juozas budraitis

Balandžio 11 d. Nacionalinėje dailės galerijoje paskelbta, ką „Kino pavasario“ žiūrovai pripažino geriausiu metų Lietuvos kino aktoriumi ir aktore. Renginio svečiai sužinojo, ir koks lietuvių filmas šiemet taip pat pelnė daugiausiai publikos simpatijų, ką žiuri išrinko geriausiu studentišku filmu, geriausiu kino filmo vertimu. Įteiktas apdovanojimas „Kino ruporas“ už autorinio kino sklaidą ir Sauliaus Macaičio vardo prizas.

Režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“ penktadienį JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto sprendimu išrinktas kandidatu siekti apdovanojimo geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Filme „Sangailės vasara“ pasakojama apie dvi paaugles mergaites (akt. Aistė Diržiūtė ir Julija Steponaitytė) – jų išgyvenimus brandos periodu, seksualumo ieškojimus, tarpusavio santykius, kurie padeda įveikti savas baimes, atskleisti vidinį potencialą.

Galerijoje „Elysium“ (K.Kalinausko g. 24, Vilnius) atidaryta žymaus Lietuvos kino ir televizijos aktoriaus Juozo Budraičio fotografijų paroda „Sienos ir žmonės“. Su debiutu parodos autorių pasveikino Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Mums visiems belieka nuoširdžiai stebėtis ir džiaugtis, kad prie visų jūsų kūrybinių galių ir talentų, šiandien galime prisiliesti prie dar vieno – meninės fotografijos, kuriose atsiskleidžia jūsų pasaulis, mintys, jausmai“, – sakė Vilniaus meras.

Pasiruošimas 7-iesiems Lietuvos kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2014” įsibėgėja, balsavimo teisę turintys 78 LiKA nariai iki balandžio 25 dienos išrinks metų geriausius. Pagyvėjimą kine jaunčiantys gildijos meistrai sako, kad darbai šiais metais itin įdomūs. Taip teigia ir vienas Atrankos vertinimo komisijos narių – pripažintas Lietuvos kino metras, diplomatas Juozas Budraitis. Kitąmet aktorius J.Budraitis švęs darbo Lietuvos kine 50-metį.

Nacionalinės premijos laureatu tapęs aktorius, buvęs kultūros atašė Rusijoje Juozas Budraitis sako, kad šis apdovanojimas skatina susimąstyti apie nuveiktus darbus ir kelia klausimą, kad galbūt galima buvo padaryti daugiau. "Premija reiškia pakankamai daug - gal gyvenimo darbų įvertinimas, gal šiaip kūrybos įvertinimas. Yra tam tikri jausmai, kurie susiklosto, yra klausimas, ar esi vertas, kurį pats sau užduodi. Yra klausimas, gal galėjau padaryti ką nors geriau, daugiau.

Pirmadienį paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Šį prestižinį apdovanojimą pelnė aktoriai Donatas Banionis ir Juozas Budraitis, kompozitoriai Giedrius Antanas Kuprevičius ir Faustas Latėnas, rašytojas Vladas Braziūnas ir kino operatorius Jonas Gricius. Pastarasis įvertintas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Oskaro Koršunovo spektaklis „Paskutinė Krepo juosta“ gruodžio 1 d. bus vaidinamas mitinguojančio Kijevo prestižinėje meno erdvėje – Šiuolaikinio meno centre M17. Kijeve pristatomas spektaklis, kuriame vaidina kelių ukrainiečių kartų mylimas ir laukiamas aktorius Juozas Budraitis – tai baigiamasis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje renginys Ukrainoje.

Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Šiaulių dramos teatrui skirti net du apdovanojimai: spektaklis „Duonkepio žmona“ pelnė žiūrovų simpatijas, o pagrindinio Duonkepio vaidmens aktorius Sigitas Jakubauskas - „Geriausio aktoriaus“ nominaciją. Varėnoje baigėsi visą spalio mėnesį trukęs analogų Lietuvoje neturintis jau ketvirtasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Šiųmetis festivalis iš ankstesnių išsiskyrė rekordiniu dalyvių skaičiumi.

