Pagal naująjį įstatymą, įsigaliosiantį ateinančių metų gegužę, atsiras galimybė valstijoje mirusių žmonių palaikams pritaikyti vadinamąjį rekompozicijos procesą ir paversti juos kompostu, tinkamu naudoti daržininkystėje.
„Rekompozicija siūlo natūralią, saugią alternatyvą balzamavimui arba kremacijai. Rezultatas būtų reikšminga sumažintas anglies išmetalų kiekis ir žemės naudojimas“ kapinėms, sakė šį įstatymą priimti agitavusi Katrina Spade. Ji yra įkūrusi Siatle veikiančią bendrovę „Recompose“, tapsiančia pirmąja įmone, galinčia siūlyti tokias paslaugas.
„Idėja grįžti į gamtą tokiu itin tiesioginiu būdu ir vėl įsilieti į gyvenimo ir mirties ratą iš tiesų yra labai graži“, – sakoma K. Spade pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.
K. Spade nurodė susidomėjusi šiuo procesu maždaug prieš 10 metų, kai jai sukako 30 metų ir ji pradėjo daugiau galvoti apie savo mirtingumą.
Ji pradėjo gilintis į aplinkai draugiškos laidojimo „trečiosios galimybės“ techninius aspektus ir tikisi mesti iššūkį 20 mlrd. dolerių (17,9 mlrd. eurų) apyvartą turinčiai JAV laidojimo paslaugų pramonei, siūlančiai tradicinį laidojimą ir kremavimą.
K. Spade metodas, sukurtas bendradarbiaujant su Vašingtono valstijos universitetu, atlikusiu klinikinius bandymus su donorų palaikais, numato, kad mirusiojo kūnas įkeliamas į šešiakampį plieninį konteinerį, pripildytą medžio skiedrų, liucernų šieno ir šiaudų.
Tuomet konteineris uždaromas, o kūnas per 30 dienų suyra, veikiant mikroorganizmams. Galutinis produktas – sausas, purus derlingas substratas, kuris mažai kuo skiriasi nuo parduodamo sodininkystės prekių parduotuvėse ir lygiai taip pat panaudojamas.
„Kompostu virsta viskas, įskaitant kaulus ir dantis, – nurodė K. Spade. – Mūsų sistema sukuria idealią aplinką termofiliniams [šilumamėgiams] mikrobams ir naudingosioms bakterijoms, gana greitai viską suardančioms.“
„Recompose“ technologija yra tokia pati, kaip ir dešimtmečius naudota utilizuoti kritusiems naminiams gyvuliams, o Vašingtono valstijos universiteto atlikti tyrimai parodė, kad ją taip pat saugu taikyti mirusiems žmonėms.
„Socialiai priimtinos medžiagos“
„Nustatėme, kad pagrindiniai metodai, mūsų naudojami kritusiems naminiams gyvuliams kompostuoti, taip pat yra veiksmingi žmonių palaikams utilizuoti“, – sakė Vašingtono valstijos universiteto dirvotyros profesorė Lynne Carpenter-Boggs.
„Reikšmingai pakeitėme naudojamas medžiagas, kad jos būtų socialiai priimtinos, bet pagrindiniai principai, mūsų nustatyti kompostuojant kritusius naminius galvijus, buvo labai veiksmingi ir taikant juos mūsų panaudotiems žmogiškiesiems tyrimų objektams.“
Kaip rodo statistika, daugiau kaip pusė amerikiečių renkasi kremavimą. Vašingtono valstijoje šį laidojimo būdą renkasi beveik 75 procentai.
K. Spade prognozuoja, kad jos įmonė „natūralaus organinį suardymo“ paslaugą galės suteikti maždaug už 5,5 tūkst. dolerių (4,9 tūkst. eurų). Tai kiek brangiau už kremaciją, bet pigiau negu palaidojimas karste.
Pastaruoju metu Jungtinėse Valstijose „žaliosios“, ekologiškos laidotuvių technologijos tampa vis populiaresnis. Kai kurios įmonės dabar siūlo „ekologiškus“ karstus arba galimybę palaidoti žmogų susuptą į paprastą drobulę, jeigu vietos taisyklės tai leidžia.
Kovą miręs populiaraus serialo „Beverli Hilsas“ aktorius Luke'as Perry jo prašymu buvo palaidotas aprengtas biologiškai suyrančiu kostiumu, pagamintu naudojant grybieną.
Kalifornijos startuolis „Coeio“, sukūręs vadinamąjį „grybų kostiumą“, sako, jog tokios įkapės padeda kūnui suirti, neutralizuoja palaikuose susikaupusius toksinus ir atpalaiduoja maistines medžiagas, lengvai įsisavinamas augalų.
Tačiau galimybė kūnus paversti kompostu daržams patinka ne visiems – Katalikų Bažnyčia teigia, kad toks laidojimo būdas kertasi su žmogiškuoju orumu.
„Katalikų Bažnyčia įsitikinusi, kad tokiu būdu elgiantis su palaikais neparodoma pakankamai pagarbos mirusiojo kūnui“, – sakė Vašingtono valstijos katalikų konferencijos vykdomasis direktorius Josephas Sprague'as savo laiške įstatymų leidėjų komitetui, nagrinėjusiam antradienį pasirašytą teisės aktą.
