Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga.
Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.
Šeštadienis
Baltarusija švenčia išvadavimą per II pasaulinį karą, tad jos televizijos ekranuose – du labiausiai nuskambėję iš naujų savų filmų. „44-ųjų metų rugpjūtį...“ (15.25 val.) – „normali“ karinė juosta, tiek tik, kad neapsakomais herojais apšaukianti liūdnai pagarsėjusios rusų karinės žvalgybos (SMERŠ) žmones. Užtat antrasis filmas „Anastasija Slucka“ (18.50 val.), neprofesionaliai pasakojantis, kokia supervalstybė Baltarusija buvo XVI amžiuje, susilaukė kandžių pamfletų. Lietuvos Didžioji kunigaikštytė, kurios dalimi tuomet buvo kaimynų žemės, ekrane, berods, ir nepaminima. Bet tiek jau to. Linksma žiūrėti, kaip Slucko bajoraitė pati sau viena įveikia totorių mongolų ordas, kurios ekrane – kuklios (apie 50 žmonių „masuotė“) ir net pėsčios (studijai neužteko pinigų arkliams). Kikenti galima, tačiau tai gali būti pamoka ir kai kuriems mūsų nekukliems tautiečiams, tebesvajojantiems apie istorinį „holivudinio užmojo supergigantą“, niekaip nesuvokiantiems, kad neturtingoje Lietuvoje toks filmas virstų tik panašia istorijos karikatūra. Pasižiūrėkite „Anastasiją Slucką“, ponai fantazieriai!
Žinoma, kaip visuomet, dienos TV programose nusveria ne baltarusių, o amerikiečių filmai. Rasime įvairių. Ir klasikinę komediją „Kaip pavogti milijoną“ („RenTV“, 15.10 val.), kurioje miela mergina (Audrey Hepburn) į tą milijoną nesikėsina, bet, atvirkščiai, nori kažkaip apginti savo irgi mielą tėtušį (Charlesas Boyer), kažkodėl patologiškai linkusį į meno šedevrų padirbinėjimą. Ir karinę juostą „Eilinė Džeinė“ (LTV, 22.00 val.), po kurios žvaigždinė Demi Moore karjera ėmė ir visai sužlugo. Ir amerikinio jaunuolio brendimą Havajuose, kuriuose, pasirodo, klesti visai ne „Rojaus paslaptys“ (TV1, 21.00 val.), apdainuojamos turistinių lankstinukų, o žiauri agresija.
Bene reikšmingiausias iš Holivudo šios dienos produkcijos – Kathrynos Bigelow fantastinis, gaila tik, kad ir fantastiškai ilgas (originalas trunka 2 valandas ir 25 minutes, bet tai, žinoma, nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje truks tiek pat) kūrinys „Keistos dienos“ (TV3, 23.00 val.). FTB išrado naują sekimo žaisliuką, o šis tuoj pateko į juodąją rinką. Diskelis gali tave trumpam beveik paversti kitu žmogumi, pavyzdžiui, įsivaizduoti esant šešiolikmete, besimaudančia po dušu. Bet tarp įrašų pasitaiko ir grėsmingesnių pojūčių, tarkim, žudomo žmogaus. Diskelių prekeivis (Ralphas Fiennesas) sutrikęs imasi savojo individualaus tyrimo, jam padeda mulatė Angela Basset. Nepaisant trukmės, filmą labai įdomu žiūrėti, ir čia, matyt, ne paskutinį vaidmenį atliko ekranizuotos apysakos ir scenarijaus autorius Jamesas Cameronas, kuris nuobodžių juostų nekuria.
Neblogą dinamišką komediją, kurios pavadinimas „Nevykėliai vagišiai“ (LNK, 22.35 val.) jau viską apibūdina, pernai sukūrė kanadiečiai. Dar paminėjus Gerard‘o Depardieu, Harvey Keitelio, Johnny Holiday pavardes, žiūrovą ims kamuoti dilema. O štai ir nereikia nervintis: nebenaujas „Keistas dienas“ pirmadienį, 22.00 val., dar rodys ir „Tango TV“.
Iš retų europinių filmų dėmesį traukia nauja švedų juosta „Stikliniai sparnai“ („Tango TV“, 22.00 val.). Anksčiau apie Rytų diasporas europinėse šalyse kalbėdavo tik vokiečių, anglų kinematografininkai. Matyt, problema pasiekė ir Švediją, nes juosta – apie jauną iranietę, būtent Skandinavijos šalyjenelengvai beieškančią savojo identiteto. Ir režisierius Reza Bagheras nepritapo šiltoje tėvynėje, stato filmus tai Švedijoje, tai Suomijoje.
