Archeologas Mindaugas rodo žemaičių didiko kapo įkapes.
„Be abejo, čia nėra nei vardo nei pavardės. Bet tai galėjo būti vienas iš Žemaitijos seniūnų. Mes turime viso labo tik skeletą ir tik tokios detalės – išskirtinės įkapės, kurios rodo žmogaus rangą. Tik tie dalykai gali pasakyti“, – kalba archeologas Mindaugas Brazauskas.
Įkapėse šalia kirvuko ir įspūdingas kardas, galėjęs priklausyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio statytiniui Žemaitijoje. Būtent pagal įkapes archeologai ir spėja, kad čia palaidotas neeilinis žmogus. Neeiliniai ir jo fiziniai duomenys, spėjama, kad jo ūgis galėjo būti apie metrą 80-dešimt, o tais laikais tai buvo gerokai daugiau nei vidutinis žemaičio ūgis.
„Mes tikrai matome, kad jis buvo išskirtinio ūgio, tai matosi pagal blauzdikaulius, pagal šlaunikaulius, koks tikras ūgis, mes pamatysim atidengę jį visą“, – sako M. Brazauskas.
Statusą rodo ir tai, kad vyras palaidotas šalia buvusios katedros, kurios pamatus taip pat atkasė archeologai.
Katedrai sudegus, toje vietoje vėl buvo laidojami žmonės.
„Pažvelgus į šitą mūro liekaną, tai yra plytų mūras, ir vienas kapas kuris yra jau ant jo, jis yra vėlesnis. Ir tokiu atveju mes iškart galime sakyti, kad mes turime mūrą, turime pamatus, turime mūro liekanas to statinio, kuris buvo iki šito palaidojimo“, – pasakoja M. Brazauskas.
Archeologas Nerijus sako, kad šie kasinėjimai jam ypač įspūdingi – aptiko unikalių daiktų, kurių dar neteko matyti. Kad ir varinių žiedų ar lokio nago amuletų.
Išskirtinis ir žiedas su Dovydo žvaigžde. Jis taip pat priklausė aukšto rango žmogui.
Ekspertai ieškos inicialų ir aiškinsis, kam jis priklausė.
„Šitoje vietoje ilgasis peilis buvo kurį radome vasario mėnesį 80 centimetrų ilgio. Bet jo negalėjome priskirti nei vienam kapui, nes trim aukštais buvo sulaidoti vienas ant kito“, – kalba archeologas Nerijus Brazdeikis.
Tokių XV – XVI amžiaus ilgų kovinių peilių archeologai rado net keturis. Vienoje vietoje tiek šių ginklų, dar vadinamų kardokšniais, Lietuvoje niekur nebuvo rasta.
Visi šie radiniai aptikti rekonstruojant žemaičių vyskupystės muziejų. Jis įkurdintas buvusios Žemaičių kunigų seminarijos pastate. Carinės Rusijos administracijai XIX a. uždarius Vilniaus universitetą, Varnių kunigų seminarija buvo viena iš dviejų likusių aukštųjų mokyklų Lietuvoje. Čia dirbo ir mokėsi nemažai iškilių Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos srityse pagarsėjusių asmenybių.
„Labai reikšminga vieta Lietuvos kristianizacijos procese. Varniai buvo paskutinis objektas ir Žemaitija apskritai, kada apsikrikštijo visa Europa. Šitas objektas turi keletą etapų, keletą istorinių sluoksnių, bet jie visais etapais turėjo tikrai svarbią ir ypatingą reikšmę Lietuvai“, – teigia Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.
Planuojama, kad atsinaujinęs muziejus lankytojams duris atvers kitą vasarą.
