laidojimas

Lietuva ruošiasi išskirtinei, kai kurių istorikų šimtmečio įvykiu tituluojamai ceremonijai. Iškilmingų sukilėlių perlaidojimo apeigų išvakarėse į mūsų šalį jau atvyko ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda su pirmąja ponia, ir kiti garbūs užsienio svečiai.

Šiomis dienomis baigiamas įrengti garsusis Kėdainių paplūdimys, kuriam nuėjusioji valdžia nepagailėjo ir ištėškė apie 700 tūkstančius eurų. Tačiau blogiausia net ne tai, kad paplūdimys pavasarį gali būti nuplautas čia kone kasmet ištvinstančio potvynio. Kur kas baisiau tai, kad šiomis dienomis čia dirbantys archeologai patvirtino mokslininkų ir istorikų spėjimus, kad šioje vietoje palaidoti žmonės, tikriausiai – partizanai.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Gedimino kalne rasti devynioliktojo amžiaus sukilėlių palaikai sostinės Rasų kapinėse bus iškilmingai palaidoti lapkričio 22-ąją, ketvirtadienį patvirtino Vyriausybė. Iškilmingos ceremonijos metu palaikai bus atgabenti į Vilniaus katedrą, o iš ten bus pervežti į Rasų kapines. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis BNS sakė, kad spalio 8-ąją Vyriausybėje dar vyks išsamus ceremonijos aptarimas.

Ritualinių reikmenų salonuose urnoms tenka skirti vis didesnę ekspozicijos dalį, pastebi laidojimo ekspertai. Sparčiai populiarėjant kremavimui, žinomi Lietuvos keramikai įsitraukia į naują veiklą ir pradeda kurti vienetines, išskirtinio dizaino urnas. Nauji vėjai ritualinėse apeigose keičia šarvojimo tradicijas, mirusiųjų pagerbimo įpročius, taip pat ir laidojimo kultūrą.

Neįprasta situacija Šiauliuose – prieš du mėnesius mirusi miesto poetė iki šiol nepalaidota. Šiaulių poetės, prozininkės Janinos Jovaišaitės palaikų pelenai iki šiol neišvežti iš laidojimo namų, nes planuotas laidotuves stabdo biurokratiniai keblumai. Lietuvos rašytojų sąjungai priklausiusi poetė pageidavo būti palaidota Senosiose miesto kapinėse, šeimos kriptoje. Tačiau kapinės uždarytos ir paskelbtos kultūros paveldu.

Mirus artimajam susiduriame su rūpesčiais, apie kuriuos iki tol net negalvojome. Laidojimo ceremonijų organizavimo paslaugas teikiančių įmonių atstovai pastebi, kad labai dažnai pasitaiko atvejų, kai velionio artimieji net nežino savo teisių, ką jie gali rinktis, o kas yra privaloma, todėl neretai kyla įvairūs nesusipratimai.

Lietuvoje nuo šiol galima mirusiojo pelenus laidoti ne tik į žemę ar kolumbariumą, bet ir išbarstyti ant žemės. Mat jau yra pirmasis tokioms apeigoms skirtas žemės plotas. Ir jis – Vilniaus Liepynės kapinėse. Tiesa, nors čia savo artimųjų pelenus gali barstyti kas nori ir kada nori, valdininkai suka galvas, kaip reiks šį unikalų kapinių sklypą prižiūrėti. O kunigai iš viso nesupranta, kam reikėjo skirti tokį žemės sklypą.

Vašingtonas antradienį tapo pirmąja JAV valstija, įteisinusia galimybę paversti žmonių palaikus kompostu, ekologinėms idėjoms prijaučiančiam gubernatoriui Jay Inslee pasirašius įstatymą, turintį padėti sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, atpalaiduojamomis laidojant įprastu būdu arba kremuojant.

