jūratė mičiulienė

Šiemet per Lenkų vaidybinių filmų festivalį Gdynėje didelio populiarumo sulaukė juosta, pasakojanti apie "Solidarumo" laikų didvyrį kunigą Jerzy Popieluszko, kurį 1984 metais žiauriai nužudė lenkų saugumiečiai. Dvejus metus filmuota ir šiemet šalies kino teatrus pasiekusi biografinė drama "Popieluszko. Wolnosc jest w nas" ("Popieluszko. Laisvė yra mumyse") suvirpina lenkams patriotinius jausmus. Į filme primenamus įvykius žiūrovas žvelgia ne vien kaip į istoriją.

Neseniai Gdynėje vykęs 34-asis lenkų vaidybinių filmų festivalis nustebino darbų gausa: parodyta 70 vaidybinių (24 jų varžėsi pagrindinėje konkursinėje programoje), keliasdešimt animacinių, dokumentinių, keliolika trumpametražių juostų. Ir visa tai sukurta per vienus metus.

Dailės darbų kainos siekia nuo keliasdešimties litų iki keliasdešimties milijonų dolerių. Kas objektyviai gali juos įkainoti? Lietuvoje, pasirodo, net nėra nepriklausomų meno ekspertų. Tad kaip vertiname meno kūrinius? Kaip daržoves? Pagal grožį? Kartais apstulbina informacija iš užsienio meno aukcionų, kai koks nors paveikslas parduodamas už keliasdešimt milijonų dolerių.

Tai eilutė iš vieno naujausių Justino Marcinkevičiaus eilėraščio "Epigrama sau". Ja poetas šeštadienį Druskininkuose baigė susitikimą su skaitytojais, o neseniai pasirodžiusią jo kūrybos rinktinę "Vėlyvo vėjo vėliavos", skirtą Lietuvos tūkstantmečiui, susirinkę poezijos gerbėjai išgraibstė akimirksniu. Kurorto knygyne tą vakarą liko vos du egzemplioriai.

Vilniuje pasibaigė pirmoji tarptautinė analogų Baltijos šalyse neturinti šiuolaikinio meno mugė ARTVILNIUS, pristačiusi apie penkis šimtus menininkų iš viso pasaulio. Per penkias dienas veikusią meno mugę galima buvo apžiūrėti tiek galerijų, kiek jų gimtosiose šalyse pamatyti prireiktų daugelio metų.

Kai neseniai šalies viešosioms bibliotekoms iš 8,7 mln. litų buvo nubraukti 7 mln. litų naujiems leidiniams įsigyti, bibliotekininkų atstovai, puoselėję viltį gauti dar bent 3 papildomus milijonus, antradienį iš premjero kabineto išėjo nieko nepešę. "Šie metai šalies viešosioms bibliotekoms - tikras juodasis laikotarpis, - sako Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys.

Mokslinį tyrimą apie priklausomybės nuo alkoholio problemas atlikusios sociologės Ilonos Tamutienės teigimu, alkoholizmo išplitimo mastai Lietuvoje dideli, pasekmės baisios, o norinčiųjų gydytis nedaug. Žinantiesiems, kokia gali būti stipri priklausomybė nuo alkoholio, nekyla abejonių dėl neseniai Seimui pristatytų siūlymų leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir drausti prekiauti juo degalinėse.

Žinomiausias krikščionių piligrimų šv. Jokūbo kelias (labiau žinomas Santjago vardu) apie 900 km vingiuoja vandenyno pakrante per Prancūziją ir šiaurės Ispaniją. Vis dažniau šiuo keliu patraukia ne tik tikintieji, bet ir šiaip dvasinės ramybės ieškantys keliautojai. Kelionių organizatorius "Ditmos projektai" šią vasarą rengia dviejų savaičių kelionę.

Lietuviškas filmas apie tai, ką Tadas Blinda veikė prieš tapdamas "svieto lygintoju", koks jis buvo iki to laiko, kuris rodomas 1972 metų TV seriale "Tadas Blinda", pagaliau sulaukė valstybės paramos. Filmo "Tadas Blinda: pradžia" kūrėjams Kultūros ministerija skirs dalinį finansavimą.

Istorikas Romas Batūra įsitikinęs, kad Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga prisistatant pasauliui turėtų būti akcentuojama ne tai, kas dabar daroma. Pasak jo, svarbi ne misionieriaus galva, o tautos kova už išlikimą.