Sekmadienis
Kino prasme keistai tuštokas laisvadienis. Šiokių tokių komedijų ar melodramų yra, bet dėl daugumos jų nenoriu gaišti sau ir kitiems laiko.
Gerais aktoriais pasipuošęs tarptautinis (labiausiai prancūzų) tragikomiškas filmas „Myliu, nemyliu“ (LNK, 21.30 val.). Savaip primena šeštadienio „Stiklinius sparnus“, tik čia paauglės problemos kyla dėl jos žydų kilmės. Senelę, net pabuvusią nacių konclageryje, piešia įžymioji Jeanne Moreau. Bet juosta vidutinė.
Pastaruoju metu teleekranuose kažkaip pagausėjo italų meistro Bernardo Bertolucci kūrinių. 1987-ųjų „Paskutinis imperatorius“ (1 Baltijos kanalas, 20.45 val.; kartojama ketvirtadienį, 0.05 val.) žymi „rytietiškąjį“ meistro kūrybos etapą ir imponuoja gal ne tiek labai giliai išstudijuotais Kinijos istorijos nesuvokiamais vingiais, kiek neapsakoma, fantastiško grožio plastika.
Dar viena garsi pavardė – čekas Milošas Formanas, tiek apsipratęs Holivude, kad gali sau leisti net ironizuoti specifinį amerikietišką humorą su Jimu Carrey priešakyje. Gana retai demonstruojamą filmą „Žmogus Mėnulyje“ (TVP1, 0.05 val.) savo rubrikai „Kinomano puota“ pasiūlė lenkai.
Taigi, gal sekmadienis ne toks jau ir tuščias, kaip man iš pradžių pasirodė. Vis dėlto konkurencija visų mėgiamam lietuvių istoriniam filmui (ačiū Dievui, kukliam ir ne holivudinio stiliaus) „Herkus Mantas“ (LTV-2, 19.10 val.) – ne per didžiausia. Tai bene geriausias režisieriaus Marijono Giedrio kūrinys, pastatytas 1972 metais pagal talentingą Sauliaus Šaltenio scenarijų, panaudojusį ir Juozo Grušo pjesės motyvus, santūriai pasakojantis apie „paskutinį prūsų sukilėlį“. Įdomūs aktoriai: Antanas Šurna (herojus), Eugenija Pleškytė (Kotryna, jo žmona), Algimantas Masiulis (Samilis). Ir kaip gerai, kad juosta nespalvota: paprastai istorinių filmų spalvingumas teikia kūriniui tik paviršutiniškumo, o mūsų atveju būtų išryškinęs kuklų filmo biudžetą. Dabar gi „Herkus Mantas“ turi kažkokio sunkiai nusakomo taurumo.
Pirmadienis
Priminsiu, kad per „Tango TV“ galima pasižiūrėti įdomią fantastiką „Keistos dienos“ (22.00 val.), jeigu negalėjote jos pamatyti per kitą kanalą šeštadienį. Įsijausti į kito žmogaus pojūčius – mielus ar baisius – visada buvo homo sapiens, užprogramuoto vojeristu, auksinė svajonė.
Dar šiandien verta dėmesio ironiška britų juosta „Linksmasis karas“ (TV1, 21.00 val.). Ji turbūt ypač aktuali visiems tiems, kurie dabarties Lietuvoje bando išgyventi iš kūrybinio darbo. Nenusiminkite, talentai materialiai visai neklesti ir turtingoje Anglijoje. Noriu pabrėžti, kad filmas sukurtas pagal iškilaus rašytojo Georgeso Orwello („1984“!) romaną.
Paviršutiniškesnė amerikiečių komedija “Kitas penktadienis” (TV3, 23.30 val.). Nors veiksmas čia ir rutuliojasi su tam tikru humoru parodytame juodajame gete, nors personažai bėga iš kalėjimų, išlošinėja stambias sumas loterijose, o tai ir narkotikais paprekiauja, nepalieka įspūdis, jog visa ta dinamika jau matyta ekrane ne vieną kartą. Nors filmas gana naujas – 2000 metų.
