Be įvairių šukių, plytų bei net kapaviečių su žmonių kaulais, mokslininkai rodo išskirtinius, aiškią kilmės ar gamybos vietą turinčius radinius. Įdomiausias – ženkliukas, kurį segėjo šalia bažnyčios stovėjusios gimnazijos mokiniai.
„Čia pavaizduotas karys yra Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, Karaliaučiaus universiteto įkūrėjas. Tokius ženklelius, pradėtus gaminti 1801 metais iš pradžių nešiojo tik šio universiteto studentai, tradiciškai įsisegę į studentiškas kepuraites su snapeliu, o vėliau ir Rytų Prūsijos aukštesniųjų mokyklų abiturientai“, – pasakoja Klaipėdos universiteto archeologė Monika Rapkevičiūtė-Lisauskienė.
Abiturientai ženkliukus segėdavo švarkų atlapuose. Kadangi tai kunigaikščio Albrechto vardu pavadintos gimnazijos mokiniai, jie gavo privilegiją tokių ženkliukų segėti ne vieną dešimtį.
„O kalbant apie šio dirbinio priklausomybę, galima manyti, kad jis priklausė abiturientui, besimokiusiam šalia bažnyčios stovėjusioje gimnazijoje, kuris mokėsi XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje“, – pasakoja archeologė.
Gimnazija stovėjo šalia bažnyčios. Abiejų statinių pamatai puikiai matomi iš viršaus. Istorikai aiškina, kodėl tokius ženkliukus prieš šimtą metų segėjo ir Klaipėdos gimnazijos mokiniai.
„Didžioji dauguma miestų Prūsijoje turėdavo tokias gimnazijas, tai Klaipėda tikriausia pageidavo ją turėti ir anksčiau, pirmieji duomenys yra ankstesnes apie iniciatyvas, bet gimnazijos statusas buvo suteiktas 1860 metais“, – teigia Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.
Gimnazijoje studijavo tik tie mokiniai, kurie vėliau planuodavo tapti medikais, kunigais, teisininkais ar valdininkais. Mat į universitetus galėdavo stoti tik gimnazijas baigusieji. Būsimiems pirkliams ar amatininkams užtekdavo paprastų, profesinių mokyklų.
„Ten gyveno pirkliai, laivavedžiai visokie ir visi kiti žmonės, kurie buvo labai racionalūs ir galvojo, kad jų atžalos pirmiausia turi gauti išsilavinimą kuris yra praktiškas“, – kalba V. Safronovas.
Tad Klaipėdos gimnaziją kasmet baigdavo ir tik po išlaikytų egzaminų tokius ženkliukus gaudavo vos keliolika mokinių. Tuo savu retumu šis ženkliukas ir unikalus. Turbūt jį pametęs gimnazistas labai sielojosi. O kaip malšino širdgėlą galimai iliustruoja kitas radinys.
„Radome alaus butelio kamštį, kuriame yra įspaustas užrašas „Memel aktien brauerei“, tai yra Klaipėdos alaus gamyklos įspaudas, tai yra „Švyturio“ gamyklos pirmtakė“, – atskleidžia M. Rapkevičiūtė-Lisauskienė.
Archeologai taip pat rado bažnyčios statybai naudotą plytą ir pagal įspaudą ant jos nustatė, kad ši pagaminta Koldico mieste, Vokietijoje. Taip pat Koklinės krosnies fragmentą, kuriame esantis įspaudas rodo, kad jis Jono bažnyčią pasiekė iš Klaipėdos rajono, Priekulės miestelio.