Nors specialistai teigia, kad laiko pakeitimas kenkia sveikatai ir nepadeda nieko sutaupyti, visoje Europos Sąjungoje (ES) ir šįkart septyniems mėnesiams bus įvestas vasaros laikas. Naktį į sekmadienį 3 val. laikrodžių rodykles pasuksime valanda į priekį. Pasak profesoriaus, Molėtų astronomijos observatorijos astronomo Vytauto Straižio, tikrasis, arčiausiai Saulės rodomo laiko, yra žiemos laikas. Jis artimesnis ir žmogaus bioritmams.

Norintieji per atostogas atgauti jėgas, pasimėgauti įvairiomis gydomosiomis procedūromis vis dažniau dairosi užsienio sanatorijų. Tuo labiau, jei tokį poilsį Lietuvoje jau yra išbandę ir norisi ko nors naujo. Kelionių agentūros „Daimovė“ direktorė Alina Gurskienė pastebėjo, kad pastaruoju metu atsiranda vis daugiau norinčiųjų pailsėti gana pigiose, tačiau atnaujintose, nuo sovietmečio žinomose Baltarusijos sanatorijose prie Naručio ežero.

Vasarą vykusios ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai visus metus rengia buvusio žygio pristatymus, pasakoja jaunimui patirtus įspūdžius, taip norėdami pakurstyti patriotinius jausmus. Žygio dalyviams svarbu buvo ne tik sutvarkyti tremtinių kapus Sibire, bet kad ir kiti užsidegtų noru ką nors padaryti dėl Lietuvos. Dažnai sakoma, kad dabar jaunimas apolitiškas, kosmopolitiškas, kad mūsų tautos kelias į nepriklausomybę jį mažai tedomina.

Artėjant Naujiesiems metams visuomet knieti sužinoti, kokie jie bus ar bent ko iš jų galima tikėtis. Astrologai Vaiva Budraitytė ir Gaudentas Naujokas, pasižvalgę po dangų ir virš mūsų galvų išsidėsčiusius žvaigždynus, mato daug lemtingų ženklų ir galimų įvykių. Suprantama, jie nebūtinai turi nutikti, tačiau vis dėlto tai įmanoma.

Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Francois Laumonier, apžvelgdamas Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pusmetį, liko patenkintas rezultatais ir gyrė lietuvių derybininkus. Prieš išvykdamas kalėdinių atostogų Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje F.Laumonier surengė spaudos konferenciją ir apibendrino Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) rezultatus.

Kino ekranuose pasirodžiusi šou verslo užkulisius parodijuojanti nauja lietuviška komedija „5 dienų avantiūra“ - viena iš nedaugelio komedijų apskritai per visą Lietuvos kino istoriją. Praėjusią savaitę Lietuvos kino teatrus pasiekė šešios „5 dienų avantiūros“ kopijos, kurios netruks pradžiuginti žiūrovus. Dinamiškas veiksmas, kandūs humoristiniai dialogai, įtaigi vaidyba ir, kaip teigiama filmo titruose, tikrais gandais paremta istorija priverčia ne kartą nusišypsoti.

Domėjimasis indėnais vaikystėje antropologą D. Brandišauską atvedė į Sibirą pas evenkus, rašo „Lietuvos žinios“. Septyniolika mėnesių Sibire tarp elnių augintojų ir medžiotojų evenkų praleidęs lietuvis antropologas Donatas Brandišauskas sako, kad už Baikalo po Sovietų Sąjungos žlugimo vėl atgimsta tikrojo taigos žmogaus gyvenimo būdas. Senolių patirtis čia padeda išgyventi.

Šiandien Kipre vyksiančioje „Vaikų Eurovizijoje“ su daina „Laiminga diena“ pasirodys ir mūsų šalies atstovė dešimtmetė Eglė Jurgaitytė. Šį vakarą (21.15 val.) Lietuvos televizija iš Kipro, Limasolio arenos „Spyros Kiprianou“, tiesiogiai transliuos tarptautinį „Vaikų Eurovizijos“ konkursą. Lietuvai atstovaujanti Eglė Jurgaitytė atliks grupės NEO nario Raigardo Tautkaus aranžuotą dainą „Laiminga diena“. Šiandien ir paaiškės, ar dainos pavadinimas išpranašaus sėkmę.

