Gydytojai toksikologai nuo mirties yra išgelbėję žmonių, kurių kraujyje buvo rasta 7-10 promilių alkoholio, nors medicinos vadovėliai teigia, kad 4 promilės - mirtina dozė. Nejaugi įgyjam „imunitetą“ alkoholiui? Matyt, ne, nes kasmet šalies ligoninėse iš maždaug 16 tūkst. apsinuodijusiųjų alkoholiu miršta po kelis šimtus.
„Lietuvos žinių“ teigimu, neseniai prancūzai paskelbė savo tyrimą: prasidėjus kampanijai prieš tabaką šalyje mažėja rūkančiųjų ir geriančiųjų alkoholį, tačiau daugėja vartojančiųjų narkotikus. Ar tokia tendencija pastebima ir pas mus? Ar keičiasi medžiagos, kuriomis svaiginamės?
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojo toksikologo Roberto Badaro, žmonės, kurie yra linkę kuo nors svaigintis, ypač būdami paaugliai, niekada nesirenka kažkurio vieno produkto - jie išbando daug ką. „Tokie tyrimai, neva mažėjantis rūkančiųjų skaičius didina vartojančiųjų narkotikus skaičių, manau, nieko verti. Tabako pramonė gali užsisakyti kokius tik nori tyrimus. Ir nenorintiems atsisakyti šio įpročio paaugliams tai paranku, galima pagąsdinti tėvus: matot, kas bus, jei mesiu rūkyti. Kad tabakas yra pradinė psichotropinė medžiaga, turinti poveikį visoms kitoms priklausomybėms, jau seniai neabejojama. Kuo anksčiau žmogus pradeda rūkyti, tuo daugiau šansų tapti priklausomam ir nuo kitų medžiagų. Tų, kurie rūkyti pradeda iki 15 metų, rodikliai vėliau būna baisūs“, - teigė R.Badaras.
Kuo apsinuodijam?
Apsinuodijusiųjų nikotinu nepasitaiko. Didžiausią dalį sudaro apsinuodijimas alkoholiu. „Pavyzdžiui, 2006-aisiais (praėjusių metų duomenų dar neturime) iš 8094 atvejų net 3898 kartus buvo apsinuodyta alkoholiu. Antrojoje vietoje - apsinuodijimas medikamentais (2694 atvejai), - pasakojo Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė. - Baisiausia, kad mirčių nuo apsinuodijimo alkoholiu nemažėja. Ir kaip jų gali mažėti, jei alkoholio suvartojimo kiekis Lietuvoje tik auga? Jei anksčiau buvo vidutiniškai 9 litrai gryno spirito kiekvienam Lietuvos gyventojui, tai dabar jau pasiekėme 11 litrų. Šie litrai skaičiuojami visiems - ir kūdikėliams, ir senukams. Tad jeigu išdalintume tiems, kurie iš tikrųjų geria, jų kiekis būtų stulbinantis.“
Nors ir keista, tačiau antrojoje vietoje pagal apsinuodijimą kalti medikamentai, kuriais gydomės. „Nuo terapinės dozės iki nuodingos - labai nedidelis skirtumas. Kartais net nereceptinio, atrodo, nekalto vaisto dozę viršijus kelis kartus, gali ištikti mirtis. O žmonės mėgsta padauginti (kad geriau veiktų) arba sumaišyti kelis vaistus, kurių nereikėtų vartoti kartu. Lietuva priskiriama prie tų šalių, kurios vartoja labai daug medikamentų. Savigyda - nacionalinis mūsų bruožas, - pridūrė R.Rutkauskaitė. - Be to, esame tauta, kuri mėgsta žudytis, ypač moterys tam dažnai renkasi vaistus.“
Pasak gydytojos, dažnai medikamentais, net ir vitaminais, apsinuodija vaikai. Nereikėtų pasikliauti apsauginiais dangteliais, turinčiais pasipriešinimą. „Pasirodo, vaikai juos vis tiek atsuka. Amerikiečiai atliko tyrimą, per kiek laiko vaikai atsuks tokį dangtelį: 80 proc. jį atsuka per pirmąsias 30 sekundžių, o 20 proc. - dar greičiau“, - sakė R.Rutkauskaitė.
