klaipėda

Egzaminų maratono trasoje laukia rimčiausias išbandymas – lietuvių kalbos egzaminas. Jį šią savaitę laikys visi abiturientai, nes tai - vienintelis privalomasis brandos egzaminas. Kiti egzaminai – pasirenkamieji, rašo dienraštis „Klaipėda“. Gimtosios lietuvių kalbos egzaminas, susidedantis iš testo bei teksto interpretacijos vertinimų, bus laikomas dvi dienas. Rytoj dvyliktokų laukia lietuvių kalbos teksto interpretacija, o poryt – testas.

Savaitgalį Klaipėdoje ir šalia jos avarijose sužaloti net trys vaikai, dviejų iš jų būklė itin sunki, praneša „Klaipėda“. Traumatologai pastebi, kad atšilus orui ir artėjant moksleivių atostogoms skaudžių nelaimių, kuriose nukenčia vaikai, kasmet padaugėja. Penktadienį apie 22 valandą Minijos ir Strėvos gatvių sankryžoje į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją staiga išbėgo septynerių metukų berniukas.

Skysčio utėlėms naikinti neužteko visiems Klaipėdos darželinukams ir mokiniams, pranešė dienraštis „Klaipėda“. Už tūkstantį litų nupirktų vaistų „Pedex“ reikėtų antra tiek. Tokią išvadą padarė Vaiko krizių centro socialinė darbuotoja Alma Lukauskienė, vakar „Klaipėdai“ apibendrinusi patikrinimo rezultatus. Kelis mėnesius mokyklose ir lopšeliuose-darželiuose vaikų iki 14 metų galveles tikrino švietimo įstaigų slaugytojos.

Iš Darbo biržos siųsti mokytis rusakalbiai bedarbiai jau tris mėnesius negauna stipendijų. Jie patiria dvigubą skriaudą – negauna darbo, o mokydamiesi profesijos – paskirtų išmokų, rašo „Klaipėda“. Kirpėjų, floristų, buhalterių, administratorių, kompiuterių kursus lankantiems bedarbiams pinigai nemokami nuo vasario. Pirmus tris mėnesius kursantai iš Darbo biržos turėtų gauti po 420 litų per mėnesį. Kai kurie, pavyzdžiui, kirpėjų kursai tęsiasi ilgiau negu tris mėnesius.

Iki metų pabaigos būsto kainos šalyje vidutiniškai gali išaugti iki 40 proc. O uostamiestyje - dar daugiau. Kai kurie butai Klaipėdos centre per pusmetį pabrango apie 60 proc, pirmadienį rašo dienraštis „Klaipėda“. Nerealūs pinigai Klaipėdoje Ryšininkų gatvėje - netoli prekybos centro „Avitela“ - blokiniame dešimtaukštyje trijų kambarių su holu 79 kvadratinių metrų ploto butas pernai lapkritį kainavo apie 300 tūkst. litų. Šiemet gegužę už tokį pat butą šiame name jau prašoma 474 tūkst. litų.

Įspūdingą kurortinio sezono atidarymo fiestą šį savaitgalį rengianti Palanga svečių minios gali ir nesulaukti, praneša „Klaipėda“. Nors kambarius viešbučiuose poilsiautojai jau rezervuoja, privačiame apgyvendinimo sektoriuje – visiškas štilis. Viena iš priežasčių, kodėl žmonės per kurorto šventę vengia užsukti į Palangą, - baimė nukentėti nuo renginiuose kasmet siautėjančių jaunuolių. Daugiausia renginių vyks šeštadienį. Rytą Palangos orkestras tradiciškai žadins miestą.

Vis labiau retėjant Antrojo pasaulinio karo dalyvių gretoms, šio įvykio minėjimo tradicijos po kelerių metų gali pasikeisti, rašo dienraštis „Klaipėda“.Mini skirtingas dienasŠiemet, kaip ir kasmet, gegužės 9-ąją buvusios Sovietų Sąjungos šalyse karo veteranai apsivilks apdovanojimais nusagstytus švarkus, o prie paminklų tarybiniams kariams bus klojamos gėlės ir vainikai. Tai diena, kai ant Reichstago buvo iškelta raudona vėliava.

Klaipėdoje dviejose avarijose, kurių pagrindiniais dalyviais tapo motociklininkai, vienas žmogus žuvo, du patyrė sunkių sužalojimų, rašo dienraštis „Klaipėda“. Pirmoji tragiškai pasibaigusi avarija įvyko šeštadienį 18 val. 10 min. Klaipėdos rajone, netoli Vėžaičių.Jaunas klaipėdietis lėkė jam priklausančiu motociklu „Suzuki GSX-R1000“. Posūkyje nesumažinęs greičio jis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į pakelės medžius.