Vilniuje asmuo neteisėtai pasisavino laidojimo pašalpą. Policija informavo, jog incidentas įvyko kovo 22-ąją: Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, asmuo galimai prisistatęs V.U., neteisėtai pasisavino mirusiojo A.Š. laidojimo pašalpą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ vilnietė pasidalijo rasta reklama pašto dėžutėje. Moteris vieno Vilniaus mikrorajono gyventojus vienijančioje grupėje klausė, ar ji vienintelė rado skrajutę, kurioje buvo informacija apie Vilniaus laidojimo namus Karoliniškių mikrorajone. Skrajutėje pavaizduota šarvojimo salė su karstu, o greta jo išvardytos visos ritualinės paslaugos, atliekamos laidojimo namuose.

Bendrovė „K2 LT“, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje valdanti pirmąjį šalyje krematoriumą bei ritualinių laidojimo paslaugų teikėją „Rekviem“, pranešė planuojanti laidojimo namų Vilniuje ir Kaune statybas. Nuo pirmadienio jai vadovauja iki šiol finansų direktoriumi dirbęs Bernardas Vilkelis.

Pastaruoju metu laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo papročiai Lietuvoje keičiasi. Vis dažniau pasirenkamos ne tradicinės laidotuvės – mirusiojo laidojimas į žemę, o palaikų deginimas – kremavimas. Tačiau ne visi žino, kur dėti urną su pelenais. Lietuvos įstatymai numato, kad urną su pelenais galima laidoti kapinėse, kolumbariumuose ir tam numatytose vietose. Negalima berti pelenų į upę, jūrą, miške ar po medžiais kieme – įstatymuose to nenumatyta.

Dziangsi provincijos vadovybė pradėjo drausti tradicines laidotuves, siekiant išspręsti žemės resursų trūkumo klausimą. Vietos valdininkai nusprendė kremaciją paskelbti vieninteliu leidžiamu laidojimo ritualu. Daugelyje regiono miestų valdžia nustatė terminus, kuomet vietos laidojimo politika bus galutinai nukreipta į „tik kremacija“ pusę. Leidinio „South China Morning Post“ teigimu, valdininkai jėga atiminėjo karstus iš kaimo gyventojų trijose provincijose.

Keista, tačiau pastaruoju metu gyvi žmonės vis palaikomi mirusiais ir būna ruošiami laidoti. Pietų Afrikoje nutikęs incidentas išgąsdino daugybę žmonių, mat mirusia laikyta moteris pasirodė esanti gyva. Po siaubingos avarijos medikai patvirtino neįvardintos moters mirtį. Kiti du žmonės, automobilyje buvę kartu su ja, taip pat buvo paminėti, kaip mirę. Visgi morge ne vieną valandą laikytos moters kūnas parodė gyvybės ženklus. Tai pastebėjo morgo darbuotojai, pildę specialias formas.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus numatoma perlaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse esančiame valstybės vadovų panteone, pirmadienį pranešė Vyriausybės spaudos taryba. Planuojama, kad jis bus laidojamas šių metų spalio 6 dieną. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vadovaujantis komisijai, kuriai pavesta rūpintis A. Ramanausko-Vanago laidotuvėmis, pranešime spaudai teigia, kad dėl laidojimo vietos ir laiko sutarta su partizanų vado šeimos nariais.

  Kėdainiuose esančiame „K2 LT“ krematoriume administratoriumi dirbantis Gražvydas Vaicieka (42) neslepia, kad dauguma žmonių, išgirdę apie jo darbo vietą net aikteli iš nuostabos ir nesivaržydami pažeria begalę klausimų, kaip gi atrodo šis darbas? Išskirtinai su tv3.lt skaitytojais Gražvydas dalinasi savo darbo užkulisiais bei atskleidžia, kokius jausmus jam pačiam tenka išgyventi kasdien susiduriant su mirtimi.   „Krematoriume dirbu nuo pat jo atidarymo – jau šešerius metus.

Vyriausybės komisija nusprendė, kad sostinės Gedimino kalne aptikti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai kitąmet turėtų būtų laidojami Vilniaus Rasų kapinėse. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis. „Iš dviejų alternatyvų pasirinkta viena – tai yra Rasų kapinių koplyčia (...). Bus parengtas atitinkamas projektas, kol kas mes dar negalime pasakyti, kaip tai tiksliai atrodys, bet tai bus savotiškas 1863 metų sukilimo vadų panteonas“, – teigi jis.

Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad daugėja norinčiųjų savo artimųjų kapus patikėti įmonėms ar privatiems, kartais ir nelegaliai dirbantiems tvarkytojams. Ir Samdyti kapo tvarkytoją madinga darosi tarp čia pat – Lietuvoje – gyvenančių tautiečių. O šis patogumas ne toks jau pigus – per mėnesį prašoma ir 70 eurų. „Savo tėvams aš samdau. Kurie už šešiasdešimt, septyniasdešimt kilometrų, o paskui jau paravėti prašau, kad moteris palaistytų.

Antradienį Vilniaus Antakalnio kapinėse bus laidojamas vienas žymiausių Lietuvos operos solistų Virgilijus Noreika. Laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, vyks 14 valandą. Tą pačią dieną Vilniaus Arkikatedroje 10 valandą bus aukojamos šventos Mišios už mirusįjį. 82-ejų V. Noreika mirė šeštadienio rytą.

Viena Kalugoje (Rusija) gyvenanti šeima atėjo aplankyti vos dieną prieš tai palaidotą senelį ir pamatė siaubingą paveikslą: karstas iškastas, vainikai išmėtyti po visą teritoriją, kryžiaus ir to nebėra. Nenustatyti asmenys tą pačią dieną iškasė ką tik palaidotą asmenį.

Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena, kuomet pagerbiami visi šventieji, dažnai apipinta ir mistika. Lietuvoje žinomas tarologas Leopoldas Malinauskas teigia, kad žmogaus gimimo bei mirties akimirka iš anksto yra nulemta aukštesnių jėgų ir plačiau pasakoja apie gyvenimą po mirties bei Vėlines. „Plėtojant Vėlinių temą, žodis – siela lietuvių kalboje gana naujas, anksčiau tai vadindavome dūšia.

Naujamiesčio klebono akibrokštas vėl purto miestelio parapijiečius. Dvasininkas atsisakė laidoti mirusiąją, nes tarp savo užrašų nerado įrašo, kad kalėdojimo metu velionė bažnyčiai paaukojo pinigų. Kalėdojimo apskaitą savo akimis išvydę šokiruoti artimieji nori perspėti bendruomenę gerai pagalvoti, kokio dydžio aukas šie skiria. Žmonės skundžiasi, kad kunigas mirusiesiems duris užtrenkia nebe pirmąkart.

Seimas svarstys sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos siūlymą leisti laidoti žmogaus embrionus ir vaisius iki 22-os nėštumo savaitės. Pagal ministro antradienį pateiktas pataisas, tai galėtų daryti visi to pageidaujantys tėvai, iki šiol nesant atitinkamo teisinio reglamentavimo negalintys laidotuvių ceremonija atsisveikinti su užsimezgusia, tačiau anksčiau laiko mirusia gyvybe. Projektą toliau nagrinės Seimo komitetai.

Giminaičių ginčas dėl kapavietės virto dalybomis – moters pusbrolio žmona ten palaidojo giminei visiškai svetimą žmogų. Kape palaidota viena šeima – tėvai, sūnus ir dukros. Valdos konfliktas vyksta su pusbrolio žmona Irena, kuri minėtos šeimos kapavietėje palaidojo savo antrą vyrą, kuris nėra jiems giminė. „Nei sutikimo prašė, nei kam nors pranešė. Tiesiai iš ligoninės jam iškasė duobę ir palaidojo į mano šeimos kapą, kur mano močiutė, tėtė, tetos.

Klaipėdoje kremavimo liniją norintys įrengti verslininkai pagaliau išdrįso akis į akį susitikti su besipriešinančiais gyventojais. Viduryje miesto palaikų deginimo žmonės nenori, bijo ne tik oro taršos, bet ir psichologinių pasekmių. Tačiau verslininkai nusileisti nelinkę – kito sklypo ieškoti nežada. Susitikime su planuojamo krematoriumo statytojais pusšimtis klaipėdiečių veidus dengia medicininėmis kaukėmis. Ir ne dėl to, kad mieste siaučia gripas.