Skandinaviški genai
Pasak R.Badaro, jau gimdamas žmogus turi genetinę poziciją - toleranciją arba netoleranciją alkoholiui, polinkį juo piktnaudžiauti arba ne. „Daug ką nulemia paveldėjimas, anksčiau sakydavo, kad net 50 procentų. Dabar manoma, kad mažiau, tačiau tolerancija alkoholiui neabejotinai priklauso nuo genetikos. Jei įprastai žmogaus organizmas per valandą susidoroja (sumetabolizuoja) su standartiniu alkoholio vienetu (10 ml spirito arba viena maža taurelė stipraus gėrimo, mažas bokalas lengvo alaus arba 100 ml nespirituoto vyno), tai egzistuoja ir tokie genetinės modifikacijos piliečiai, kuriems ir septyni vienetai per valandą nebus per didelė dozė. Sakoma, kad tokio „pajėgumo“ asmenys turi vadinamąjį rusišką geną. Tačiau jis pavadintas neteisingai.
Didžioji dalis tokių žmonių gyvena ne Rusijoje, o Skandinavijoje. Tokį geną čia turi apie 25 proc. gyventojų. Rytų Europoje šį geną turi apie 14 proc. žmonių“, - pasakojo R.Badaras. Orientuodamiesi į standartinio piliečio organizmo pajėgumą per valandą suskaidyti vieną alkoholio vienetą, nesunkiai galime pasiskaičiuoti, kiek per keleto valandų vakarėlį galime saugiai išgerti.
Azijos genai
Kaip rašo „Lietuvos žinios“, kai kurie žmonės visiškai negali ragauti alkoholio. „Vienas alkoholio skilimo produktų - acto rūgšties aldehidas (jis sukelia pykinimą, galvos skausmą, vėmimą) yra skaldomas tam tikro fermento, tačiau beveik pusė Azijos gyventojų jo neturi, jie visai negali gerti. Šiems žmonėms ir nuo mažo alkoholio kiekio darosi bloga. Panašiai veikia preparatai, kurie skiriami alkoholizmui gydyti. Nuo jų pavartojus alkoholį darosi bloga, ir žmogus negali gerti“, - pažymėjo R.Badaras. Matyt, ir musulmonų religija, draudžianti vartoti alkoholį, atsižvelgia į savo tautiečių genetiką.
Dažnam vyrui patinka didžiuotis, kad jis gali daug išgerti. „Nors iš pradžių organizmas dar pajėgia sumetabolizuoti daugiau alkoholio, tačiau tuo nereikia didžiuotis, nes ateity gali kilti problemų“, - sakė gydytojas.
Kefyro mitas
R.Badaras juokiasi iš įvairių su alkoholiu susijusių mitų. „Seimo nariai kartais teisinasi, neva tik išgėrė vaistų nuo gripo, o jo organizme jau yra alkoholio. Man tai kelia juoką. Dar kiti šneka, neva organizmas pats šiek tiek pasigamina alkoholio. Nieko negamina. Gal žurnalistams reikia tokių nesąmonių, tai ir parašo? Ir kefyre nėra alkoholio. Padarykite eksperimentą - išgerkite tris kibirus kefyro ir papūskite į alkoholio matuoklį. Alkoholio, jei jo iš tikrųjų nebūsite išgėrę, joks prietaisas nerodys. Matyt, kažkam naudinga dangstytis tokiais mitais, - svarstė gydytojas toksikologas. - Teko skaityti spaudoje, kad buvo sulaikytas vairuotojas, kurio kraujyje 7 promilės alkoholio. Tai visiška nesąmonė. Mes juokiamės iš tokių straipsnių. Tada žmogus ne tik vairuoti negali, bet net ir nusišlapinti jau pats nepajėgia, jam reikia statyti kateterį. Tokį žmogų tikrai ištiktų koma. Pabandykite tik praskalauti burną spiritu ir papūsti į alkoholio matuoklį - 3 promiles tikrai parodys, nors kraujyje alkoholio nebus. Alkoholio tikrintuvo ir kraujo tyrimas bus panašus, jei alkoholis vartotas seniai, prieš keletą valandų, o jei neseniai - ore (tai ir alkoholio matuoklyje) jo bus gerokai daugiau.“
Kalti sulfitai?
