kasinėjimai

Sostinės centre, Aguonų gatvėje rasta 18 kapų. Pranešama, kad Aguonų gatvėje aptiktoje masinėje kapavietėje galėjo būti palaidotos maro aukos, tai patvirtino Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė.  Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja G. Mockevičė tv3.lt sako, kad gyventojams nėra dėl ko nerimauti dėl rastų kapaviečių, kurios gali būti iš XV-XVI amžiaus.

Archeologai po senovės Egipto miestu aptiko beveik 1500 metrų ilgio tunelį, kuris gali nuvesti į seniai dingusį paskutiniosios faraonės Kleopatros kapą. Daugiau nei 2000 metų senumo graikų-romėnų tunelis buvo aptiktas po Senovės Egipto miestu Taposiris Magna. Egipto dominikonų archeologijos misija aptiko 1305 metrų ilgio uoloje iškirstą tunelį, esantį šiaurinėje Egipto pakrantėje.

Įspūdingų radinių archeologams pažėrė kasinėjimai senosios Varnių katedros vietoje. Atkastos ne tik katedros pamatų liekanos – rasti keturi ilgi koviniai peiliai, kurių Lietuvoje atkasama itin retai. Bet svarbiausias radinys – maždaug metro 80-ies ūgio – labai aukšto tiems laikams, žmogaus palaikai. Archeologai spėja, kad tai galėtų būti kažkuris žemaičių seniūnas.  Archeologas Mindaugas rodo žemaičių didiko kapo įkapes. „Be abejo, čia nėra nei vardo nei pavardės.

Šalia Santuokų rūmų Vilniuje, tyrinėdami buvusias liuteronų kapines, archeologai cinkuotame karste aptiko paauksuotą carinės Rusijos XIX vidurio jūrų karo laivyno karininko kardą, tačiau palaikų jame nebuvo, ketvirtadienį pranešė televizija TV3. Jos teigimu, toks radinys nustebino archeologus. „Niekada nesitiki sveiko kardo rasti, nes tai yra labai retai pasitaikantis radinys“, – teigė  archeologas Ramūnas Šmigelskas.

Tyrinėdami nugriautos Švento Jono bažnyčios pamatus Klaipėdoje, archeologai aptiko daugybę radinių, tačiau labiausiai juos sudomino prieš šimtmetį gimnazisto pamestas ženkliukas. Radinys unikalus savo retumu – tokius ženkliukus segėdavo tik baigiamuosius egzaminus išlaikę abiturientai, o tokių, skirtingai nei dabar, prieš šimtmetį būdavo vos keletas.

Netikėti radiniai tvarkomame Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Darbininkai kapitaliai remontuodami buvusį seminarijos pastatą ir šalia jo ir pačiame pastate po grindimis rado 15–17 amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Radiniai koreguoja ir remonto darbus, vis tik tikimasi, kad Žemaičių vyskupystės muziejus lankytojams duris atvers po gerų metų. Archeologas Nerijus parodė atkastus radinius prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kuris šiuo metu yra kapitaliai tvarkomas.

Prie Vilniaus santuokų rūmų vyksta net ir archeologams neįprasti kasinėjimai – tenka tyrinėti Vilniaus evangelikų liuteronų senąsias kapines palyginti su dar visai nesenais palaidojimais. Prieš sovietų buldozeriams nuverčiant ten palaidotų žmonių antkapius,  kapinės išsiskyrė savo puošniomis skulptūromis ir mauzoliejais. Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas.

Luksore Egipte – sujudimas. Štai šie visai neseniai atkasti griuvėsiai reiškia svarbią naujieną – atrastas didelis, kadaise „prarastas“ senovės faraonų miestas. Jis buvo pastatytas prieš daugiau nei 3400 metų – kai valdė vienas galingiausių Egipto faraonų – Amenhotepas III. Tiesa, griuvėsiai slepia daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – čia pat gali rasti ir griaučių. Čia tokių ne vienas.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Šalia Gedimino kalno esančiame Pilininko name atrastas iki šiol nežinomas rūsys. „Mes iki šiol žinojome, kad yra trys rūsiai, kurie buvo naudojami ir anksčiau, bet yra ir ketvirtas rūsys, kuris mums buvo naujiena“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė. Rūsys atrastas pernai metų pabaigoje, kartu su juo atrasti ir iki šiol nežinomi keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į rūsius. „Buvo atrasti keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į namo rūsius.

