.jpg)
Sąlygas diktuoja statybininkai
Nuolat kylančių būsimo kolumbariumo kainų viražai keistai atrodo ne tik valdžioje nesėdintiems vietos politikams, bet ir laidojimo paslaugas teikiantiems miesto verslininkams. Šie įsitikinę, kad užuot tuštinus savo biudžetą Savivaldybei derėtų rašytojo Petro Cvirkos garsiojo herojaus „graboriaus“ Prano Kriukelio verslą perleisti į privačias rankas.
Bet Savivaldybės administracija guodžiasi įspeista į kampą – esą Lietuvoje neatsiranda statybų organizacijos, sutinkančios amžinojo poilsio vietą mirusiųjų pelenams pastatyti už pusę milijono litų. Du kartus Savivaldybės skelbtame viešųjų pirkimų konkurse sulaukta tik vieno dalyvio, už kolumbariumą užsišaukusio gerokai daugiau, nei leidžia miesto kišenė.
Su neatskleidžiamu vieninteliu konkursų dalyviu Panevėžio valdininkai buvo susitikę jau tris sykius. Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Jolantos Valužienės teigimu, pastarajame statybų kainą pavyko šiek tiek nusiderėti – statybininkai dabar prašo 620 tūkst. litų.
Amžinybėje ilsėsis ant šiukšlyno
Kolumbariumas turėtų iškilti Šilaičių kapinių centre, kadaise buvusio šiukšlyno vietoje. Anot Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vido Darulio, ši vieta kapavietėms netinkama.
„Senosiose kapinėse buvo duobė, į ją vertė šiukšles. Kai kapines plėtė, duobę su šiukšlėmis užlygino – užvežė smėlio, užsėjo žole. Bet kai ten pabandė laidoti, pasirodė neįmanoma: rausiant dviejų metrų duobę prisikasama prie šiukšlyno, todėl to ploto negalime atiduoti žmonėms laidoti“, – aiškino V. Darulis.
Anot jo, dėl po žeme palaidoto šiukšlyno išaugo ir kolumbariumo statybų kaina, mat sudėtinga čia įkasti polius.
Jei šią savaitę kolumbariumo likimą spręsianti Taryba neužprotestuos jo statybų, sienelė urnoms Šilaičiuose turėtų iškilti dar šįmet. Ir Panevėžio valdininkai neabejoja, kad ji greitai būtų pilna.
„Žmonės jau skambina, prašo kolumbariumo. Pradedame gyventi civilizuočiau“, – sako V. Darulis.
Anot jo, šiuo metu iš maždaug 20 000 miesto kapaviečių 350 neprižiūrimos – tik Savivaldybės nušienaujamos. Per mėnesį Panevėžyje palaidojama vidutiniškai 90 palaikų, iš jų 60 – senosiose kapavietėse. Naujuose kapuose atgula trečdalis mirusiųjų. Taigi, V. Darulio vertinimu, laidojimo vietų miesto kapinėse pakaks vos metams.
Renkasi šeimos kapvietes
Laidojimo paslaugas teikiančios įmonės kolumbariumo perspektyvą vertina atsargiau nei valdininkai. „Grauduvos“ direktoriaus Stanislovo Paipolo manymu, kol kas juo pasinaudotų labai mažai panevėžiečių. Esą „Grauduva“ per mėnesį palaidoja vidutiniškai 35 mirusiuosius, iš jų vos tris artimieji pageidauja kremuoti.
Kad savo mirusiųjų panevėžiečiai nesiveržia laidoti kolumbariumuose, pritarė ir įmonės „Ramybės takas“ direktorė Silvija Taločkienė. Ji teigia per trejetą metų iš klientų išgirdusi vos porą tokių pageidavimų, dauguma tam renkasi šeimos kapavietes.
„Dažniausiai mirusius artimuosius kremuoja turintieji kapavietę ir nebenorintys naujų kapų keliuose rajonuose, – pasakojo S. Taločkienė. – Žinau atvejį, kai po visą Lietuvą išsiblaškiusi giminė išsirinko senus kapelius Kėdainiuose ir visi ten suguls. Tai labai gražu, nes šiais laikais giminės susitinka tik per laidotuves ir gal dar lapkričio 1-ąją. Užuot visi lakstę po Kauno, Vilniaus kapines, susirinks į vienus kapelius.“
Laidotuvės pabrangsta trečdaliu
Verslininkės nuomone, kremavimo ir kolumbariumo paslaugos nėra itin populiarios dėl papildomų išlaidų.S. Taločkienė skaičiuoja, kad laidotuvės vidutiniškai atsieina apie 3 tūkst. litų. Jei žmogus kremuojamas, atsisveikinimas su mirusiuoju pabrangsta dar maždaug 2 tūkst. litų.
Taigi kolumbariumai Lietuvoje vis dar yra prabanga: nors sutaupoma antkapio, kapo priežiūros sąskaita, vieta urnai vidutiniškai kainuoja kelis tūkstančius litų.
