Archeologas Nerijus parodė atkastus radinius prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kuris šiuo metu yra kapitaliai tvarkomas. Anksčiau ten buvo katedra, po to kunigų seminarija.
Ten jau keli mėnesiai vyksta intensyvūs renovacijos darbai, tačiau juos pristabdė netikėti radiniai – tai senos, maždaug XV–XVII a. Varnių kapinaitės su žmonių palaikais.
„Ir anksčiau buvo žinoma, kad aplinkui mes turime kapinyną. Ir pagal visus reikalavimus, negalima tiesiog paliesti ekskavatoriaus, reikia atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus. Gražiai surinkti visus kaulus, atlikti tyrimus, perlaidoti, tam, kad po to būtų galima sėkmingai pabaigti projektą“, – sako archeologas Mindaugas Brazauskas.
„Mes esame radę kelias monetas, kurios datuojamos XVII a. pirma puse, tai preliminariai 1622 metų kelios monetėlės. Taip pat turėjome šiame kampe vieną kapą kuris palaidotas su peiliuku. Radome šalia kairiojo klubo peiliuką“, – teigia archeologas Nerijus Brazdeikis.
Archeologai sako, kad mūsų archeologija yra tarsi be teksto, nes nėra nei antkapių, nei žetonų, kurie paliudytų, kas palaidoti. Galima tik spėlioti, kokie žmonės buvo laidojami buvusiose pagrindinėse Varnių kapinėse.
„Nuo naujagimių iki labai pagyvenusių žmonių. Detaliau bus galima pasakyti, tada kai ateis rezultatai iš Vilniaus universiteto. Nes visi kaulai keliauja ten, tai bus gana išsami antropologinė ataskaita“, – pasakoja M. Brazauskas.
Archeologas rodo žalvarinius žiedelius, rastus kapuose. Tarp jų dar vienas įdomus radinys – auksinis ornamentuotas žiedelis, kuris galėjo priklausyti jaunai merginai iš kilmingos šeimos.
„Absoliuti dauguma visuomenės buvo neturtingi valstiečiai, ir auksiniai dirbiniai yra kaip prabangos prekė“, – tikina N. Brazdeikis.
Visgi didžiausi netikėtumai laukė pastato viduje. Vienoje vietoje darbininkai kasė įvadą vandentiekiui.
„Kai darbininkai kasė, jie pranešė, kad jie pradėjo aptikti kaulus. Mes turime sienose kaulus“, – priduria M. Brazauskas.
Tokių kapų yra visur ir kapai nebus išimami, jie bus palikti po muziejaus grindimis. Rašytiniai šaltiniai mini, kad šiose kapinėse palaidotas ir Mikalojus Daukša – „Postilės“ autorius. Prakalboje M. Daukša pirmą kartą rašytinėje Lietuvos istorijoje išaukštino lietuvių kalbą ir jos svarbą tautos išlikimui.
„Dabar jau akivaizdu, kad visas šitas seminarijos pastatas stovi ant pačių kapinių ir tenka spręsti inžinieriams kaip reikia keisti tam tikrus technologinius sprendinius, nes kaip ir galime pamatyti apačioje, mes turime išlikusį kapą“, – sako M. Brazuaskas,
„Mes šito nežinojome ir kaip dabar pasirodo, visai paviršiniuose sluoksniuose. Pasirodo visi lankytojai vaikščiojo ant žmonių palaikų, 50 cm virš žmonių palaikų. Tai mums buvo naujiena“, – atskleidžia Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė.
Direktorei šie atradimai sukelia ir daug papildomų rūpesčių.
„Aš kaip vadovas išgyvenu, kad stabdosi kuriam laikui projekto įgyvendinimas. Ir turėsim keisti esminius projekto sprendinius, tam, kad šitie sluoksniai būtų išsaugoti, ištyrinėti ir nepažeisti tose vietose, kur galima išvengti to kasinėjimo“, – tikina ji.
Buvo planuojama, kad restauracija ir kapitalinis remontas bus baigti iki 2023 metų, tiek statybininkai, tiek archeologai deda visas pastangas, kad darbai neužsitęstų. Bus sukurtos interaktyvios ekspozicijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas.
