdovų rūmų muziejaus paroda - pirmasis tokio lygio paveldo pristatymas Baltarusijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Operos tėvynėje Italijoje rengiamas knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas taip pat turi sąsajų su Valdovų rūmais Vilniuje.
Juose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva 1636 m. buvo pastatyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ - anksčiau negu Paryžiuje ir Londone. Operai statyti šis valdovas į Vilnių pakvietė italų kompozitorių, muzikantų, dainininkų, aktorių, šokėjų ir scenos meistrų.
Knygos sudarytoja Jūratė Trilupaitienė Italijos muzikos gurmanams pristatys operos sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atskleis vilnietiškų pastatymų reikšmę Europos muzikiniam gyvenimui.
Jungtinė čekų, vokiečių ir lenkų paroda „Jogailaičių Europa“ pristato Vidurio Europos meną ir kultūrą vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais.
Parodos organizatoriai iš Valdovų rūmų muziejaus pasiskolino du Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijoje archeologų rastus XVI a. krosnių koklius su heraldiniais ženklais: koklį-karūnėlę su Žygimanto Senojo herbu ir inicialu „S“ bei renesansinį koklį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu.
