Dar šiemet Klaipėdoje šildymas turėtų brangti iki 30 procentų. Ši paslauga priklauso nuo dujų kainų ir brangsta perpus tiek, kiek pabrangsta dujos. Nuo sausio jau 63 proc. pabrango dujos, primena "Klaipėda".
Specialistai nesutaria, ar alternatyvaus kuro deginimas gali atpiginti šildymą, ar kaip tik paslaugą dar pabrangins.
Nuo metų pradžios dujų kainos šilumos tiekėjams pabrango 63 proc.
Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, kuras šilumos kainoje sudaro 50 proc. sąnaudų. Todėl galima prognozuoti, kad šildymas šiemet vėl brangs.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas sakė, kad dujoms pabrangus 63 proc., šiluma gali brangti apie 30 proc.
Anot V.Valučio „Klaipėdos energija“ pernai iš šilumos gamybos gavo 602 tūkst. litų pelno. Prognozė šiemet - 120 tūkst. litų.
„Klaipėdos energija“ su suomių koncernu „Fortum“, kuris yra įsigijęs dalį „Klaipėdos energijos“ akcijų, ketina steigti bendrą įmonę ir statyti katilinę, deginsiančią buitines atliekas. Katilinė gamins elektrą ir šilumą.
Specialistai teigia, kad gali pabrangti šildymas, nes šiukšlių deginimas - nuostolingas verslas. Atliekos - šlapios ir sunkiai dega.
Pasaulyje įprasta, kad šį verslą reikia dotuoti. Jei valstybės dotacijų nėra, nuostolius turi dengti vartotojai.
Vakarų regiono šilumininkų asociacijos vice-prezidentas Marius Usonis teigė, kad šiukšlės deginamos valstybėse, kuriose aukštas pragyvenimo lygis. Tai alternatyva kuro rūšims, kurios labiau teršia aplinką.
Kitos šalys - Olandija, kai kurie Jungtinių Valstijų miestai atliekas degina, nes ten labai brangi žemė. Todėl neracionalu kaupti atliekas sąvartynuose.
„Šiukšlių deginimo technologija - nesudėtinga, tačiau labai brangiai kainuoja filtrai ir jų priežiūra“, - sakė viceprezidentas.
Deginant šiukšles susidaro pavojingos atliekos - šlakai ir pelenai.
„Pavojingoms atliekoms reikia specialių sąvartynų. Vežti jų į bendrą buitinių atliekų sąvartyną negalima. Todėl teks tokių šiukšlių išvežimą dotuoti. Arba gyventojams, kaip Danijoje, labai pabrangs šiukšlių tvarkymas“,- sakė M.Usonis.
Jo teigimu, jei atliekų tvarkymas nebus branginamas, gali tekti dotuoti šilumą, gaunamą iš šiukšlių deginimo katilinės. Arba naują šildymo kainų naštą teks krauti ant gyventojų pečių.
„Poryt Klaipėdos savivaldybės taryba svarstys, ar pritarti statybai termofikacinės elektrinės, naudojančios degias municipalines atliekas, biokurą ir kitą vietinį kurą uostamiestyje. Projekte nekalbama apie jokias dotacijas vartotojams“, - sakė M.Usonis.
Šiukšlių deginimui reikia kuro. Klaipėdoje ketinama vartoti durpes ir pjuvenas. „Numatyta, kad kurą katilinei tieks ta suomių firma, kuri ir statys katilinę. Perkant kurą be konkurso bus galima diktuoti kainas ir kelti mokesčius už šildymą“, - teigė M.Usonis.
V.Valutis neigė, kad naujoji katilinė bus nuostolinga ir šiluma brangs.
„Atvirkščiai, jei nieko nedarysime, tai šiluma tikrai brangs, kai augs dujų kainos. Naujoji katilinė padės bent 10 procentų sumažinti šilumos kainą“, - teigė generalinis direktorius.
Jis garantavo, kad suomiai patys sau kuro netieks: „Bus paskelbtas konkursas“.
Nors šildymą dar tik planuojama branginti, tačiau iš kai kurių vartotojų brangymetis jau pareikalavo beprotiškų išlaidų.
„Klaipėda“ rašė, kad kai kurie klaipėdiečiai gavo dvigubai didesnes sąskaitas už šildymą vasarį nei už sausį.
Pavyzdžiui, daugiabučio namo savininkų bendrijoje „Gilija“ už 100 kvadratinių metrų buto ploto šildymą vasarį teko mokėti 335 litus. Už trimis dienomis ilgesnį sausį šio buto šeimininkai šildymui išleido 165 litus.
Tačiau iki šiol niekas gyventojams neišaiškino, ar nebuvo padaryta klaida.
Bendrijos „Gilija“ pirmininkas Linas Lukoševičius tebesiruošia rašyti raštą „Klaipėdos energijai“, kad būtų patikrinta, kodėl taip brangiai vasarį atsiėjo šildymas.
„Gyventojai vidutiniškai už šilumą vasarį mokėjo 30 procentų brangiau nei už šildymą sausį“, - priminė jis.
Bendrijos pirmininko nuomone, arba šilumininkai neteisingai užfiksavo namo skaitiklių rodmenis, arba jie priskaičiavo daugiau šildymo dienų nei jų buvo vasarį.
Nors dienomis oras sušyla iki 16 laipsnių šilumos, tačiau naktys dar šaltos, todėl šildymo sezonas tebesitęsia.
Reikia, kad du trečdaliai namo gyventojų raštu pareikalautų nutraukti šildymą, tuomet radiatoriai nebekais. Taip numatyta, kai šildymo sezonas oficialiai dar nebaigtas.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio, šį pavasarį dar nebuvo iš eilės trijų parų, kad vidutinė lauko oro temperatūra sušiltų daugiau nei iki 10 laipsnių šilumos.
Šildymo sezonas pasibaigs, kai trijų parų temperatūra bus daugiau nei 10 laipsnių šilumos. Kol kas prognozuojama, kad naktimis oras gali atvėsti iki kelių laipsnių šalčio.
Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį vidutinė paros temperatūra buvo 10,1 laipsnio šilumos, tačiau praėjusį penktadienį oras per parą vidutiniškai sušilo tik iki 7,5 laipsnio.
Artimiausiomis dienomis vidutinė paros temperatūra bus nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos.
„Vakar buvo šilta diena, bet pasikeitė vėjas. Ėmė pūsti iš šiaurės vakarų, todėl dieną temperatūra nukrito iki 10 laipsnių šilumos“, - sakė L.Pakštys.