Šis interviu yra žurnalistės Lauros Šaulytės parengto interviu ciklo „Šiek tiek daugiau nei žurnalistika“ antroji dalis. Interviu ciklas supažindina su žmonėmis, kurie užsiima pilietine žurnalistika nebūdami profesionalūs žurnalistai - jie imasi pilietinių iniciatyvų, kuria blogus ir juose pateikia savo komentarus visuomenei aktualiomis temomis. Kritikuojantis žiniasklaidą, politiką ir verslą blogas, žinomas kaip „Dievų žiniasklaida“ išpopuliarėjo per kelis mėnesius.

Pagrindinio Estijos saldumynų gamintojo „Kalev“ produkcijos platintojas Rusijoje nutraukė sutartį su šia Estijos įmone, pranešė „Klaipėda“. Apie tai pranešęs „Kalev“ savininkas Oliveris Krūda pabrėžė, jog šios sutarties nutraukimas rimtų nuostolių jo įmonei nepadarys, ir pasidžiaugė, jog „Kalev“ nėra investavęs Rusijoje, o tik tiekė į šią šalį specialiai jai gamintą produkciją. Produkcijos realizavimo Rusijoje pajamos siekė 3-4 mln. kronų per mėnesį ir sudarė 7-8 proc.

Šalyje paminėta Lietuvos narystės Europos Sąjungoje trejų metų sukaktis Klaipėdoje nebuvo sureikšminta, rašo „Klaipėda“. Mūsų valstybė visateise Europos Sąjungos nare tapo 2004 metų gegužės 1-ąją kartu su Latvija, Estija, Malta, Kipru, Slovėnija, Vengrija, Slovakija, Lenkija ir Čekija. Skirtingai nei Vilniuje, vakar uostamiestyje nebuvo renginių - nepasinaudota proga pasidžiaugti narystės laimėjimais ar padiskutuoti apie emigraciją, kitus rūpestį keliančius dalykus.

Po rekonstrukcijos ypač pavojinga tapo kelio atkarpa nuo Jakų žiedo Palangos link - padidėjus greičiams čia padaugėjo avarijų, rašo „Klaipėda“. Ties prekybos centru „Avilys“ šią savaitę įvyko dvi skaudžios avarijos, kur du žmonės sužaloti, o vienas žuvo. Kelyje Klaipėda-Liepoja nuolat įvyksta panašių avarijų. Bendrovės „Klaipėdos regiono keliai“ duomenimis, kelyje Klaipėda - Palanga 2004 metais įvyko 18, 2005 m. - 21, o pernai – 22 įskaitinės avarijos.

Bendrovei "Švyturys-Utenos alus" prireikė daugiau sandėlių produkcijai laikyti. Klaipėdos savivaldybės teritorijų planavimo komiteto nariams antradienį buvo pristatytas Šilutės plente esančio žemės sklypo detalusis planas. Čia ketinama pastatyti naują produkcijos sandėlį, trečiadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Šiame sklype jau stovi du bendrovės "Švyturys-Utenos alus" produkcijos sandėliai. Naujasis statinys už jau stovinčius turėtų būti didesnis.

Abiturientams, jų tėvams ir mokytojams nelengva patikėti, jog pernykštis brandos egzaminų skandalas šiemet nepasikartos, rašo „Klaipėda“.   Tuomet paaiškėjo, jog užduotis internete buvo galima nusipirkti iki lietuvių kalbos (testo) egzamino pradžios.   Vakar dvyliktokams laikant lietuvių kalbos įskaitą vėl nuvilnijo kalbos, kad kai kurios užduotys iš anksto buvo paviešintos internete.

Iš nuolat siautėjančių paauglių ketinama atimti vieną mėgstamiausių jų „žaislų“ – lengvuosius motociklus, o keliuose dirbantys policininkai su savimi negalės turėti daugiau nei 25 Lt, rašo "Klaipėda". Šiuo metu jaunuoliai nuo šešiolikos metų gali važinėti motociklais, kurių variklio galia siekia net iki 125 kubinių centimetrų. Tai daryti jie gali įsigiję A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Siekiama, kad A1 kategoriją galėtų įgyti tik pilnamečiai.