Popiežius paskelbė, jog Katalikų bažnyčia nedraudžia kremuoti palaikų, tačiau jie turi būti laikomi sakraliai. Bažnyčia skelbia, jog mirusio žmogaus pelenų negalima laikyti namuose ar išsklaidyti aplinkoje. Tuo tarpu žmonės į Bažnyčios reikalavimus didelio dėmesio nekreipia ir teigia, jog esant norui pelenus laikys kur patogiau, nebūtinai kapinėse. Kaunietė Vaclova, savo vyrą palaidojusi Petrašiūnų kapinėse esančiame kolumbariume sako, jog kremuoti ar ne artimojo kūną, ilgai nesvarstė.

Lietuvai palydėjus iškilią menininkę Galiną Dauguvietytę paaiškėjo, kad gimtinės žemėje jos urna galėjo būti užkasta nelegaliai. Pasirodo užkasti urną su artimojo pelenais kur nori, ar išbarstyti artimojo pelenų pavėjui jo paties pageidautoje vietoje – mūsų įstatymai neleidžia. Garsenybės poilsio vietos dabar, žinoma, niekas neturėtų kapstyti, tačiau aiškėja, kad Lietuvoje veikiantys kremuotų palaikų laidojimo įstatymai neleidžia mums pasielgti taip, kaip įsivaizduojame.

Sparčiai senstančių ir mirštančių panevėžiečių tiek, kad miesto kapinės pildosi greičiau nei jos  plečiamos. Dėl laidojimo vietų trūkumo galvą pasukusi vietos valdžia vėl leido žmonėms laidotis uždarytose kapinėse. Tačiau ėmus ruošti naujas kapaviečių vietas miesto kapinėse paaiškėjo, kad laisvos vietos tik patvoriuose ir vietoj takų. Miesto ūkio skyriaus vadovai teisinasi, kad tokia kapinių plėtra ne iš gero gyvenimo. O todėl, kad nėra kur laidoti.

Mirusiųjų deginimas Lietuvoje sulaukia vis didesnio populiarumo. Kremavimo paslaugas vieninteliai šalyje teikiantys verslininkai užsimojo statyti antrą krematoriumą netoli Vilniaus. Pajėgumus artimiausiu metu dvigubins ir Kėdainių krematoriumas. Krematoriumas geografiniame Lietuvos centre per artimiausius kelerius metus bus nebe vienintelis šalyje. Dar vieną ketinama statyti netoli Vilniaus.

Viename prašmatniausių Jaltos viešbučių surengta įvairiausių laidojimo reikmenų paroda „Nekropolis. Krymas 2015-ieji“. Jos organizatoriai teigia pagalvoję, jog Krymą užplūdus turistams, tai puiki proga pristatyti gaminius ir juos pareklamuoti. „Atvykome čia ir ir atsivežėme savo gaminius, kad pasiūlytume juos mūsų būsimiems klientams. Bent tikiuosi to. Ir dar tikiuosi, kad čia užmegsime vaisingą bendradarbiavimą“, - tvirtina laidojimo įmonės atstovė Tatjana Rožkova.

Lenktyniavimai skubant į įvykių vietas, budėjimai prie teismo medicinos tarnybos, bandymai kuo greičiau atlėkti pas netektį patyrusius artimuosius, be giminaičių žinios laidojami benamiai ir pasisavinamos jiems skirtos išmokos, skrodimai garažuose ir net katafalkų padegimai: tokie laidojimo verslo užkulisiai uostamiestyje. Šįkart teisiamųjų suole bendrovės „Klaipėdos laidojimo ir kremavimo centras“ vadovas Liudas Statkus ir jo pagalbininkas Darius Paplauskas.

Po mirties kūnas keliauja ne į karstą ar į krematoriumą, o atiduodamas į gluosninės kreivabūdės glėbį. KTU „Santakos“ slėnyje apsilankiusios Stenfordo universiteto mokslininkės Jae Rhim Lee teigimu, tai – ekologiškiausias būdas būti palaidotam. Menininkė, dizainerė ir išradėja, vieno garsiausių pasaulyje Stenfordo universiteto Dizaino instituto (JAV) tyrėja J. R. Lee nuolat kelia žmonijos egzistencijai svarbius klausimus.