2013 m. spalio 14 d. pirmadienį, 18 val. Teatro sąjungoje (Teatro g. 8) įvyks neeilinis renginys. Su žiūrovais bendraus išskirtinės Lietuvos kultūros asmenybės, žymūs teatro ir kino aktoriai Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatras keturioliktąjį sezoną užbaigia premjera. OKT Studijoje pristatoma daugiau nei du dešimtmečius Oskaro Koršunovo ir Juozo Budraičio brandinta idėja – spektaklis pagal airių dramaturgo Samuelio Becketto pjesę „Paskutinė Krepo juosta“. Aktoriaus bei publikos akistata įvyks jau gegužės 30 bei 31 dienomis. Menininkų pasirinktas kūrinys – vienas iš absurdo literatūros klasikos veikalų, kvestionuojančių skaudžią žmogaus amžiaus kaitos temą.

Oskaro Koršunovo/Vilniaus miesto teatro studijoje įvyko režisieriaus Oskaro Koršunovo ir aktoriaus Juozo Budraičio susitikimas. Gruodžio 27 dieną parodytas pirmasis spektaklio „Paskutinė Krepo juosta“, kuriamo laboratorinių ieškojimų principu, etapas. Tuo menininkai neapsiribos – jie ir toliau skendi naujos teatro kalbos paieškose, kurių rezultatas jau ateinančių metų pradžioje bus parodytas plačiajai publikai bei taps teatro repertuaro dalimi.

Vakar dienos popietę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo apklausta moteris, vairavusi aktorių Juozą Budraitį partrenkusį automobilį. Balsas.lt primena, kad liepos 31 d., antradienį, 13.35 val. Turgaus ir Kalvarijų g. sankryžoje automobilis BMW atsitrenkė į Juozą Budraitį. Po eismo įvykio vairuotoja iš įvykio vietos pasišalino. Sužeistas aktorius liko gulėti ant asfalto.

Šiaurės ministrų tarybos biuras ir Moterų informacijos centras bando Lietuvos darželiuose įgyvendinti transseksualumą skatinantį lyčių lygybės projektą. 35 tūkst. litų dydžio skandinavų parama jau pradėta įsisavinti, nors projektui nepritarė nei Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija (NTŠA). Lyčių lygybės projekto iniciatorius ir rėmėjas – Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Eismo įvykyje sužalotas aktorius Juozas Budraitis išvežtas į ligoninę. Pirminiais duomenimis, automobilis jo kliudė koją. Nelaimė įvyko apie 14 val. Turgaus ir Kalvarijų gatvių sankryžoje. Kai aktorius ėjo per gatvę, jį partrenkė ir iš įvykio vietos spruko BMW markės automobilis. Liudinikai  spėjo užfiksuoti jo numerius. Sužeistas aktorius liko gulėti ant asfalto. Prie jo pribėgę praeiviai ir kitų automobilių vairuotojai atpažino menininką ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams. Sveikindama apdovanotuosius šalies vadovė pabrėžė, jog jų indėlis stiprinant tautos kūrybines ir moralines galias bei garsinant Lietuvą pasaulyje yra labai svarbus šaliai, įkvepiantis ir kitus gerbti bei didžiuotis savo valstybe.

Naujuosius 2012 metus OKT/Vilniaus miesto teatras pasitinka darbinga nuotaika. Jau kitą savaitę į mažąją OKT Studiją pailsėję grįžta „Dugne“ herojai, kuriems vietą laikinai užleidžia režisierius Artūras Areima nuo sausio pradžios čia repetuojantis spektaklį „Julijus Cezaris“ pagal to paties pavadinimo W. Shakespeare'o pjesę.

Vieno svarbiausių Lietuvos kino istorijoje režisieriaus Almanto Grikevičiaus atminimo vakare bus proga pamatyti jo ankstyvuosius dokumentinius filmus. Prieš metus mirusio A. Grikevičiaus atminimo vakare trečiadienį sostinės „Skalvijos“ kino centre laukiami visi, kam įdomus ir brangus režisieriaus kūrybinis palikimas.

Šį sekmadienį, lapkričio 13 d. 18 val. Nacionaliniame dramos teatre įvyks Anapilin išėjusios ryškios lietuvių teatro menininkės Jūratės Paulėkaitės atminimui skirtas vakaras. Jame scenografės sukurtose „Visuomenės priešo“ dekoracijose bus parodyta videoinstaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“, įamžinusi priešpaskutiniojo jos darbo „Vyšnių sodas“ kūrybinį procesą. Vakare dalyvaus „Vyšnių sodo“ kūrėjai ir Gedimino Gelgoto ansamblis NI&Co. Įėjimas į vakarą – laisvas.

