„Mes tikime, kad šis miestas yra svarbiausias atradimas po Tutanchamono kapo radimo. Aš jį vadinu auksiniu, mat jis pastatytas Egipto aukso amžiuje. Tai yra prarastas miestas, nes jis buvo pradingęs, nors daugelis tikėjo, kad miestas išties čia egzistuoja. Mes radome tris pagrindinius miesto rajonus – viena vieta skirta daiktams, maistu saugoti, kita – sandalams, drabužiams, brangakmeniams, papuošalams gaminti“, – sako egiptologas Zahi Hawass.
Komanda ieškojo laidojimo šventyklos netoli Luksoro, tačiau rado šį įstabų radinį. Miestas per kelis tūkstantmečius išties puikiai išsilaikė – galima atskirti, kur buvo sienos, kiek namas turėjo kambarių. Juose vis dar yra kasdienio naudojimo daiktų, indų, papuošalų. Namai juosia visas miesto gatves, o kai kurių sienos siekia tris metrus.
„Šio miesto atradimas mus tarsi įleido į senovės egiptiečių kasdienį gyvenimo. Mes visada tikėjome, kad senovės Egipto kultūra rėmėsi mirtimi ir prisikėlimu, tačiau dabar tuo įsitikinome. Be to, sužinojome, kad šioje vietovėje prasidėjo ir kai kurių dievų garbinimas“, – teigia archeologas Ali Abu Dasheesh.
Kasinėjimai vyksta Vakarų Luksoro krante, visai netoli karaliaus Ramzio II palaidojimo šventyklos Karalių slėnyje. Naujai atrastas senovės miestas įvardijimas kaip „senovės Egipto Pomėja“. Anksčiau čia stovėjo trys Amenhotepo III rūmai, o miestas buvo administracinis ir pramoninis centras.