Kaliningrado srityje buvo sulaikytas vienos laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojas, kuris po miestą narkotikus vežiojo katafalku. Kaip paaiškėjo vėliau tyrimo metu, laidojimo bendrovės agentas darbo metu atliko ne tik tiesiogines savo pareigas. Be mirusiųjų giminių lankymo, jis spėdavo prekiauti marihuana ir amfetaminu, praneša vesti.ru.

Šiaulių miesto savivaldybė 32 kapavietes paskelbė neprižiūrimomis. Anksčiau toks statusas suteiktas dar 49 kapams. Į juos žadama leisti laidoti kitų palaikus. Galutinio sprendimo savivaldybė dar nepriėmė – vis atsiranda dingusių giminių. Kapinių prižiūrėtojai sako, kad „devintas vanduo nuo kisieliaus“ taip bando susirasti vietą prestižinėse kapinėse.

Šį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės taryba turės tvirtinti Daušiškių kapinių detalųjį planą. Skandalingai pagarsėjusios kapinės šį kartą projektuojamos atidžiau. Jeigu miesto politikai palaiminimą suteiks, planą dar turės patvirtinti Šiaulių rajono taryba ir tada prasidės techninės dokumentacijos rengimas. Tik viena bėda – kapinėms reikia apie dvidešimties milijonų litų. Planuoja atsargiau Šiaulių miesto kapinės Daušiškių kaime planuojamos atsargiau.

Dar tik baigtas projektuoti Panevėžio kolumbariumas jau neturi ramybės. Savivaldybė skelbia nesurandanti, kas maždaug tūkstančio vietų sienelę urnoms ant buvusio šiukšlyno pastatytų už pusę milijono litų.  Sąlygas diktuoja statybininkai Nuolat kylančių būsimo kolumbariumo kainų viražai keistai atrodo ne tik valdžioje nesėdintiems vietos politikams, bet ir laidojimo paslaugas teikiantiems miesto verslininkams.

Biłgorajaus (pietryčių Lenkija) ligoninės morgas laidojimo įmonei atidavė palydėti į paskutinę kelionę numirusio vyriškio kūną, tačiau ne to, kurį laidoti firmai buvo užsakyta, - praneša portalas Gazeta.pl. Klaida aptikta tik dėl to, kad šio laidojimo verslo savininkas asmeniškai pažinojo asmenį, kuris turėjo būti laidojamas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracija po savaitės maždaug trisdešimt kapaviečių senosiose K. Donelaičio kapinėse paskelbs neprižiūrimomis ir perims savo žinion. Dar apie penkiasdešimt kapaviečių, jei neatsišauks prižiūrėtojai, bus paskelbtos neprižiūrimomis kitų metų sausio viduryje. Trūkstant laidojimo vietų, o naujų kapinių įrengimui stringant, miesto valdininkai griebiasi šiaudo ir bando išnaudoti visas įmanomas laidojimo vietas.

Lėtas ekonomikos augimas verčia gyventojus mažinti išlaidas – ne išimtis ir laidojimo paslaugos. Vis daugiau žmonių pageidauja kuklesnių laidotuvių ceremonijų, tačiau tuo pat metu laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai ieško originalių sprendimų ir randa klientų, kurie mielai jais pasinaudoja, rašo CNBC. Pomirtinis skrydis Floridoje įkurta bendrovė „Celestis“ pirmą kartą į kosmosą kremuotus palaikus paleido 1997 metais.

