Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas. Kaip atrodė senosios evangelikų liuteronų kapinės ir ką aptiko archeologai, pamatykite reportaže.
Archeologas Dominykas Narbuntas sako: „Šiuo išskirtiniu atveju kažkokiais būdais yra vis dar išlikęs pats karstas, kas yra labai labai reta ir šiaip apsunkina patį darbą. Nes čia, kaip matote vietos beveik nėra ir pačiam neįlūžti į karstą yra reikalų.“
Su tokiais iššūkiais tenka susidurti archeologams, besidarbuojantiems senosiose Vilniaus evangelikų liuteronų kapinėse. Atkasę vieną iš kapaviečių archeologai aptiko ne tik antkapinio paminklo dalį, bet ir jų pačių nuostabai gerai išlikusį karstą. Pasak archeologų, kapavietėje su tokiais nesenais palaidojimais tenka darbuotis ypač retai.
„Apie 70-80 metų jam yra. Čia paskutiniai jau palaidojimai. Dar viskas tikrai puikiai matosi. Jis tik keliose vietose lūžęs, bet ir tai čia turbūt nuo svorio, visiškai neišpuvęs“, – sako D. Narbuntas.
O kartu su archeologais neatlygintinai dirba ir jiems padeda Metalo ieškiklių naudotojų klubo narys.
Metalo ieškiklių naudotojų klubo narys Lukas Petrauskas teigia: „Naujausios kapinės, kur tenka dirbti. Yra tekę dirbti kapinynuose senuose, pilkapynuose. Ten ir gi kaulai, monetos, įdėtos pomirtinei kelionei. Visokiausi papuošalai ir taip toliau, bet va tokios šviežios, kad atsidengtų dar gyvas karstas, tai čia ne, neteko dar.“
Tiesa, metalo ieškotojai išskirtiniais radiniais kol kas pasigirti negali.
„Šį kartą žinokit liūdniau. Su tuo pačiu archeologu Ignu mes esam kasę Reformatų skverą, tai ten buvo žymiai įdomiau. Mums detektorininkams. Čia šiandien buvo tik tai Jono Kazimiero monetėlė, šilingėlis, borotinka vadinama, ir Aleksandro, poluška, monetėlė“, – sako L. Petrauskas.
Archeologai prie Vilniaus santuokų rūmų esančiame parke atlieka žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus tam, kad sužinotų, kokiame gylyje yra kapai ir koks yra užlaidojimo tankumas. Tyrimo rezultatai bus reikalingi naujaiprojektuojamo parko tvarkymo darbams.
Tačiau prieš sovietams kapines sulyginant su žeme ir jas paverčiant parku, išlikusios nuotraukos liudija, kad evangelikų liuteronų amžino poilsio vieta išsiskyrė puošniais paminklais, skulptūromis, šeimų mauzoliejais, turėjo keturias ar penkias koplytėles.
„Jos iš tikrųjų išsiskiria iš bendro Vilniaus konteksto, kadangi tai yra visų pirma liuteronų kapinės ir liuteronai sklypą nusiperka šioje vietoje pačioje 18 amžiaus pabaigoje būtent kapinėms“, – teigia archeologas Ignas Sadauskas.
O kad šalia Santuokų rūmų prieš 50 metų būta kapinių nėra nė ženklo. Parke nėra nė vienos lentelės, liudijančios apie čia palaidotus žmones. Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis džiaugiasi, kad atnaujinus parką evangelikų liuteronų bendruomenės narių atminimas pagaliau bus įamžintas:
„Šioje vietoje guli iš vienos pusės ir mūsų tikėjimo broliai ir seserys arba pirmtakai mūsų čia, bet kartu ir Vilniaus miesto piliečiai, kurie svarbūs gal ne tik liuteronų parapijai, bet manau to laikmečio miesto istorijai kaip profesoriai Abichtas, gydytojai, vaistininkai.“
Apie čia kadais buvusias kapines liudija nebent apleistas vieno žymiausių Vilniaus gydytojo Niškovskio ir jo šeimos mauzoliejus, kuris sovietmečiu buvo paverstas suvenyrų kioskeliu. Šiandien jo viduje sudėti įvairūs rakandai ir rūbai. O štai šios prie kapinių buvusios evangelikų liuteronų koplyčios – bažnyčios taip pat neliko nė kvapo. Ji buvo nugriauta, o vietoje jos pastatyti santuokų rūmai. Nors koplyčios-bažnyčios niekas jau neatstatys, vyskupas tikisi, kad bent jau antkapiai bus sugrąžinti.
„Kad nebūtų vaikščiojama per žmonių kapus, kad antkapiai, tai yra antkapiniai paminklai, kurių nėra daug, didžioji dalis yra sunaikinta, bet kurie yra išlikę, kad jie sugrįžtų. Ar jie sugrįžtų į savo vietas, nes kai kuriuos palaidojimus mes žinome kur turėtų būti, ar kažkur į vieną vietą“, – sako M. Sabutis.
Archeologai Santuokų rūmų pašonėje atidengė ir mūrinę sieną, kuria buvo apjuosta kapinių teritorija. Jei Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada duos leidimą, atidengtos sienos nišose planuojama eksponuoti paminklines evangelikų liuteronų kapinėse palaidotų žmonių plokštes, o parką paversti memorialine ramaus poilsio vieta išryškinant laidojimo kvartalų kontūrus aukštesniais bortais.