Penktadienį Juozas Budraitis Sankt Peterburge, turėjęs vaidinti režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklio „Žuvėdra“ premjeroje, pateko į ligoninę. Gydytojai rekomenduoja aktoriui nepalikti ligoninės dėl širdies priepuolio pavojaus. Rimantas Zagrebajev Sausio 21 dieną žinomas aktorius Juozas Budraitis buvo paguldytas į ligoninę vienoje Sankt Peterburgo klinikų dėl stenokardijos priepuolio grėsmės. Gydytojai rekomendavo aktoriui kol kas susilaikyti nuo darbo praneša Gazeta.ru.

  Rusijos Valstybės Dūmoje atidaryta Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Juozo Budraičio nuotraukų iš filmavimo aikštelių paroda. Žinomo lietuvių kino, televizijos ir teatro aktoriaus 70-mečiui skirtą parodą pirmadienį Maskvoje atidarė Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus. Joje dalyvavo Rusijos Valstybės Dūmos Kultūros komiteto pirmininkas Grigorijus Ivlijevas ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Konstantinas Zatulinas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugsėjo 17 dieną medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje" apdovanojo Lietuvos kultūros atašė Rusijoje Juozą Budraitį. Ministras padėkojo žinomam kino, televizijos ir teatro aktoriui už jo ilgametį ir pasiaukojamą darbą tarnaujant Lietuvai bei pabrėžė, kad J. Budraitis, atstovaudamas Lietuvai kaimyninėje šalyje, yra tapęs tikru Lietuvos kultūros simboliu visoje Rusijoje.

Spalio 1 d. Maskvos tarptautiniuose muzikos namuose įvyks Juozo Budraičio kūrybos vakaras. Juozas Budraitis – itin mėgstamas kino ir teatro aktorius, žiūrovų meilę pelnęs savo talentu, žmogiška šiluma ir išskirtine erudicija. Juozo Budraičio gerbėjai taip pat puikiai vertina ne tik įtaigų J.Budraičio žodį, bet ir aštrų žvilgsnį: J.Budraičio sukurtų teatro ir kino kolegų portretų meistriškumą pripažįsta net ir profesionalūs fotografai.

Rašytoja Jurga Ivanauskaitė patikėjo Rasai Samuolytei sukurti save ir netgi pavadino filme vaidinančią aktorę savo antrininke. O režisierius Algimantas Puipa apibūdino ją kaip ypatingą aktorę, turinčią kažkokią paslaptį. Paprastame gyvenime aktorė R.Samuolytė visai nėra panaši į savo aikštingas ir kenčiančias herojes. Ji nėra netgi ryški raudonplaukė, o atvirkščiai, stengiasi neišsiskirti iš minios ir atrodo kur kas santūresnė nei jos kuriamos herojės Džiuljeta, Ofelija, Vika.

„Mūsų vis mažėja ir mažėja...“ Į esto Arbo Tammiksaaro filmą „Naciai ir blondinės“ (rodytas „Skalvijoje“) žiūrovus priviliojo seno kino nostalgija. Kas nežino, kad visuose sovietiniuose filmuose apie karą vokiečių kariškių vaidmenyse nepakeičiami buvo „pribaltai“. Algimantas Masiulis, Romas Ramanauskas, Vytautas Tomkus, Juozas Budraitis, Bruno Oja, Uldis Dumpis.

Žvaigždžių Lietuvoje buvo ir anksčiau, kai ji dar nesirgo ta prakeikta „žvaigždžių liga“. Tik tada žvaigždės buvo kitokios. Jos kabėjo ant krūtinių, buvos įsegtos į dangaus skliautą ir antpečius ar pritvirtintos prie labai nemalonių geležinių tvorų vartų. Dabar žvaigždės žiba jau tik iš televizorių ekranų ir dangaus. Nei vienų, nei kitų suskaičiuoti neįmanoma.

Daugiau nei tris dešimtmečius vadovaujantis Lietuvos fotografų sąjungai fotomenininkas Antanas Sutkus iš šių pareigų ketina pasitraukti ir likusį laiką pašvęsti archyvui – ten dar daug ko galima atrasti. „Su mažomis išimtimis“ fotografuojantis tik Lietuvoje, kūrėjas dvejopai vertina patriotizmą: „Tradicine prasme galbūt nesu patriotas, tačiau kita prasme esu.