„Lietuviai turi tokį specifinį bruožą – jiems visko reikia, bet tai turi būti ne tik už dyką, bet ir kad valstybė primokėtų, – ironizuoja S. Taločkienė. – Didžiausia ir bene vienintelė kolumbariumų problema ta, kad žmonės už vietą juose nenori mokėti pinigų. Įsivaizduojama, kad tos sienelės pasistato pačios, o jų prižiūrėti nereikia.“
Kita vertus, verslininkės įsitikinimu, kolumbariumas Panevėžiui būtinai reikalingas. Tik jai nesuprantami užmojai tokiam statiniui atseikėti per 600 tūkst. litų. Kad Savivaldybė net tris kartus ieškojo pigesnių statybininkų, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vadovė pripažino išgirdusi pirmą sykį.
„Įdomu, kur ji skelbė tuos viešųjų pirkimų konkursus, jei mes nieko nežinojome?“ – stebėjosi S. Taločkienė, neabejojanti, kad kolumbariumą perdavus į privačias rankas jo statybos veikiausiai atsieitų keliskart pigiau.
Mokestis – ateities klausimas
Ar už artimojo urnos laidojimą kolumbariume imti mokestį, ar juo panevėžiečiams leisti naudotis nemokamai, miesto valdžia nekalba, kol jis nė nepradėtas statyti.
„Įstatymai numato, kad kapavietė suteikiama nemokamai, tad savivaldybės nedrįsta už tai imti atlygio. Bet įstatyme neparašyta, kad vieta kolumbariume turi būti suteikta irgi nemokamai, todėl savivaldybės per mokestį už vietą atsiima pinigus už labai brangias jo statybas“, – teigia V. Darulis.
Kol kas kolumbariumai įrengti tik keliose savivaldybėse. Už vietą juose įkainiai siekia iki kelių tūkstančių litų. Pavyzdžiui, vasaros pradžioje Jonavos kapinėse pradėjusiame veikti 45 nišų po keturias vietas kolumbariume Savivaldybė už vietą urnai nustačiusi 2,5 tūkst. litų mokestį. Už šiuos pinigus palaikai bus saugomi visą likusį laiką. Jei žmonės norės išvykti į užsienį ir išsivežti urną, mokestis jiems nebus grąžinamas.
Kretingos rajone krematoriumo paslauga nemokama.
Nepalaiko net savi
Ar Savivaldybė sukirs rankomis su 620 tūkst. litų už kolumbariumą užsiprašiusiais statybininkais, dar šią savaitę turės nuspręsti miesto Taryba. Tačiau tokio sandėrio skaidrumu pripažįsta suabejoję netgi kai kurie valdančiojoje daugumoje esantys politikai.
Savivaldybės administracijos siūlymo iš miesto biudžeto kolumbariumui papildomai atseikėti 120 tūkst. litų skelbia nepalaikysianti netgi vicemero postą turinti socialdemokratų frakcija. Jos pirmininko pavaduotojo Povilo Vadopolo teigimu, frakcija siūlo kolumbariumui statyti dar žiemą numatytuosius 500 tūkst. litų irgi panaudoti kitoms miesto reikmėms.
P. Vadopolas įsitikinęs, kad sienelė urnoms su mirusiųjų pelenais šįmet Panevėžiui nereikalinga.
„Kolumbariumas būtų užbaigtas žiemą. Ar žmonės, urnas su artimųjų pelenais laikantys sekcijose, skubės jas žiemą dėti į kolumbariumą?Nematau nieko blogo statybas atidėti metams ir kolumbariumą užbaigti kitų metų lapkritį“, – siūlo kompromisą socialdemokratas. Valdžioje atstovų neturinčios partijos ragina Savivaldybę neiti lengviausiu keliu – užuot pačiai stačius, o vėliau prižiūrėjus kolumbariumą, šį reikalą atiduoti į privačias rankas.
„Įvykę viešieji pirkimai patvirtino seną tendenciją – viskas, ką Savivaldybė perka, brangsta“, – mano Gema Umbrasienė.
Anot jos, brangiai pastatytas kolumbariumas panevėžiečiams gali tapti sunkiai įperkamas. Mat statybų išlaidas padengtų solidus mokestis už tokios sienelės naudojimą.
G. Umbrasienės manymu, Savivaldybei derėtų per konkursą parinkti statytoją ir eksploatuotoją kartu, kad šis būtų suinteresuotas statyti už tiek, jog žmonės išgalėtų įpirkti kolumbariumo paslaugas.
Brangstančios kolumbariumo statybos opozicijai perša mintį, kad Tarybos narių rankomis gali būti bandoma sukurti kažkam verslo planą. „Už Savivaldybės pinigus parengtas kolumbariumo projektas, po to jis bus pastatytas, įsteigta įmonė jam prižiūrėti ir pasodintas savas žmogus?“ – viziją dėlioja liberalsąjūdininkas Gintaras Šileikis.