Kaune, tiesiant vandentiekio vamzdžius, aptiktos dar vienos kapinės, apie kurių egzistavimą specialistai nieko nežinojo. Manoma, kad čia laidota maždaug prieš pustrečio šimto metų. Įdomu tai, kad jose aptikta daug mažų vaikų ir net kūdikių kapelių. Perlojos gatvėje Panemunėje jau gerą savaitę pluša archeologai. Siaurame pravažiavime tarp individualių namų jie vieną po kito atidengia naujus kapus. Iš viso jau atkasta 14 kapaviečių.

Norėdami įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai vienos Klaipėdos mokyklos kieme atkasė žmonių kaulus. Darbai sustabdyti, kasinėjimus atlieka archeologai. O juos smalsiai stebi mokiniai. Ir skaičiuoja kiek kaukolių archeologai iš perkasos ištraukia. Vaizdą pro savo klasės langus mato Simono Dacho progimnazijos Klaipėdoje mokiniai. Perkasa, kurioje archeologai iš po žemių traukia žmonių kaulus. Norėdami šioje vietoje įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai atkasė palaikus.

Ketvirtadienį Vilniaus apskrities policija išplatino pranešimą, kad rastas dar vienas sprogmuo. Šįkart – oro uosto teritorijoje. Rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, maždaug 12:26 val. Vilniuje, Rodūnios kel. 26, oro uosto teritorijoje atliekant kasinėjimo darbus, rastas sprogmuo. Tai gali būti minosvaidžio mina. 12:29 val.

Vilniaus Našlaičių kapinėse aptikti 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieno iš jų tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikai. LLKS Žėručio rajono štabo viršininko, kovojusio ir besislapsčiusio Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonuose, A. Kraujelio-Siaubūno palaikų buvo ieškoma kelis dešimtmečius.   1965 m. kovo 17 d. būdamas kagėbistų apsuptyje Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo priverstas nusišauti.

Ši nuotrauka apskriejo pasaulinę žiniasklaidą, o jos herojus buvo vadinamas „labiausiai nenusisekusiu Pompėjos gyventoju“. Tačiau paaiškėjo, kad šis vyras jau buvo miręs prie ant jo užvirstant didžiuliam akmens luitui. Anksčiau buvo teigiama, kad nuotraukoje užfiksuotas vyras išgyveno Pompėjos žemės drebėjimo katastrofą ir mirė išeinant iš savo namų, kuomet ant jo užkrito milžiniškas akmens gabalas.

2017 metais Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti septyniolikos asmenų palaikai. Daryta prielaida, jog tai gali būti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai. Šis atradimas sustiprino poreikį supažindinti visuomenę su šiuo sukilimu ir jo dalyviais bei nulėmė Lietuvos nacionalinio muziejaus tradiciškai rengiamų ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklo temą.

Klaipėdos piliavietėje dirbantys archeologai perrašinėja ankstyviausią miesto istoriją. Atkasti pirmieji pastatai ir pora židinių. Kviečiame pasidairyti ten, kur uostamiestis prasidėjo. Viduramžių pastatai – nedideli, keliolikos kvadratinių metrų ploto, mat norėdamas gyventi šiltai, didesnių plotų neprišildysi. Tad židiniai buvę svarbiausias objektas, užėmęs ketvirtadalį pastato. O židiniai čia aptikti net du, kodėl jie du - galvosūkis ir archeologams.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt  Vos mėnesį Klaipėdos piliavietėje dirbantys archeologai radinius jau skaičiuoja šimtais. Tarp jų yra vertingų, šiai vietai netikėtų radinių. Rytinės Klaipėdos pilies kurtinos vietoje kasinėjantys archeologai jau aptiko šimtus radinių – nuo tradicinių keramikos šukių iki riterių šarvų fragmentų ar vokiečių statytai piliai visai nebūdingų baltiškų papuošalų – sagių ir žiedų.

Trakų rajono apylinkės teismas pripažino, kad be leidimo Trakuose žemę kasinėjusi moteris padarė žalą visuomenei. Iš jos priteista daugiau nei 23 tūkst. litų žalai atlyginti, pranešė teismo atstovas spaudai. Teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovas buvo Kultūros paveldo departamentas, o atsakovė – N.Z. Paveldosaugininkai prašė teismo patenkinti ieškinį dėl žalos atlyginimo už visuomenės prarastą mokslinių duomenų šaltinį.

Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas vadinamojoje „juodojo archeologo“ byloje. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Viename didžiausių Lietuvoje Pakruojo dvare – ne kasdienis radinys. Aptikta, kaip spėjama, XVIII– XIX amžiaus dvaro kumečio kaukolė. Po išsamesnių tyrimų, kultūros paveldo specialistai nuspręs, ar dvare pradėti archeologinius kasinėjimus, praneša „Panorama“. Rekonstruojant dvaro svirnus, viename jų maždaug penkių centimetrų gylyje statybininkai rado žmogaus kaukolę.

Kelmės rajono Šau­kė­nų se­niū­ni­jos Sta­ka­vos kai­me esan­čių sen­ka­pių pa­šo­nė­je, Pa­vai­niš­kės kai­me, gy­ve­nan­tis Juo­zas Mau­ra­gas rink­da­mas ak­me­nis ap­ti­ko neįp­ras­tą ra­di­nį – kaž­ką pa­na­šaus į me­da­lį. Ma­no­ma, jog tai ga­li bū­ti žvaigž­dė­la­pis. Ma­nė ra­dęs me­da­lį Pa­vai­niš­kės kai­mo gy­ven­to­jas Juo­zas Mau­ra­gas pa­sa­ko­jo, jog ne­ma­ty­tą daik­tą ra­dęs bend­ro­vės lau­ke, rink­da­mas ak­me­nis, ne­to­li sen­ka­pių.

Unikalus archeologų radinys pelkėje netoli Elektrėnų – netoli 2 tūkst. metų siekiantys žmonių kaulai ir stiklo karolių vėrinys. Specialistai sako, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai. Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo archeologinė ekspedicija renka duomenis apie ypatingą senovės lietuvių laidojimo būdą vandenyje XIV–XV amžiuje.

Irake atnaujinus archeologinius kasinėjimus rasta daugiau įrodymų, kad prieš 1700 metų šalyje klestėjo viena iš pirmųjų krikščionių bendruomenių, įnešusių turtingą įnašą į arabų istoriją. Archeologai stengiasi atkurti Al-Hirą – legendomis apipintą arabų miestą, kuris, galbūt, jei ne staigi islamo ekspansija po kelių šimtmečių, galėjo tapti Arabijos Roma.

Jūros dugno prie Antarktidos krantų tyrinėjimai atskleidė, kad prieš 52 mln. metų lediniame žemyne augo atogrąžų miškai, skelbia mokslininkai. Nuosėdų kernuose, išgręžtuose iš vandenyno dugno prie rytinės Antarktidos pakrantės, aptikta fosilinių žiedadulkių, kurios atkeliavo iš „atogrąžoms artimo“ miško, dengusio žemyną Eoceno periodu, prieš 34–56 mln. metų.

Kur­šė­nuo­se, Liu­do Gi­ros gat­vė­je, ket­vir­ta­die­nio ry­tą eks­ka­va­to­riu­mi ka­san­tę tran­šė­ją, ras­ta kau­lų. Dar­bi­nin­kai juos iš že­mės krū­vos ir tran­šė­jos su­rin­ko, su­dė­jo ant žo­ly­no gat­vės pa­kraš­ty­je. Vie­na kur­šė­niš­kė apie ra­di­nį pa­pa­sa­ko­jo „Šiau­lių kraš­tui“. Žur­na­lis­tui nu­vy­kus prie dir­ban­čių­jų, kau­lai čia ir gu­lė­jo. Dar­bi­nin­kai svars­tė, ką su jais da­ry­ti. Tuo la­biau, kad ne­bu­vo aiš­ku, ar jie – žmo­gaus, ar ko­kio žvė­ries.

Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus  maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes.

Archeologai Jeruzalėje aptiko 2 700 metų senumo antspaudą su užrašu „Betliejus“, praneša agentūra AP. Tai yra pirmas kartas, kai tradiciškai Jėzaus gimimo vieta laikomame mieste randamas tos epochos artefaktas, sakė už kasinėjimus atsakingos Izraelio tarnybos vadovas Elis Šukronas (Eli Shukron). Molinio antspaudo skersmuo yra 1,5 cm. Jis rastas per kasinėjimus netoli Jeruzalės senamiesčio.

Alytaus rajone, Kaniūkų miške, buvo vykdoma antrojo pasaulinio karo metu žuvusiųjų karių palaikų paieška. Kasinėjant buvo rasti keturių žmonių silueto kaulai. Manoma, kad tai gali būti kareivių kaulai, likę nuo karo laikų. Visi kaulai bus su užduotimi pateikti Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizei.