O 1999 metų kovinis filmas „Širi“ (TV11, 20.05 val. ir kitądien, 16.40 val.) buvo kone pirmasis, išvedęs mažai girdėtą Pietų Korėjos kiną į tarptautinį ekraną. Ekrane aršiai kaunasi į šalies visuomenę infiltruoti Šiaurės Korėjos šnipai ir vietiniai superagentai, griūna namai, aidi šūviai, viskas, išskyrus siauras personažų akis, primena amerikinio kovinio filmo formulę. Labai malonu, kad Pietų Korėjos valdžia, nutarusi maštabiškai finansuoti savą kiną, vėliau paėmė kryptį į autorinį meną, per kelis metus davusį puikių rezultatų, leidžiantį pažinti šalį bei jos žmones ne taip punktyriškai, o tarsi „iš vidaus“.
Antradienis
Šiandien galima pasinerti į dviejų populiarių Amerikos aktorių – gražuolio Tomo Cruise‘o ir talentingo Billo Murray – minifestivalius. Žinoma, pasirinktinai, nes seansų metas panašus.
„Kokteilyje“ („Tango TV“, 22.00 val.) T.Cruise‘o herojus iš esmės klaidžioja iš vienos moteriškos lovos į kitą. Su jo išvaizda net barmenui tai nėra sunku. Užtat Oliverio Stone‘o garsus filmas „Gimęs liepos 4-ąją“ (TV3, 22.50 val.) rodo kitą Cruise‘ą – patriotiškai nusiteikusį, bet Vietname tapusį invalidu vaikiną, kuriam, kad ir gimusiam – primenu primiršusiems – per JAV Nepriklausomybės dieną, tėvynė neskuba tiesti motiniško glėbio. Vaidmuo aiškiai stipresnis, bet čia ir yra, ką vaidinti.
Tuo tarpu Billas Murray – iš tų tarsi antraplanių žvaigždžių, kur dažniausiai pasirodo herojaus draugo vaidmenyse. Mat jis nėra išoriškai labai efektingas, „ima“ vidiniu žavesiu. Šiandien (deja, vienu metu) rodomi jo filmai – bene svarbiausi nepakankamai įvertinto aktoriaus karjeroje. 1993 metais jam atiteko pagrindinis orų pranešėjo Filo vaidmuo fantastinio atspalvio juostoje „Švilpiko diena“ (LNK, 16.50 val.): herojus tarsi patenka į laiko ratą, kai ta pati diena vis kartojasi ir kartojasi, bet Murray savo kiek komiška elegancija neleidžia kūriniui tapti monotonišku.
Džiugu, kad pernai jauna režisierė Sofia Coppola vėl patikėjo aktoriui pagrindinį vaidmenį savo mielame ir žmogiškame kūrinyje apie vienatvę „Pasiklydę vertime“ („TV1000“, 17.00 val.). Kažkur Japonijoje susiduria dvi vienišos sielos – bebaigiantis savo karjerą kadaise žymus aktorius (jį ir vaidina B.Murray) bei jaunutė, besiblaškanti, vyro dažnai paignoruojama moteris (Scarlett Johansson). Švelnus humoras lydi jųdviejų santykius, neperžengančius jokių rėmų, tačiau palaikančius ir vieną, ir kitą. O dar japoniška terpė, suteikianti keistybių, kuriose, anot pavadinimo, įmanoma net pasiklysti...
Dar sutapimas: šiandien namų kine – net dvi ekranizuotos prancūziškos senovinės legendos. Tiesa, „Vilko brolija“ (LNK, 21.35 val.) gal terodo atgijusią vilkolakių madą: net naujasis „Haris Poteris“ be jos neapsiėjo. O senesnis „Martino Gero sugrįžimas“ (Baltarusijos TV, 22.00 val.) sąlygišką legendą dar motyvuoja ir psichologiškai. Iš žiaurių XVI amžiaus karų grįžta namo Martinas Geras (Gerard‘as Depardieu). Žmona (Nathalie Baye) džiaugiasi, bet ir abejoja: ar čia tikrai jos vyras? Romantinę kūrinio intonaciją pamažu keičia tragiška. Holivudas nusipirko teises į rimeiką, bet jo parodytas „Somersbis“ – gana tolimas nuo tų subtilių originalo nuotaikų persiliejimų.
Užtat įdomi amerikinė „Užkandinė“ (TV1, 21.00 val.). Geras režisierius Barry Levinsonas („Lietaus žmogus“) irgi subtiliai stebi dvidešimtmečių draugų tapsmą vyrais. Įdomu, kad šiame 1982 metų filme pasirodantis Stevas Gutenbergas dar nebuvo suvaidinęs „Policijos akademijoje“, o Mickey Rourke‘o irgi dar tik laukė skandalingos „9 ½ savaitės“ bei „Angelo širdies“ sėkmės. Pažvelgti į talentų ištakas – visada labai patrauklu.