Prieš lapkričio pirmąją ar­ti­mie­ji skubėjo į ka­pi­nes, dar­bo pa­dau­gė­jo ir ka­pų tvar­ky­mo įmo­nėms. Ak­men­ka­liai pa­ste­bi, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės dau­giau pi­ni­gų ski­ria mi­ru­sių­jų ka­pams ne­gu vai­kų moks­lams. Et­no­lo­go pro­fe­so­riaus Li­ber­to Klim­kos nuo­mo­ne, žmo­nių rū­pes­tis ka­pais yra per­dė­tas. Pa­mink­lai ma­žė­ja Ser­ge­jus Gu­ze­je­vas, ka­pų tvar­ky­mu už­sii­man­čios įmo­nės sa­vi­nin­kas, sa­ko, kad pi­ni­gų ka­pams žmo­nės iš­lei­džia vis dau­giau.

Tūkstantmečius skaičiuojančios pomirtinio gyvenimo sampratos šiandien smarkiai pakitusios. Jei senoji lietuvių kultūra buvo stipriai orientuota į mirtį, dabar, slopstant tikėjimui, pomirtiniu gyvenimu jau apskritai abejojama. Tuo metu santykiai su mirusiųjų pasauliu apsiriboja kone vien tik IX a. pabaigoje atsiradusia kapų puošyba žvakutėmis, ar pokariu – puošyba gėlėmis.

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amžinybėn. Nesame turtingi, tačiau užsieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties.

Pelkių kūnai (dar vadinami pelkių žmonėmis) yra itin gerai išsilaikę seniai mirusiųjų palaikai, kurie randami visoje šiaurės ir vakarų Europoje. Dažniausiai šie kūnai aptinkami nusausinant pelkes arba siekiant iškasti jose susidariusias durpes. Nėra žinoma, kiek iš viso buvo rasta tokių kūnų, tačiau oficialus skaičius siekia septynis šimtus. Rasti pelkių kūnai būna įvairios būklės.

Sunykimas, mirtis ir irimas yra tos temos, kurių kartais norėtume, bet vis tik negalime išvengti. Gal tai mūsų pačių mirtingumas, kuris šias šiurpias temas paverčia įdomiomis, o gal tai tiesiog tas faktas, kad šį kartą mirė kažkas kitas, o ne mes patys. Nepaisant šių priežasčių, šiandien pristatome dar vieną seną gerą sąrašą apie mirtį.

Ekshumuoti buvusio Lenkijos prezidento Ryszardo Kaczorowskio palaikai siekiant nustatyti, ar jis per klaidą nebuvo palaidotas ne jam skirtame kape, skelbia BBC. R. Kaczorowskis ir dar 95 Lenkijos politikos ir elito atstovai, įskaitant tuometį Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynski'į, žuvo per lėktuvo avariją Smolenske Rusijoje 2010 metais. R. Kaczorowskio kūnas buvo paimtas iš bažnyčios Varšuvoje. Šiuo metu atliekami DNR tyrimai.

Daugiau nei dešimtmetį Kaune neišsprendžiama naujų kapinių vietos problema. Senosios kapinės perpildytos, čia leidžiama laidoti tik šeimos kapavietėse, todėl dabar kauniečiai laidojami rajono teritorijoje. Planuojama, kad šiemet pastatytas pirmasis kolumbariumas sumažins laidojimo vietų deficitą, tačiau iš esmė problemos neišspęs, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“. Laidoti skirtų plotų Kaune beveik nebeliko. Nors senosios kapinės perpildytos, net 85 proc.

Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, bus palaidotas jūroje. Apie tai pranešė jo šeima, tačiau tiksliai nepasakė, kur laidojimas vyks, praneša agentūra AP. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Viešos gedulo iškilmės kosmoso pionieriui pagerbti planuojamos rugsėjo 13-ąją Vašingtono katedroje. N. Armstrongas 1969 metų liepos 20-ąją tapo pirmuoju žmogumi, išsilaipinusiu Mėnulyje.

Eidama 87-uosius metus mirė žymi Lietuvos choreografė, nusipelniusi artistė, ilgametė Lietuvos liaudies kultūros centro Choreografijos skyriaus vedėja, dainų švenčių vyr. baletmeisterė Marija Vaitulevičiūtė. Už kūrybinę veiklą M.Vaitulevičiūtė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Atsisveikinti su velione bus galima rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) nuo 9 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Urna išnešama rugpjūčio 8 d. 15 val.