Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja.
Per kasinėjimus maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes. Tačiau vertingiausias radinys – XIII amžiaus pilies liekanos: pylimo likučiai, sudegusių rąstų sluoksnis ir molio tinkas. Pasak archeologų, manoma, kad tai buvo vokiečių, Rygos arkivyskupo pilis.
„Žiemgalos dalybų sutartyje buvo kalbama, kad Žagarės ir Silenes žiemgalių žemės atitenka Rygos arkivyskupui. Vėlesniame – 1271 rugpjūčio 23 dienos – dokumente tarp Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino kalbama apie tai, kad jei ordinas pastatys pilį Žiemgaloje, tai arkivyskupas atsisakys Žagarės arba Silenes“, – istorinius vingius pasakojo archeologas Ernestas Vasiliauskas.
Šią teoriją papildo ir smulkesni radiniai: sagė-moneta, pakabutis. Jie būdingi to meto Livonijos pilių gyventojoms. Antrasis atkastas kultūrinis sluoksnis priklauso XVI—XVII amžiui. Jame rasta monetų ir šiek tiek keramikos šukių. Archeologai spėja, kad čia galėjo būti Senosios Žagarės dvarvietė.
„Senoji ir Naujoji Žagarė buvo du miesteliai. Būtent Senoji Žagarė buvo bajoriškoji arba privati, priklausiusi Beržėnų valsčiui. Čia buvo dvarvietė, iš kurios buvo administruojamos dvaro valdos. Tai, kaip ir priklauso, buvo tas centras“, – aiškino E. Vasiliauskas.
Žvelgaičių kalnas yra ir geologijos paminklas. Tai dalis ozo, kuris yra 40mt km siaura juosta nutįsęs tirpstančio ledyno suformuotas gubrys.
Lidija JANKAUSKIENĖ
