Vaizdą pro savo klasės langus mato Simono Dacho progimnazijos Klaipėdoje mokiniai. Perkasa, kurioje archeologai iš po žemių traukia žmonių kaulus. Norėdami šioje vietoje įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai atkasė palaikus. Darbus vyrai sustabdė ir iškvietė specialistus.
„Pagal kaukoles, tai radom 6 kaukoles. 5-6 kažkur. Nes yra daug fragmentų randamų, bet jos sunaikintos. Vien sveikos yra 3 kaukolės. O sudaužytų – trys kaukolių fragmentai“, – sako archeologas Rytis Šiaulinskas.
Archeologai įtaria, kad taip kaulus suniokojo ir mirusiųjų ramybę sudrumstė sovietai. Manoma, jog kasdamas duobę kabeliams ekskavatorius iškasė ir kaulus, tačiau darbininkai į tai nekreipė dėmesio. Nutiesė ką reikia ir kaulus vėl subėrė atgal. Panašu, kad darbininkai analogiškai pasielgė ir visai neseniai.
„Kapai suardyti tiesiant kabelius. Pagal plytas, čia greičiausiai 7-8 dešimtmetis, bet yra šviežias kabelis, prieš 5 metus tiestas, o kad tuomet nebuvo archeologų, tai labai keista“, – pasakoja R. Šiaulinskas.
Padirbėję dar kelias valandas, archeologai pagaliau atkasa ir barbariško akto ribas – randa nesudarkytą kapą:
„Realiai pirmas yra palaidojimas, kuris yra sveikas. Dalinai sveikas. Trūksta kojos vienos. Trūksta kojos, bet guli vietoje, bent pirmas kapas, kuris savo vietoje.“
Tiesa, šie kasinėjimai kitokie nei įprasta. Archeologams darbuojantis, po pamokų juos stebi čia stovinčios mokyklos mokiniai. Ir išsamiai aptarinėja ką mato:
„Šonkauliai va tenais. Ten ką tik supakavo dvi kaukoles. O ten matau kaulų maišas yra.“
Vaikai smalsūs. O ir archeologai sako, kad jiems mažųjų klausimai dirbti netrukdo. Gal kuris net ateityje taps jų kolega, svarsto jie:
„Pusę devynių, kai pradėjo švisti. Beveik taip, kaip jūs einat į mokyklą.“
Vaikai pasakoja, kad rastų kaulų visai nebijo. Atvirkščiai, palaikai jiems kelia susidomėjimą ir norą labiau domėtis Klaipėdos istorija:
„Šiaip labai įdomu, labai norėčiau pati būti archeologe, labai įdomu, labai norėčiau palaikyti kaulus.“
„Iš pradžių buvo labai, labai įdomu ir keista. Žinojau, kad čia buvo kapinės, bet tikrai nežinojau, kad dar yra išlikusių kaulų ir pati norėčiau būti archeologe.“
„Labai įdomu. Nes kai kasinėja, viskas įdomiai atrodo. Sužinai, kas ten buvo, kad buvo kapinės, daug įdomių ir įvairių dalykų.“
„Aš pati domiuosi archeologija, man labai tai yra įdomu. Pažiūrėti į kaukoles, griaučius, labai smagu. Na, gana smagu. Nes čia kai dar nebuvo mokyklos, buvo kapinės.“
Tokios vaikų žinios džiugiai stebina istorikus. Anot jų, mažieji visiškai teisūs – iki XIX amžiaus vidurio čia veikė miesto kapinės.
Štai, ir archeologų rastos karstų rankenos tai įrodo. Anuomet ši vieta buvo Klaipėdos priemiestis, tad laidojimui puikiai tiko. Po didžiojo gaisro 1854-ais metais, kapinės miesto valdžios sprendimu buvo užpiltos ir čia prasidėjo statybos darbai.
„Pirmasis pastatas buvo dabartinis jaunimo centras, Luizės mokykla, karalienės Luizės. Iš tuometinės periodikos matome, kad irgi buvo kritikos, kad statoma ant kaulų“, – teigia istorikas Arūnas Baublys.
Surinkę visus kaulus archeologai juos perduos antropologams ištirti. O tuomet senųjų klaipėdiečių palaikai atguls ten pat, kur ilsėjosi iki šiol – grįš į savo kapines.