Chuliganų savivalė Klaipėdos gatvėse pasiekė kritinę ribą - kitataučius studentus nuo skinų ėmėsi saugoti apsaugos tarnybos, o vyriausiasis miesto komisaras susiklosčiusią situaciją vakar skubėjo aptarti su meru, rašo „Klaipėda“. . Pastarosiomis savaitėmis itin agresyviais išpuoliais prieš kitataučius pagarsėję skustagalviai kol kas nusiraminti neketina.

Policija užmerkia akis į smurto proveržius gatvėse, rašo „Klaipėda“. Skustagalvių, save vadinančių skinais, siautėjimas Klaipėdoje suaktyvėjo.Jie ne tik užgaulioja kitataučius, bet ir ėmė plėšikauti bei smurtauti.Policija kol kas stengiasi šio reiškinio nepastebėti. Pasak dienraščio, pastaruoju metu skinais save vadinantys paaugliai pradėjo kone atvirą karą su skeiteriais bei pankroko muziką mėgstančiais jaunuoliais.

Jau balandžio 11 d. 11 val. Klaipėdoje duris atvers XV tarptautinė statybų verslo paroda "Individuali statyba 2007". Kaip ir kiekvienais metais, ji organizuojama Klaipėdos lengvosios atletikos manieže ir tradiciškai trunka 4 dienas. Tai populiariausia bei didžiausia šio regiono paroda.

Iš tikinčiųjų gausiai renkami litai bažnyčių nepavertė turtingesnėmis, rašo „Klaipėda“. Pasak dienraščio, aukų rinkimas bažnyčiose tapo dažnesnis ir įkyresnis. Be aukojimo neišsiverčiama ne tik per didžiausius žmogaus gyvenimo įvykius - vestuves, krikštynas ar laidotuves, bet ir paprastą sekmadienį. Netgi gimė posakis, kad mišios čia yra dar vienas spektaklis, už kurį reikia susimokėti.

Planuojama atnaujinti Nidos, o Juodkrantėje pastatyti naują jachtų uostą, rašo "Klaipėda". Nidos tarptautinis keleivinis uostas taps modernesniu ir galės talpinti daugiau - iki 150 jachtų ir kitų mažųjų laivų. Jeigu bus atidaryta siena su Rusija turistiniams laivams, bus reikalinga muitinė. Numatoma, kad ji galėtų steigtis centrinėje prieplaukos dalyje.

Vakarų laivų statykloje baigtas statyti dar vienas keltas, kurį užsakė Norvegijos laivų statybos kompanija "Fiskerstrand Verft". Pirmadienį iš Klaipėdos jis išvilktas į Norvegiją. Tai jau vienuoliktas krovininis ir keleivinis keltas, kurį Vakarų laivų gamyklos grupės bendrovė Vakarų laivų statykla pastatė norvegų užsakymu, rašo dienraštis "Klaipėda". Pasak Vakarų laivų statyklos direktoriaus Viačeslavo Čiumakovo, tokio kelto rinkos kaina siekia 12-14 milijonų eurų.

Žmonės vis dažniau prabyla apie Hipokrato priesaiką pamiršusių gydytojų akibrokštus, rašo dienraštis „Klaipėda“. Dvi klaipėdiečių šeimos dar ilgai prisimins balandžio 1-osios sekmadienį. Pokštų diena galėjo baigtis tragiškai. Tačiau medikai kaltę linkę suversti pacientams, ieškantiems problemų ten, kur jų neva nėra. Neįgalaus sūnaus motina Cicilija Narkevičienė įsitikinusi, kad iš jos šeimos buvo pasityčiota.

Daug žadėję europarlamentarai ir Seimo nariai atsisakė dirbti savivaldybės taryboje, rašo dienraštis „Klaipėda“. V.Grubliauskas, I.Rozova, E.Gentvilas, A.Bosas atsisakė būti savivaldybės tarybos nariais, nesulaukę pirmojo naujos kadencijos miesto tarybos posėdžio. Per rinkimus į miesto savivaldybės tarybą pelnę klaipėdiečių pasitikėjimą, jie apsisprendė trauktis savo vietas užleisdami tiems, kurie po rinkimų liko politiniame užribyje.