Gydytojui juokinga girdėti žmones skundžiantis, kad išgėrus, pavyzdžiui, vyno, kuriame yra sulfitų, jiems „nuo jų skauda galvą“. „Čia kaip tas anekdotas, kai žmogus išgėrė tris butelius degtinės, suvalgė bandelę ir paskui kulinarijos įmonę padavė į teismą, esą bandelė buvo pasenusi, nes jis apsivėmė. Sulfitų, kurių dedama į vyną, kad jis nesurūgtų, yra tiek nedaug, kad jie jokiu būdu negali pakenkti labiau nei pats alkoholis, - teigė medikas. - Sulfitai yra gana inertiška medžiaga. Juk visada norisi apkaltinti kažką kitą, o ne alkoholį. Apsinuodijimas priklauso nuo dozės. Jei išgersite kelis butelius vyno, tai tikrai apsinuodysite alkoholiu, o ne sulfitais.“
Nors vaiko organizmas apie tris kartus greičiau skaido alkoholį negu suaugusiojo, tačiau tai nereiškia, kad vaikui tokie eksperimentai negali baigtis liūdnai. „Alkoholio promilės vaiko kraujyje gal ir greičiau sumažės (jų kepenys dar mažiau paveiktos, tad greičiau susidoros su alkoholiu), tačiau poveikis vis tiek bus. Ir gal dar žiauresnis“, - sakė R.Badaras.
Apie promiles
Vairuoti transporto priemones įvairiose šalyse galima kraujyje esant skirtingam alkoholio kiekiui (Lietuvoje - 0,4 promilės, Belgijoje ir Vokietijoje - 0,5, Prancūzijoje - 0,8). Tačiau kaip žmogui žinoti, kiek išgėrus jo kraujyje bus būtent toks, o ne didesnis kiekis? „Kažkiek alkoholio kraujyje gali būti ryte, jei, pavyzdžiui, iš vakaro išgėrei dvi taures vyno“, - teigė R.Badaras. Tokiu atveju šios leistinos promilės - racionalus sprendimas, o ne leidimas prieš sėdant vairuoti kažkiek išgerti. Daug kas mano, kad išgers alkoholio, paskui vandens, ir jau promilių bus mažiau. „Nieko panašaus, koncentracija kraujyje nuo vandens nesumažėja“, - tvirtino toksikologas.
Kaip teigiama medicinos vadovėliuose, žmogus, kai jo kraujyje yra 1,2 promilės alkoholio, pradeda vemti, kai 3 - netenka sąmonės, o kai 4 - sutrinka kvėpavimas, ir žmogus miršta. „Tačiau šiais laikais pas mus į apsinuodijimų skyrių buvo patekę vyrų su 5-6 promilėm, ir vargo nematom, atgaivinam. Yra išgyvenęs pacientas, kurio kraujyje buvo 10 promilių alkoholio, - pasakojo gydytojas. - Tačiau be medikų pagalbos toks žmogus jokiu būdu neišgyventų. Didžioji dalis nuo 8 promilių praktiškai jau miršta.“ Pasak R.Rutkauskaitės, ligoninėse mirusiųjų per metus būna keli šimtai. Su tais, kurie nuo alkoholio mirė ne ligoninėje, skaičiai būtų dar baisesni.
Narkotikai kelyje
Pasak R.Badaro, nė kiek ne mažiau pavojingi už išgėrusius vairuotojus yra apsvaigusieji nuo narkotinių medžiagų. „Baisiausia, kad mūsų policija turi tai nustatančius testus, bet nenori ar nemoka jais naudotis. Kiek pagauna apsvaigusiųjų nuo narkotikų? Bent jau man neteko girdėti. Iš tiesų žmogus, išgėręs bokalą alaus, nėra pavojingesnis už tą, kuris vairuoja apsirūkęs arba „užsistūmęs“ ir nuo kelio „gaudo“ marsiečius. O daugelis mūsų pacientų vairuoja, - teigė R.Badaras. - Pas mus žmonės, vartojantys narkotikus, vairuoja drąsiai. Žino, kad papūtus į alkoholio matuoklį nieko nerodys. Narkotikai ir narkomanai yra taip arti jūsų, kad net neįsivaizduojate. Neįtariate, kiek jų yra daug.“
R.Badaro teigimu, nuo seno kiekvienas pasaulio regionas turėjo savo lengvas svaigiąsias medžiagas - taip bandydami bent trumpam išjungti smegenis nuo skaudžios gyvenimo realybės. „Blogiausia, kad vystantis mokslui buvo išmokta padidinti tų narkotinių medžiagų kiekį. Nuo seno Lietuvoje augančios kanapės turi apie 1,5-2 proc. narkotinių medžiagų. Tokios buvo rūkomos pastaruosius 6 tūkst. metų. Olandijoje, legalizavus jų vartojimą, buvo išvestos specialios veislės, kurios narkotinių medžiagų turi iki dešimties kartų daugiau. Kai kada kanapės-išsigimėlės turi net iki 30 proc. veikliosios narkotinės medžiagos. Tai genetikos mokslo laimėjimai, - pasakojo R.Badaras. - Visa bėda prasidėjo tada, kai žmonės šias svaiginančias medžiagas pradėjo kišti ne per ten, kur gamtos buvo numatyta - į veną. Olandai legalizavo silpnųjų narkotikų vartojimą ir dabar labai gailisi, nes stipriųjų narkotikų vartojimas nesumažėjo.“
Dabar Skandinavijoje, Belgijoje ir Olandijoje kiekvienam narkomanui yra paskirta po socialinį darbuotoją. Jie vaikšto su jais į kiną, į kitus renginius, bando kažkuo sudominti ir atitraukti nuo narkotikų.