„Lietuvos dailė“ - tai kas dvejus metus organizuojama Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalginė paroda. Šių metų parodoje, skirtoje fotografijai, dalyvauja virš 100 autorių. Ją sudaro 8 dalys (6 kuratoriniai ir 2 solo projektai), kuriose apžvelgiami skirtingi laikotarpiai, kartos, žanrai ir įvairiapusiški šiuolaikinio meno santykiai su fotografijos medija. Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas.

Kas buvo sovietinė kultūra? Ar tai buvo ta pati rusų kultūra, tik kraštutinai ideologizuota ir perkelta į totalitarinį projektą, ar veikiau visiškai naujo tipo išskirtinė ir istoriją bei tradiciją trinanti kultūra, nesutaikoma su viskuo, kas egzistavo iki jos? Ar jos būta tiesiog imperinės kultūros, įgijusios papildomo radikalizmo dėl Rusijos modernizacijos pobūdžio ir totalitarinės santvarkos, ar destruktyvaus naujadaro, naikinusio visų pirma pačią Rusiją, o po to ir visas kitas į jos galios or...

Pagerbdama šiąnakt Anapilin iškeliavusį Vytautą Kernagį, Lietuvos televizija keičia šeštadienio ir sekmadienio programą. Šeštadienio popietę bus transliuojamos specialios laidos V. Kernagiui atminti, skambės jo atliekamos dainos, bus rodomi vaizdo klipai su dainomis, kurias mintinai dainuoja visa Lietuva. Sekmadienį vietoj anonsuoto filmo „Nibelungų žiedas“ 21 valandą bus rodomas filmas „Maža išpažintis“, kuriame vaidino Vytautas Kernagis.

Dažnas savaitės devizas: geri aktoriai prastuose filmuose! Suprantama – juk ir žvaigždėms reikia valgyti, vieną kitą brangakmenį nusipirkti... Šeštadienis Diena – kaip akivaizdus koncentratas to, kuo iš pasaulinio kino esame maitinami. Centneriniais žingsniais – bum bum! – per civilizuotą pasaulį žengia Godzila (LNK, 20.55 val.), puola „Žvaigždžių karų“ klonai (TV3, 14.40 val.), valstiečius terorizuoja šėtono vaikai (LNK, 19.05 val.), spendžiami „spąstai teroristams“ (LNK, 23.20 val.

Su Velykomis visus! Vis dėlto šiame mano šūksnyje yra ir kartėlio: vos ateina kokia laukta šventė, TV mus skandina vadinamųjų „šeimyninių“ filmų sraute. Šeštadienis Tiesą pasakius, pats „šeimyninio kino“ terminas yra smarkiai ginčytinas. Jeigu jis veikia Holivudo apylinkėse, dar visai nereiškia, kad yra universalus. Nuo tokių juostų, kaip nauji „Amžinieji Takiai“ (LTV, 18.00 val.

Po truputį artėja reikšmingiausios žiemos šventės. Aišku, telekanalai visas įdomybes naivokai taupo joms, tarsi besiorientuodami į vienišių, kuris per Kalėdas nepasitrauks nuo dėžės. Bet būsimo atšvaitai kartais suspindi ir dabar. Šeštadienis Savaip šventine įmanoma pavadinti juostą „Kur nuneša sapnai“ (TV3, 13.45 val.) – iš tų raminančiųjų juostų, kuriose, kaip tarkim, S. Spielbergo „Visada“, tikinama, kad įsimylėjėliai, ir palikę šią ašarų pakalnę, tokiu ar kitu būdu dar susitiks.

Atėjo tas metas, kai ir į TV serialus nebegali numoti ranka. Antraip liks vien žinomų aktorių seni vaidmenys ne pačiuose geriausiuose jų filmuose. Šeštadienis Štai ir šiandien man bus bene įdomiausia palyginti iš TV ciklo išpeštą vieną „Advokato Perio Meisono“ atkarpą (Hallmark, 12.00 val.

Keistoka, keistoka savaitė. Tiek, kad sunku net apsispręsti dėl nuotraukų - akcentų. Gal retesnius, įdomesnius filmus televizijos jau taupo Kalėdoms? Šeštadienis Diena specifinių polinkių žmonėms - tiems, kurie mėgsta ekrane matyti karą ar bent jau policijos veiklą. Policininkų šiandien televizoriuose daug ir jie beveik visi korumpuoti. Ypač šia amžiaus rykšte pasižymi “Farų žemė” (TV1, 21.00 val.), “Karas be taisyklių” (LNK, 16.00 val.), iš dalies - “Kalinių lėktuvas” (TV3, 20.15 val.

