Vis labiau retėjant Antrojo pasaulinio karo dalyvių gretoms, šio įvykio minėjimo tradicijos po kelerių metų gali pasikeisti, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Mini skirtingas dienas
Šiemet, kaip ir kasmet, gegužės 9-ąją buvusios Sovietų Sąjungos šalyse karo veteranai apsivilks apdovanojimais nusagstytus švarkus, o prie paminklų tarybiniams kariams bus klojamos gėlės ir vainikai. Tai diena, kai ant Reichstago buvo iškelta raudona vėliava.
Europoje labiau minima gegužės 8-oji - Vokietijos besąlyginės kapituliacijos akto pasirašymo diena.
Tikroji Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena yra rugsėjo 2-oji, kai pralaimėjimą pripažino Japonijos vyriausybė.
Gretos retėja
Lietuvoje gyvenančių 2-ojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos sekretorius vilnietis Julius Deksnys teigė, kad veteranų gretos kasmet vis labiau retėja.
Dar prieš porą metų Lietuvoje gyveno 8 tūkstančiai šios organizacijos narių. Šiemet jų liko apie 6500.
Vidutinis karo veteranų amžius yra 84 metai. Dauguma jų karą baigė būdami eiliniai, bet dar yra gyvų kapitonų, papulkininkių ir net pulkininkų.
J.Deksnys teigė, kad jam iki šiol nėra didesnės šventės kaip Gegužės 9-oji.
Kasmet ta proga Vilniuje Rusijos, Baltarusijos arba Ukrainos ambasadoje rengiamas oficialus priėmimas.
Kituose miestuose po karių kapų lankymo organizuojami karo dalyvių susitikimai su „frontiniu degtinės šimtgramiu“, rengiami koncertai.
Domina detalės
Dar gyva tradicija į mokyklas kviesti karo veteranus. Žilagalviai veteranai bando sudominti vaikus pasakojimu apie kare patirtus išgyvenimus. Tačiau judrūs mokiniai vis mažiau turi kantrybės klausytis. Jiems didesnį įspūdį daro veteranų švarkus puošiantys apdovanojimai.
Pas Klaipėdos Andrejaus Rubliovo pagrindinės mokyklos septintokus šiemet viešėjo veteranai Valentinas Dobryninas ir Konstantinas Šišorinas.
„Dukart buvau sužeistas, dukart kontūzytas, kartą dingęs be žinios ir kartą Vilniuje palaidotas. Nepai-sant to, šiandien stoviu prieš jus“, - stebino mokinius savo gyvenimo faktais V.Dobryninas.
Garsiosiomis katiušomis šaudęs artileristas K.Šišorinas tikino didesnio džiaugsmo gyvenime nepatyręs, kaip tą dieną, kai sužinojo apie karo pabaigą. Jis tą dieną pasitiko Prahoje.
„Jauniems karas nelabai rūpi. O mūsų toks amžius, kad nebėra jėgų ypatingai juos sudominti. Vaikams neįdomu skaičiai, vadų vardai. Jie klausinėja įvairių detalių, domisi, ar nebijojome žūti, smalsauja apie fronto meilės istorijas. Daugelis dalykų iš mūsų atsiminimų jiems atrodo sunkiai įtikimi“, - kalbėjo buvęs 16-osios lietuviškosios divizijos žvalgas J.Deksnys.
Negaili tūkstančių
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais žuvo 80 tūkstančių tarybinių karių. Jie palaidoti 253 kapavietėse. Vienose jų guli šimtai žuvusiųjų, kitose - vos keli. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra net po kelerias karių kapines.
J.Deksnys įsitikinęs, kad Lietuvoje puikiai rūpinamasi karių kapais. Vien jų inventorizavimui prieš kelerius metus skirta 70 tūkstančių litų.
Nepriekaištingai sutvarkyta 150 kapaviečių. Šiemet bus tvarkomos dar 22 kapavietės. Nuo metalo vagių nukentėję memorialai atkuriami ir restauruojami.
Vilniuje Antakalnio kapinėse skirtas plotas karo veteranams laidoti.
Karių kapams Lietuvoje prižiūrėti didžiules sumas skiria ir Rusijos Federacijos valdžia.
Priešprieša išnyko
Prieš šešis dešimtmečius kariavę priešingose fronto pusėse veteranai dabar susitinka ir bendrauja jau be pykčio.
Lietuvoje išleista unikali knyga apie Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių karių kapus. Lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis išleistoje knygoje minimos ne tik abiejose fronto pusėse kariavusių karių kapavietės, bet ir jose palaidotųjų pavardės, aprašomi mūšiai, kuriuose jie žuvo.
Pasakojama, kad Rusijos Dūmoje šią knygą politikai apžiūrinėjo be galo stebėdamiesi ir gėrėdamiesi. Tokią knygą dovanų gavo JAV ambasadorius Lietuvoje, Rusijos prezidentas, Vokietijos kancleris, keli Lietuvos politikai. Bent po vieną šios knygos egzempliorių turi ir visų Lietuvos miestų viešosios bibliotekos.
Minėsime kitaip
„Kiekviena tauta švenčia tas šventes ir mini tas istorijos datas, kurios jai aktualiausios. Lietuviams tai Žalgirio, Pabaisko mūšių dienos. Siūloma minėti Lietuvos ir Lenkijos 1791 metų Konstitucijos dieną. Laikas patikrina, kurios datos tautai yra svarbios. Tas mini ir po šimtmečių, - kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius. - Praeis šiek tiek laiko ir Antrojo pasaulinio karo pabaigą galbūt minėsime kitaip. Atkris politiniai motyvai. Neabejoju, kad tos šeimos, kurių seneliai kariavo šio karo frontuose, išlaikys jų atminimą. Daugumos jų kartų kartoms tai bus ne tik šalies, bet ir šeimos istorija. Mirusiųjų pagerbimas nebūtinai turi būti susijęs su tam tikra data. Juk nebeminime Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. O kapinės aplankomos valstybės švenčių proga ar kai atvyksta tos šalies, kurios sūnūs čia palaidoti, ambasadoriai.“
Kas žino, ar po kelių dešimtmečių taip pat minėsime Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Tautos ir valstybės į savo metraštį įrašo naujas atmintinas dienas, o jos pamažu užgožia senąsias.
Daiva Janauskaitė