Dienraščio „Klaipėda“ atliktas žurnalistinis eksperimentas atskleidė, kad klaipėdiečiai leidžiasi apgaudinėjami ne tik balandžio 1-ąją. Žmonės patikėjo žurnalistės gebėjimu burti runomis ir nuoširdžiai dėkojo už palankias pranašystes. Į „Klaipėdoje“ paskelbtą netikrą „būrėjos“ skelbimą laikraštyje per penkias dienas atsiliepė daugiau nei šimtas klaipėdiečių. Dienraščio žurnalistė keliems žmonėms „išbūrė“ ateitį. Tariamai būrėjai už „darbą“ jie buvo pasiruošę sumokėti bent po 20 litų.

Baigiantys kadenciją Klaipėdos politikai apdalino rinkėjus didesniais mokesčiais, rašo dienraštis „Klaipėda“.   Nuo gegužės 1-osios didės mokesčiai už daugiabučių administravimą.   Tarifai galioja tik namų valdų prižiūrimiems pastatams.   Labiausiai bus nuskriausti senos statybos, nedidelio ploto administruojamų namų gyventojai. Jiems už pastatų administravimą teks mokėti net 67 proc. brangiau.

Dar šiemet Klaipėdoje šildymas turėtų brangti iki 30 procentų. Ši paslauga priklauso nuo dujų kainų ir brangsta perpus tiek, kiek pabrangsta dujos. Nuo sausio jau 63 proc. pabrango dujos, primena "Klaipėda".Specialistai nesutaria, ar alternatyvaus kuro deginimas gali atpiginti šildymą, ar kaip tik paslaugą dar pabrangins.Nuo metų pradžios dujų kainos šilumos tiekėjams pabrango 63 proc.Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, kuras šilumos kainoje sudaro 50 proc.

Klaipėdos uosto gilinimas pakenkė Kuršių marių žvejams, nes į Kuršių marias plūstelėjus sūriam jūros vandeniui, žuvys pasitraukė tolyn į Kaliningrado srities vandenis. Tai rodo Kuršių marių žvejų susivienijimo "Lampetra" vadovybės užsakyta mokslinė studija.

Klaipėdoje formuojantis dviem savivaldybės tarybos koalicijoms – vienoje kol kas 16, kitoje 15 narių iš 31 – nevengiama juodųjų technologijų. Jau karštligiškai ieškoma politikų, kurie svarbiausiu momentu perbėgs iš vienos barikadų pusės į kitą, rašoma dienraštyje „Klaipėda“. Prieš suformuojant valdžią Vilniaus savivaldybėje po 2002-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų, susikūrė dvi pretenduojančios paimti valdžią sostinėje koalicijos.

Susisiekimo ministerija planuoja "Draugystės" geležinkelio stoties rekonstrukciją, kuri leistų padidinti krovinių kiekį pietinėje uosto dalyje. Rekonstruoti "Draugystės" geležinkelio stotį verčia bent jau tai, kad pastaraisiais metais ypač sparčiai didėja konteinerių krova pietinėje uosto dalyje, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos geležinkelių bendrovė į konteinerių terminalą gabeno rekordiškai daug - 2352 konteinerių.

Valstybės kontroliuojama trampinių laivų bendrovė "Lietuvos jūrų laivininkystė" perka du kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Lenkijoje pastatytus laivus. Laivas "Clipper Falcon" dar nenuleido Bahamų vėliavos - dabar jis yra Norvegijoje, kur ir bus perduotas lietuvių įgulai, o naujoji motorlaivio "Clipper Eagle" įgula jo priimti vyks į JAV, rašo dienraštis "Klaipėda". Laivų perėmimas numatytas kovo 7 dieną. Įsigijus šiuos sausakrūvius, kurių tonažas beveik 17 tūkst.

Naujuosius elektroninius autobusų bilietus Klaipėdoje noriai perka ir pensininkai. Jau parduota 700 tokių bilietų. 500 yra išplatinti spaudos kioskuose, o 200 - viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ būstinėje, rašoma dienraštyje „Klaipėda“.Kol kas kartu perdavinėjami ir popieriniai bilietai. Kas dešimtas įsigytas bilietas yra elektroninis. Dauguma mėnesinių elektroninių bilietų parduota su 50 ir 80 proc. nuolaida.

Klaipėdiečiams, norintiems uostamiesčio centre įsigyti laikraščių ir autobusų bilietų, netrukus teks klaidžioti, ieškant spaudos kioskų, rašo „Klaipėda“.Nors pernai miesto valdžia sudarė sutartį, kad spaudos kioskai priimtų ir komunalines įmokas, tačiau šie prekybos taškai ujami iš miesto centro.Klaipėdoje nebeliks spaudos kioskų nuo geležinkelio stoties iki „Klaipėdos“ viešbučio.Bendrovė „Lietuvos spauda“ užsakė parengti specialųjį spaudos kioskų išdėstymo Klaipėdoje schemą.