Jau antrus metus Žuvinte ganosi ir pakrančių vaizdą keičia Škotijoje išvestų mėsinių herefordų galvijų banda. Šie neišrankūs „gamtotvarkininkai“ mielai rupšnoja šlapių pievų augmeniją, nendres, viksvas, į kurias įprastos lietuviškos karvės nė pažiūrėti nenori. Buvom įpratę, kad rezervatais paskelbtose teritorijose žmogui nevalia nė šakelės nulaužti, nė žolelės numinti, viskas turi būti paliekama savieigai: kas auga, tai auga, o kas griūva, tas paliktas vietoje supūva.

Pasaulis tampa vis atviresnis, ir nors jau daug kur pasienyje neprašoma asmens dokumento, pasų šiemet išrašoma daugiau nei pernai, jų paklausa, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 50 procentų, rašo "Lietuvos žinios". "Ypač pasų poreikis padidėja vasarą. O tai byloja, kad žmonės vis dažniau ir toliau keliauja. Vien šiemet per pusę metų jau išrašyti 116 224 pasai", - sakė Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Ramūnas Žičkis.

Apsistojus kempinge galima tiesiog kiaurą dieną būti gamtoje. Tokios atostogos, kai geras oras, neprilygs poilsiui viešbutyje. O patogumų aukščiausius klasifikacijos standartus (keturių žvaigždučių) atitinkančiuose kempinguose ne mažiau, nei viešbučiuose. Patogumais kempinge gali naudotis ir tie, kurie gyvena palapinėse ar nameliuose ant ratų.

Sakoma, jog arklio grožis - jo jėga. Ta arkliška jėga galima gėrėtis žiūrint į savos, lietuviškos, veislės arklius - Lietuvos sunkiuosius, dar vadinamus duonpelniais. Šie ištvermingi arkliai (300 kg sunkesni už žemaitukus), nustoję dirbti žemės ūkyje, domina Europą, daug kur naudojami turistams į kalnus vežioti.

Daugumos kelionės į JAV apsiriboja didžiaisiais miestais. Ir visai be reikalo, nes šalies nacionaliniai, valstybės ypač saugomi ir puoselėjami, civilizacijos nesugadinti parkai, kuriuose nevykdoma ūkinė veikla, pribloškia savo pirmapradės gamtos grožiu.

Iš Afganistano Goro provincijos neseniai grįžo Lietuvos archeologų grupė. Vidurinė Azija mokslininkus pribloškė archeologinių radinių gausa, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos archeologų grupė kartu su moksliniu vadovu profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu Afganistane įgyvendino LR užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento projektą "Archeologijos paminklų paieška ir registro sudarymas Afganistane, Goro provincijoje, 2008 metais". Lietuvos kariai ...

Estija - puikus pavyzdys, kad galima džiaugtis ne tik dydžiais, mastais, dideliais užmojais. Maža tauta kartais nustebina tokiais laimėjimais, kad slapčia jai net pavydime. Pirmiausia Taline nustebina, jog nėra automobilių spūsčių, rašo „Lietuvos žinios“. Mūsų gidas džiaugiasi mažo miesto ir mažos tautos pranašumais: „Tai kad mūsų sostinėje gyventojų nedaug, nė pusės milijono nesiekia.

Buvusi sovietų kariuomenės raketinė bazė netoli Platelių buvo pasirengusi nuo žemės paviršiaus nušluoti bet kurį europinės dalies NATO bloko šalies miestą. Apie buvusią slaptą grėsmę greitai pamiršime, jei dėl lėšų trūkumo bus leista sunykti šiam dabar populiariu tapusiam turistiniam objektui. Buvusi sovietų kariuomenės raketinė bazė Žemaitijoje, Plokštinės miškuose, nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti bet kurį Europos miestą.

Gydytojai toksikologai nuo mirties yra išgelbėję žmonių, kurių kraujyje buvo rasta 7-10 promilių alkoholio, nors medicinos vadovėliai teigia, kad 4 promilės - mirtina dozė. Nejaugi įgyjam „imunitetą“ alkoholiui? Matyt, ne, nes kasmet šalies ligoninėse iš maždaug 16 tūkst. apsinuodijusiųjų alkoholiu miršta po kelis šimtus.