Dėl Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinės bombos ketvirtadienį iš Vokietijos Halės miesto centro buvo evakuota apie 20 tūkst. žmonių, praneša agentūra AFP. Žmonės evakuoti iš visų pastatų, esančių 800 metrų spinduliu nuo bombos radimo vietos, tarp jų – ligoninės, šešių mokyklų, kelių vaikų darželių ir slaugos įstaigų. Penkių centnerių bombą ekspertai padarė nekenksmingą. Aviacinė bomba rasta atliekant kasinėjimus netoli vienos ligoninės. Dėl to buvo paskelbtas pavojus.

Policija išsiaiškino, kas miesto centre iškabino ant kuolo kaukolę. Telšių policijos komisaras Alfonsas Motuzas portalui Balsas.lt sakė, jog iškabintos kaukolės jokiais būdais nėra susijusios su pastaraisiais įvykiais dėl galvų pjovimo. Anot komisaro, kaukolę rado iškastoje kapavietėje paaugliai ir nutarė pagąsdinti žmones: „Vaikai kaulą rado kasinėjimo vietoje. Šiuo metu tvarkoma Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios (Mažosios bažnytėlės) teritorija, kur atkasti seni kapai.

Prognozuojama, kad žmogus netrukus galės išgauti naudingųjų iškasenų Mėnulyje, įskaitant ir itin retos Žemėje medžiagos – helio-3, aptiktos Mėnulyje, gavybą. Mėnulyje aptikta gausių, milijardais tonų skaičiuojamų išteklių – pradedant vandeniu ir baigiant įvairiausiais metalais.

Šeštadienį Vilniuje, kasinėjant netoli „Vichy“ vandens parko, rastas į sprogmenį panašus daiktas. Pranešimas apie radinį Ozo gatvėje 14C Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas 13.33 val. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tarp naujausiose palydovinėse Egipto nuotraukose identifikuotų pastatų yra ir 17 iki šiol neatrastų piramidžių, pranešė BBC. Analizuojant iš 700 kilometrų aukščio darytas infraraudonojo spektro palydovines nuotraukas, kuriose matyti po žeme esantys pastatai, aptika per 1 tūkst. kapaviečių ir 3 tūkst. senovinių gyvenviečių. Palydovuose sumontuoti galinga fotoįranga, kuria galima nufotografuoti mažesnius nei 1 metro skersmens Žemės paviršiuje esančius objektus.

Įvairios istorinės vietovės nuo seno traukė smalsuolių dėmesį, bet pilių liekanų, pilkapių ar kitų autentiškų vietų lankymu domisi ne tik archeologai, bet ir „savarankiški lobių ieškotojai“, kurie į šias istorines vietas užsuka apsiginklavę ne tik fotoaparatais, bet ir moderniais metalo ieškikliais, tiksliais žemėlapiais bei kita, dažnai profesionalams skirta įranga.

Senovės liekanų tyrinėjimai parodė, kad vėžys yra žmogaus sukurta liga, kurstoma modernaus gyvenimo pertekliaus. Iki naujųjų laikų, kai tarša ir varginga žmonijos mityba tapo globaliu reiškiniu, augliai buvo retais atvejais ligonių istorijoje – tą liudija mumijų, fosilijų ir klasikinės literatūros apžvalga. Didesnis vėžio kilmės suvokimas galėtų paspartinti ligos gydymo tyrimus.

Per metus Lietuvoje aptinkama maždaug 10–20 žmonių palaikų. Dalis jų randama archelogų kasinėjamuose plotuose, tad labiausiai domina istorikus ir antropologus. Kita dalis netyčia randama grybautojų ar atsitiktinių prašalaičių. Tokie palaikai sudomina kriminalistus ir teismo medicinos ekspertus. Šiemet atšilus orams, jau ne pirmą kartą randama žmogaus kaulų. Štai prieš kurį laiką toks radinys aptiktas Klaipėdoje.

Kretos saloje dirbusių archeologų komanda surado įrankį, kuris datuojamas ankstesniu nei tikėtasi laikotarpiu. Tyrimui vadovavęs Providence universiteto mokslininkas Thomas Strasseris teigia, jog jie tikėjosi rasti 11 000 metų senumo radinius, kuriais naudojosi čia gyvenę senovės jūreiviai. Tačiau jie rado bent dešimtį kartų senesnį trylikos centimetrų dydžio akmeninį kirvį.