Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Francois Laumonier, apžvelgdamas Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje pusmetį, liko patenkintas rezultatais ir gyrė lietuvių derybininkus.
Prieš išvykdamas kalėdinių atostogų Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje F.Laumonier surengė spaudos konferenciją ir apibendrino Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungoje (ES) rezultatus. Jis sakė, kad svarbiausi pusmečio prioritetai buvo energetikos nepriklausomybė, klimato kaitos mažinimas, apsirūpinimas maistu, žemės ūkis, migracija, Europos politinis saugumas. Prie jų dar prisidėjo netikėtai kilusios problemos dėl Rusijos ir Gruzijos konflikto bei ekonominės krizės, rašo „Lietuvos žinios“.
Parama Lietuvos energetikai
Ambasadoriaus teigimu, ES suinteresuota, kad Lietuva, įgyvendinus elektros tiltų projektus, turėtų nepriklausomą energetinę sistemą, kad būtų rastas palankiausias mūsų valstybei sprendimas. „Kai Prancūzija pirmininkavo ES, Lietuvos diplomatai sugebėjo įtikinti ES ir Europos Komisiją, kad jų šalies padėtis išskirtinė, ir pasiekti, jog Europos Vadovų Taryba pritartų Lietuvos prašymams bei siūlymams dėl šalies energetinio saugumo užtikrinimo“, - kalbėjo F.Laumonier. Jis neneigė, kad Prancūzija domisi atominės jėgainės statybų Lietuvoje projektu, tačiau negalėjo patvirtinti informacijos, jog viena galimų naujosios elektrinės reaktorių tiekėjų „Areva“, kurios didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė, ketina Lietuvoje atidaryti savo atstovybę. Vis dėlto ambasadorius pripažino, kad minėtos įmonės atstovai nuolat lankosi Lietuvoje.
Ką palaiko Prancūzija?
Ambasadorius pasakojo, kad neseniai jį labai nustebino jaunų žmonių klausimas, kodėl Prancūzija labiau palaiko Rusiją, o ne Lietuvą. „Keisčiausia, kad jaunimas nesuprato, ką Prancūzija nuveikė per pastarąjį pusmetį. Prancūzija ir Lietuva nebuvo skirtingose pusėse. Pasižiūrėkite, kaip viskas vyko tuos šešis mėnesius, ir suprasite. Mes negalime visiškai nusigręžti nuo Rusijos. ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės atidėjome, paskui vėl atnaujinome, kad galėtume pasakyti tai, kuo Rusija neapsidžiaugė. Geriau kalbėti, negu nieko nesakyti“, - dėstė F.Laumonier.
Ambasadorius, beveik cituodamas Prancūzijos prezidento Nikolas Sarkozy gruodžio 16 dieną Strasbūre, Europos Parlamente, pasakytą baigiamąją pirmininkavimo kalbą, tikino suprantąs Lietuvos poziciją. „Akivaizdu, kad daugelis valstybių, atsižvelgiant į jų skausmingą istorinę patirtį, yra jautrios kaimynei Rusijai“, - sakė jis.
Sustabdytas karas
Ambasadorius priminė, kaip N.Sarkozy džiaugėsi, kai Europa, spręsdama Rusijos ir Gruzijos konfliktą, sugebėjo prisiimti atsakomybę ir veikti vieningai, nors anksčiau to neįstengdavo padaryti. „Mes užkirtome kelią tam, į ką peraugo Bosnijos krizė. Nenoriu per daug griežtai teisti, bet kai įsiplieskė konfliktas Bosnijoje, Europa į jį nereagavo. Tik įsikišus mūsų sąjungininkėms JAV iš paskos pasekė ir Senojo žemyno šalys. Todėl pirmininkaudama ES Prancūzija siekė, kad Europa nevengtų atsakomybės. Kilus kariniam konfliktui Gruzijoje rugpjūčio 12 dieną pradėjome derybas dėl ugnies nutraukimo, paskui prie jų sugrįžome po mėnesio - rugsėjo 12-ąją. Galų gale karą pavyko sustabdyti. Tai nebuvo paprastas sprendimas šalims, kurios dešimtmečius gyveno atskirtos geležinės uždangos. Normalu, kad pažemintoje, padalytoje, iškankintoje Rytų Europoje dauguma valstybių jautriai reaguoja į Rusijos, dėl kurios tapo nepriklausomos, elgesį. Vakarų Europa Rusijos atžvilgiu nusistačiusi kiek kitaip, tačiau Europa vis tiek išliko vieninga“, - pabrėžė Prancūzijos prezidentas, perduodamas pirmininkavimą Čekijai.
Nors Rytų ir Vakarų Europos požiūris į Rusiją skiriasi, ambasadorius F.Laumonier, paklaustas apie Prancūzijos ir Lietuvos santykius sprendžiant Rusijos ir Gruzijos konfliktą, atsakė, kad Lietuvos derybininkai šioje išskirtinėje situacijoje pasirodė kaip puikūs, kompetentingi ekspertai.
Jūratė Mičiulienė