Dokumentinėje LTV-2 Retrospektyvos programoje (21.00 val.) antradienį irgi laukia malonūs susitikimai. Nors tai ir niūrokų 1982 metų produkcija, puikiai nuteikia ir Andriaus Šiušos „Oreivis“, ir du neseniai mus palikusio Henriko Šablevičiaus kūriniai: „Suvalkietiškas pagyvenimas“ bei „Pro žydinčią liepą“.
Trečiadienis
Dėmesio: LTV-2 Retrospektyvoje kartojamas „Herkus Mantas“ (13.40 val.), o per „Tango TV“ kanalą – garsusis antikarinis Oliverio Stone‘o filmas su Tomu Cruise‘u „Gimęs liepos 4-ąją“ (22.00 val.).
Italų gana naujas filmas „Teisingas karas“ (TV4, 21.20 val.), kurio originalus pavadinimas „Teksas 46“ apeliuoja į italų karo belaisvių odisėją JAV stovyklose, nėra toks išraiškingas kaip O.Stone‘o kūrinys. Tiesiog pastarojo meto italų kine pasitaiko tokios savireabilitacijos: mes nebuvom fašistai, mes kentėjom nežinia už ką.
Nemėgstu vadinamųjų „medicininio humanizmo“ juostų, o „Nelė“ (TV1, 21.00 val.) man primena kaip tik tokią. Bet gal nesuprantama kalba šnekančios mergaitės dramatiška istorija ką nors ir sujaudins.
Rusų kanalo „RenTV“ rodomą eilinį trilerį „Underground“ (0.05 val.) paminėsim vien dėl to, kad koks nors patiklus žiūrovas nesupainiotų jo su to paties pavadinimo siurrealistiniu Emiro Kusturicos šedevru. Kitas naujas šio kanalo filmas – anglų ir kanadiečių fantastika „Virusas žudikas“ (19.00 val.) bent jau atitinka žanrą. Ozono sluoksnis nebesaugo Žemės, visi kenčia nuo mirtino viruso, ir vaistai saugomi tik išrinktiesiems. Tiesą pasakius, tai filmas iš tų „siaubiakų“, kurie kiekvieną, kad ir prasčiausiai gyvuojantį žiūrovą, priverčia džiaugtis ir nekokia, bet dar ne blogiausia sveikata, ir tekančiu stogu, ir visokiais nepritekliais. Žodžiu, kompensacinis efektas. Įmanoma pažiūrėti fantastika – ir rusų 1985 metų „Rūstybės diena“ („Naše kino“, 21.35 val. ir kitądien, 14.35 val.). Čia mokama dozuoti įtampą bei mįsles, o pagrindinį smalsųjį žurnalistą, susiduriantį su keistomis žmogaus mutacijomis, kuria Juozas Budraitis; beje, jo žmona, prigimdžiusi ekrane bent ketverius vaikus, -- irgi lietuvė Gražina Baikštytė.
Klasikinį kruviną vesterną, kokius labai mėgo žymusis režisierius Samas Peckinpah, -- „Laukinė gauja“ – rodo lenkai („TVNsiedem“, 21.10 val.). Devyni nenaudėliai ekrane daro savo juodus darbus, įsitraukę į tą vyksmą, kaip į poterius.
Ketvirtadienis
Šiandien kartojama Bernardo Bertolucci vaizdinga istorinė drama apie naujausiosios Kinijos istorijos vingius – „Paskutinis imperatorius“ (1 Baltijos kanalas, 0.05 val.). Taip pat ir naujas baisus mūsų ateities vaizdas filme „Virusas žudikas“ („RenTV“, 8.50 val.).
O kas namų kine naujesnio?
Tas „naujesnio“ – labai reliatyvus. Galiu paminėti nebent vokiečių (o ne amerikiečių, kaip skelbiama programose) nuotaikingą filmą „Rosinis“ (TV1, 21.00 val.), pasakojantį ne apie garsųjį italų kompozitorių, o tik apie tokio pavadinimo ištaigingą italų restoraną. Žinoma, į tokią vietą renkasi ir artistinė bohema, kurios papročiai gal ir yra įdomiausi šiame filme. Maža pasakyti „renkasi“: daugumai „Rosinis“ tapo kone namais, ritualu, kontora, kurioje realizuojami visokie kontraktai, scena, kurioje galima viešai vaidinti savo gyvenimo erotines bei kitokias komedijas. Spalvingą lankytojų fauną kuria garsūs vokiečių aktoriai, tarp kurių – Goetzas George, Mario Adorfas, Gudruna Landgrebe bei kiti.