Po audrų prie Girulių ir Karklės pakrančių dažnai galima buvo sutikti specialia apranga ir graibštais apsiginklavusių žvejų. Dideliais tinkliniais samčiais į putotas bangas su neperšlampama apranga įbridę žvejai gaudė gintarą, rašo dienraštis "Klaipėda". Žvejai išgriebtus gintarus daugiausiai pristato gintaro meistrams arba parduoda šeštadieniais vykstančiuose Palangos gintaro turguose. Tačiau gintaro Lietuvoje kasmet išmetama vis mažiau.

Klaipėdos Mažosios Lietuvos muziejuje surengtame susitikime su šalies regioninės ir rajoninės žiniasklaidos atstovais V. Adamkus sakė neturįs didelių priekaištų Palangai kaip kurortui, tačiau neslėpė nerimo dėl audros nuplauto pajūrio smėlio, antradienį rašo dienraštis „Klaipėda“.„Man gal patinka blondinės, o jam - brunetės. Skonio reikalas“, - sakė V. Adamkus, turėdamas galvoje Seimo pirmininko Viktoro Muntiano neseniai išsakytą mintį, jog Palanga – baisiausias Lietuvos kurortas.

Išgraibsčiusių butus ir biurus dar brėžiniuose, į ką tik pastatytus namus įsikėlusių gyventojų skilinėjančios sienos negąsdina, rašo „Klaipėda“. Gandrališkių mikrorajonо naujakurys Ruslanas Znatnovas teigė dar prieš pusmetį pastebėjęs, kad trūkinėja sienos. Bendrovės „Ekspomatec“, esančios tame pačiame pastate, projektų vadovė Inga Petrūnaitė tikino nesibaiminanti, kad namas grius.

Praėjusiais metais mažėjo Lietuvos laivyno laivų skaičius ir tonažas. Šio reiškinio priežastis - ne vien smarkiai senstantys laivai, kurių nurašoma daugiau, negu įsigyjama naujų, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Neįvykdytas nė vienas pagrindinis "Naujos Lietuvos laivybos politikos", kurią Vyriausybės strateginio planavimo komitetas priėmė dar 2004 metų rugpjūtį, punktas. Lietuvos jūrų laivų registre dabar yra 170 laivų, kurių bendrasis tonažas - 385 931 bruto-registro tona.

Stiprūs vėjai ir šilta žiema daro žalą ne tik pajūrio krantams, bet ir stintų žvejams - nei gruodį, nei kol kas sausį nebuvo stintų. Priekrantės žvejai daug vilčių deda į sezoninę stintų žūklę. Keli žiemos mėnesiai ne vienam jų atstoja pusmečio uždarbį, penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda". Lapkričio pabaigoje pasirodžiusios pirmosios mažytės stintos turguje kainavo 8 litus už kilogramą. Dabar nėra ir tokių. Šiemetinio stintų derliaus prognozuoti nesiryžo nė vienas žvejys.

Prisiminti ar užmiršti? Nūdienos Europa tampa pavyzdžiu, kad net ir daug šimtmečių kariavusios šalys gali užmiršti savo skausmingą istoriją ir kartu kurti ateitį. Pakanka paminėti Prancūziją ir Vokietiją. Tad gebėjimas užmiršti žmonijai gali būti ne mažiau svarbus nei gebėjimas prisiminti. Žmogus nustotų buvęs žmogumi be atminties – tai neginčytina tiesa.

Į rinką grįžta prieš kurį laiką iš vaistinių dingę preparatai. Nors žmonės viliojami tokiu pat vaisto pavadinimu, tačiau jis jau nebe tokios pat sudėties, koks buvo seniau. Atsirado korvalolio Pastaruoju metu žmones verčia suklusti reklama, kurioje pompastiškai pranešama, jog į vaistines sugrįžta „legenda“ - korvalolis - vaistai, kuriais vyresnės kartos žmonės buvo pamėgę gydytis nervingumą ir kai kuriuos širdies negalavimus.

Ką reiškia būti lietuviu? Prieš kokius dešimt metų nuoširdžiai nustebau gavęs pasaulinio garso JAV literatūrologo, šekspyrologo, „naujojo istorizmo“ pradininko Stepheno Greenblatto (Stiveno Grinblato) knygą su įrašu man, kuriame buvo parašyta „nuo vieno lietuvio kitam lietuviui“. Jau tada pažinojau S. Greenblattą, susirašinėjau su juo, žinojau, kad abu jo tėvai kilę iš Lietuvos ir kad jis pats puikiai išmano litvakų istoriją. Bet mane nustebino, kad jis save pavadino ne litvaku, o lietuviu.

