LDK įstatymai numatė, kad moters pilnametystė siejama su lytine branda bei tinkamumu motinystei, tuo tarpu vyro pilnametystė – su protiniu subrendimu, t. y. jis privalėjo ne tik pratęsti giminę, bet ir atsakyti už turtinius ir ekonominius sandorius, eiti valstybines pareigas. Visi trys Lietuvos Statutai numatė tą pačią 18 metų vyro pilnametystės ribą. Tai reiškė, kad aštuoniolikmečiai vyrai jau galėjo vesti. Tuo tarpu moteris buvo laikoma pilnamete sulaukusi 15 metų. Moters pilnametystė 1588 m priimtame III Statute nuo 15 metų paankstinta iki 13-os.
REKLAMA