Vėl rodoma Stepheno Frierso daktaro Džekilo bei misterio Haido baisiosios istorijos versija. Ji vadinasi „Merė Reili“ (LNK, 22.35 val.), nes režisierius sumanė pamatyti visus tuos baisius įvykius tarsi tarnaitės Merės (Julia Roberts) akimis. Įdomus sprendimas, juolab, kad pagrindinis besidvejinantis herojus, kurį, kaip visada, meistriškai piešia Johnas Malkovichius, ekrane irgi nėra nuskriaustas.
Penktadienis
Bent keli šios dienos namų kino filmai susieti su žudymu. Menkiausias (ir naujausias, pernykštis) – „Laikas žudyti“ (kabelinės televizijos, 21.00 val.), taip tiesiai šviesiai ir pavadintas. Man labai keista, kad dar yra žiūrovų, galinčių matyti buvusį žanro korifėjų, aktorių Steveną Seagalą, šiandien kažkokį išpurtusį, išstorėjusį, visai nebeįtikinantį savo neva dinamiškais išpuoliais. Et, technika šiandienos kine viską gali...
Kanados ir Prancūzijos trileris „Įpainiotas“ (TV4, 22.30 val.) irgi prasideda nuo mirties scenų, o paskui retrospektyvomis mums išaiškinama visa istorija. Tai gerokai erotiškas kūrinėlis, suvedantis į pavojingą ryšį pradedantį rašytoją ir gražuolę manekenę. Gaila, Piersas Brosnanas, tada, 1993-aisiais, dar nesuvaidinęs Džeimso Bondo, kuria ne herojų, o antraplanį (nors irgi gana svarbų) charakterį. Užtat pagrindiniai aktoriai – nežinomi, ir vargu bau kada nors tokiais taps. Na, o dar labiau pagyvenęs siaubo filmas „Kudžas“ (LNK, 0.40 val.) negražiai apkalba draugišką šunų senbernarų giminę: vienas toks, vardu Kudžas, sukvailiojo, ir dabar drasko viso miestelio publiką. Bet netikėti kurjozu negalima: filmas sukurtas pagal Stepheno Kingo romaną, o šis rašytojas juk apie siaubą žino viską.
Vokiečių režisierė Karoline Link neseniai gavo diskutuotiną „Oskarą“ už labai jau politiškai korektišką filmą „Kažkur Afrikoje“. Šiandien galime susipažinti su jos ankstesniu darbu „Anapus tylos“ (LTV, 0.05 val.) ir įsitikinti ponios režisierės jau nuo seno klestinčiu polinkiu į grynai vokiškai suvoktą graudulingą melodramą. Šįkart lengvatikius graudintis verčia kurčiųjų ir muzikos pasaulio kontrastai.
Nors vokiškame filme niekas nieko nežudo, o amerikiečių juostoje „Ji tokia miela“ („TV1000“, 17.00 val.) vis dėlto atsitiktinai krinta policininkas, šis Kanuose premijuotas paprastas ir simpatiškas kūrinys kur kas realistiškiau, su gilumine užuojauta bei šypsniu pasakoja apie paprastos moteriškės (Robin Penn Wright) laimės siekimą, apsivainikuojantį trimis vaikais. Kažkuo artimas filmas, nors mūsų sąlygos ir kitokios.
Apie mus, lietuvius, apie tėvo (Juozas Budraitis) ir sūnaus (Arnas Vysockis), gyvenančių kaip marginalai, sudėtingus santykius subtiliai prabyla pirmoji vaidybinė mūsų garsiojo dokumentininko Audriaus Stonio novelė „Paskutinis vagonas“ (LTV, 21.00 val.), „suporuota“ su dokumentine juosta apie Saulių Tomą Kondrotą. Rubrika skamba „Naujasis Lietuvos kinas“, ir skamba išdidžiai: iš tiesų, kam gi, jeigu ne nacionalinei televizijai, populiarinti šalyje sukurtus filmus, galbūt negalinčius kitaip ir pasiekti kokio Lietuvos užkampio.
Turiu vilčių, kad LTV mato ir vienas paskutiniųjų mano korespondentų, šmaikščiai pasirašęs „lunatic“. Jeigu Jūs neturite kabelinės televizijos, aš jos, atleiskite, neįvesiu. Bet tos pretenzijos dėl kanalų parinkimo panašesnės į situaciją, kai žmogui be galo svarbi, pavyzdžiui, Liuksemburgo televizija. Negaliu padėti, nepykit.