Sportas nurungė kiną. Namų ekranuose šią savaitę vien tik Atėnai, na, dar “popsas”, nauji aistringi serialai valytojoms, na, dar trečiaplaniai rusų ir amerikiečių filmai, kuriuos ir priešui nepatogu būtų parekomenduoti. Televizijų logika: kas žiūrės? Remdamasis ja, planavau nė neieškoti “Omni laiko” taip nemėgstamų iliustracijų, kol nepastebėjau, kad į darbo savaitės pabaigą vis dėlto šmėkšteli keli geri filmai. Ne, kinas - neišnaikinamas, nors kai kam to kracho ir labai norisi.

Natūralu, kad pasaulio kine keičiasi sargyba. Anksčiau buvo tiesiog nepadoru nežinoti amerikiečio Johno Fordo pavardės, šiandien - Quentino Tarantino, legendinį japonų metrą Akirą Kurosawą iš atminties ima išstumti Takashi Miike. Pastarojo minifestivalis - šią televizinę savaitę, tad ir nuotraukos - iš vieno madingiausių dabarties japonų meistrų juostų.

Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.

Naujojo Rusijos televizijos serialo "Lietuviškas tranzitas", paremto įvykiais, prieš kelerius metus nutikusiais Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi bei kitose vietovėse, scenarijų rašė keli Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, patys gaudę nusikaltėlius bei fiksavę tyrimo medžiagą baudžiamosiose bylose.

Lendu, kur nereikia. Bet negaliu neprisiminti įspūdingiausiųjų praėjusių metų kadrų. Po kelių minučių - Naujieji metai. Lietuvių televizijose siaučia pramoga. Rusų 1 Baltijos kanale pasiautė pasiautė, net su V. Žirinovskiu Betmeno kauke, o tuoj po to įsijungė lietuvių nacionalinės vėliavos užsklanda, ant kurios, aidint mūsų himnui, buvo gryna rusų kalba parašyta: “Novogodnee obraščenie prezidenta Litvy.

Maskvoje aptarta Lietuvos kultūrinių renginių Rusijoje programa 2004-2005 metams. Ketvirtadienį (03.20) Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Rimantas Šidlauskas ir ambasados kultūros atašė Juozas Budraitis susitiko su Rusijos Federacijos kultūros ministru Michailu Švydkojumi. Susitikime buvo aptarta Lietuvos kultūrinių renginių Rusijoje programa 2004-2005 m., bendradarbiavimas kino gamybos srityje ir šįmet minimo Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejaus renginiai.

Kovo 10 d. 19 val. “Skalvijos” kino centre bus rodomas Marijono Giedrio filmas “Vyrų vasara” (1970). Šia peržiūra bus paminėtas režisieriaus Marijono Giedrio 70 metų jubiliejus. Marijonas Giedrys gimė 1933 m. Kaune. 1959 m. jis baigė režisūrą Maskvos kinematografijos institute (VGIK). 1960 m. jis debiutavo kino novele “Mums nebereikia” (pagal J. Baltušį). “Mums nebereikia” buvo novelių filmo “Gyvieji didvyriai” dalis. Filmas pelnė Tarptautinio Karlovy Varų kino festivalio prizą.

32-ajame tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje sekmadienį (01.26) įvyko režisieriaus Arūno Matelio naujojo dokumentinio filmo "Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą" pasaulinė premjera. Pirmasis premjerinis seansas buvo skirtas festivalyje akredituotiems svečiams. Iki festivalio pabaigos numatyti dar keturi šio filmo rodymai. Šių metų Roterdamo kino festivalis Olandijoje vyksta nuo sausio 22 iki vasario 2 dienos. Trumpo metražo filmo "Sekmadienis.

Neseniai pasirodžiusi lietuviška licencinė vaizdajuostė “Nuostabus protas” ir pavadinimu, ir herojaus parinkimu, ir filmo profesionalumu įkvepia optimistiškai. Gal ta proga apskritai paaukštinkime kriterijus? Proto vingiai Taip sutapo, kad pernai visur gerai įvertinto, premijuoto Rono Howardo filmo pasirodymą vaizdajuostėmis Lietuvoje lydi kitas įvykis, siejamas su pilkąja mase.