Apsvaigę nuo vaistų
Pasak gydytojo, kelyje yra labai pavojingi apsvaigusieji ne tik nuo narkotikų, bet ir nuo legaliai parduodamų, bet ne pagal gydytojo paskyrimą vartojamų vaistų. Šiais laikais, kai mediciną valdo farmacijos pramonė, kai įmanoma užsiregistruoti pas kelis gydytojus ir iš jų gauti kelis receptus tiems patiems vaistams, įmanoma jų įsigyti tiek, kad vietoj vienos dozės kasdien galima išgerti po kelias. „Jeigu žmonės gauna heroino, gauti vaistų yra gerokai lengviau, - sakė pašnekovas. - Kai raminančių vaistų koncentracija kraujyje 15 kartų didesnė nei terapinė dozė, tada toks vairuotojas labai pavojingas. Be to, priklausomybė šiems vaistams išsivysto gana greit.“
Tyrimas įmanomas ir po mėnesio
„Pamenate tą girtą policininką, kuris suvažinėjo du vaikus, o jam pasirodžius po paros kraujyje alkoholio nebuvo, ir esą jau nebuvo galima nustatyti, kiek buvo įvykstant avarijai. Nesąmonė. Yra specifiniai pokyčiai, kurie rodo alkoholio vartojimą net po kelių mėnesių. Jam šie tyrimai nebuvo daryti. Kai kuriose Europos šalyse remiantis šiais rodikliais net atimami vairuotojo pažymėjimai. Žmogus gali būti blaivus, bet jei anksčiau ilgai vartojo alkoholį (o tai reiškia, kad jis nėra adekvatus kaip vairuotojas), iš jo atimamos teisės, nors alkoholio koncentracija kraujyje tuo metu - 0,0 procentų. Pas mus gali gerti 3 metus, paskui 2 dienas negerti ir vairuoti automobilį. Iš tiesų toks vairuotojas nelabai orientuojasi kelyje“, - apie vairuotojų būklės įvertinimą pasakojo R.Badaras.
Alkoholis natūraliai per tam tikrą laiką iš organizmo pasišalina pats. Pasak mediko, jokio stebuklingo būdo jį greitai pašalinti nėra. „Pamenu, man vienas policijos pareigūnas, kol kitas rašė baudą už savaitę pavėluotą techninę apžiūrą, pasakojo esą žinantis, kad galima per valandą išblaivinti. Suprasčiau, jei taip šnekėtų žurnalistai, bet kai taip šneka žmonės, kurie turi reikalų su išgėrusiais vairuotojais! - stebėjosi gydytojas. - Tai rodo, kad tarnybos, kurios turi būti atsakingos už saugumą keliuose, gyvena mitų pasaulyje, objektyvios informacijos ir žinių apie alkoholį turi minimaliai. Iš tiesų egzistuoja chemodializė, kuri alkoholį pašalina gana greitai, tačiau tai turi būti griežtai užfiksuota gydymo įstaigoje. Be to, tokių priemonių poliklinikos neturi, o namie jos neįmanomos. Manau, šiuo atveju alkoholis (jei jam buvo įtartos kelios promilės) iš jo kraujo per parą paprasčiausiai pasišalino savaime. Žurnalistinis mitas - kad jam motina pastatė lašinę ir išblaivino.“
Gydytojas toksikologas stebisi žmonių neišprusimu - apsukriems „farmacininkams“ pavyksta įtikinti, kad įmanoma nuo alkoholio išvalyti ne tik kraują. „Jums prižadės išvalyti ne tik kepenis, inkstus, bet ir smegenis. Prižadės, kad būsite gražus ir nevedęs“, - šypsosi R.Badaras.
Jūratė Mičiulienė