Algirdo Brazausko atsistatydinimas netruko žiniasklaidoje susilaukti skambaus „eros pabaigos“ apibūdinimo. Nežinia, ar galima šitą atsistatydinimą imti už gryną pinigą. Tiesą sakant, nenustebčiau, jei po metų ar dviejų sužinotume, kad valstybė dar kartą atsidūrė ant pražūties slenksčio ir kad ją išgelbėti gali tik amžinasis premjeras. Kita vertus, jis gali tapti laikina ir patogia širma, slepiančia vidinį socialdemokratų idėjinį ir vertybinį konfliktą.

Lietuva triumfavo Eurovizijos konkurse. Jau ne vienas autorius pastebėjo, kad Lietuvos atlikėjų pasirodymas buvo ypatingas tuo, kad pokštas tapo iššūkiu pačiam Eurovizijos konkursui.

Naujosios klasės kilmė ir prasmė 1955 metais buvusios Jugoslavijos politinis rašytojas ir mąstytojas Milovanas Djilasas (Milovanas Džilasas) paskelbė knygą „Naujoji klasė: komunistinės sistemos analizė“. Šioje knygoje M. Djilasas rašė, kad komunizmas Rytų Europoje nebuvo egalitarinė politinė sistema, kurianti lygiųjų visuomenę. Priešingai, teigė jis, komunistų partija sukūrė privilegijų sistemą, kuria naudojosi tik siauras partijos narių sluoksnis – naujoji klasė.

Režimo ruporai ir cerberiai Prasidėjus Sovietų Sąjungos dezintegracijos procesui, kurį daugelis vis dar bijojo šitaip įvardinti ir todėl garsiai vadino pertvarka ar perestroika, didžiausios politinės dramos pirmą kartą per visą imperijos istoriją vyko ne slaptai, o viešumoje. Viena iš tokių kovos arenų tapo paskutinysis Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos deputatų suvažiavimas Maskvoje, kurioje ypatingas vaidmuo teko Lietuvos deputatams.

Diplomų ir sertifikatų ilgesys Ne per seniausiai Darbo partija skaudžiai įgėlė mažumos Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui primindama jam didžiai abejotinus jo aukštojo mokslo baigimo kredencialus. Jei sovietinių aukštųjų partinių mokyklų diplomai Lietuvos Respublikoje buvo diskvalifikuoti ir nebelaikomi aukštojo mokslo baigimo dokumentais, tada akivaizdu, jog visos magistrinės premjero studijos yra juridinė ir akademinė fikcija.

Naujasis ginklas Milanas Kundera savo nemariame romane „Nepakeliama būties lengvybė“ aprašo 1968 metų Čekoslovakijos revoliucijos sutriuškinimą. Po Josifo Stalino mirties 1953 metais sekęs Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpis ir po XX Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos suvažiavime nuskambėjusio oficialaus stalinizmo pamerkimo prasidėjęs „atšilimo“ laikotarpis, suteikęs iliuziją, kad galima sukurti socializmą su žmogišku veidu, nesutrukdė Sovietų Sąjungai tais pačiais 1956 metais kraujyje pa...

Balandžio 4 dieną sukanka 75 metai, kai gimė iškilus lietuvių politinis mąstytojas Aleksandras Štromas (1931-1999). Teisininko, kriminologo, politinio analitiko ir politinės kaitos teoretiko Aleksandro Štromo kūrybinis ir idėjinis palikimas šiandien išryškėja kaip iškilus Lietuvos, Baltijos regiono ir visos Rytų bei Vidurio Europos idėjų istorijos reiškinys.

Didžiojo Chamo atėjimas Pastaruoju metu apie chamus ir chamizmą rašoma itin daug. Ką gi, tai nenuostabu – gyvename ypatingo chamizmo suvešėjimo ir aktyvaus jo kultivavimo laikotarpiu. Lietuvoje prasidėjo pats tikriausias chamų atgimimo laikotarpis. Tiesą sakant, chamų epocha prasidėjo dar apie 1917 metus.

Kam trukdo humanitariniai ir socialiniai mokslai? Pastaruoju metu nemažai internetinių straipsnių ir televizijos bei radijo laidų buvo skirta Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų situacijai aptarti.