algimantas masiulis

„Vaikai!“ - prašo dėmesio Valentinas Masalskis, ir jei vaikai nesuklūsta, kartoja kreipinį kita intonacija. Nebūtinai grėsmingiau - taip, kad jiems pasidarytų įdomu. Kas gi nežino, kad V.Masalskis - puikus aktorius, jis moka visaip. Būrys vadinamųjų vaikų - Vilniaus kolegijos Menų fakulteto pirmakursiai, miuziklų aktoriaus specialybės studentai, V.Masalskio mokiniai ir šeima. Jiems ir patiems jau tenka, pasak pedagogo, „augintis energiją“, tai yra grumtis dėl publikos dėmesio.

2009 m. vasario 16 d., pirmadienį, Šiaulių „Aušros“ muziejus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) organizuoja Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios –  paminėjimą. Ta proga miesto bendruomenė kviečiama į šventinę popietę – susitikimą su garsiu režisieriumi, rašytoju, dainų autoriumi Vytautu V. Landsbergiu bei vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ pristatymą.  Renginio pradžia – 15 valandą.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15 d. 21.15 val. Lietuvos televizijoje – režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ premjera. Lietuvos žiūrovams šis filmas buvo pristatytas 2008 m. balandžio mėn. tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“. Visi bilietai į premjerinį seansą buvo išpirkti.

„Mūsų vis mažėja ir mažėja...“ Į esto Arbo Tammiksaaro filmą „Naciai ir blondinės“ (rodytas „Skalvijoje“) žiūrovus priviliojo seno kino nostalgija. Kas nežino, kad visuose sovietiniuose filmuose apie karą vokiečių kariškių vaidmenyse nepakeičiami buvo „pribaltai“. Algimantas Masiulis, Romas Ramanauskas, Vytautas Tomkus, Juozas Budraitis, Bruno Oja, Uldis Dumpis.

Žvaigždžių Lietuvoje buvo ir anksčiau, kai ji dar nesirgo ta prakeikta „žvaigždžių liga“. Tik tada žvaigždės buvo kitokios. Jos kabėjo ant krūtinių, buvos įsegtos į dangaus skliautą ir antpečius ar pritvirtintos prie labai nemalonių geležinių tvorų vartų. Dabar žvaigždės žiba jau tik iš televizorių ekranų ir dangaus. Nei vienų, nei kitų suskaičiuoti neįmanoma.

Rudenį Ispanijoje vyksiančiame Marbellos tarptautiniame kino festivalyje bus rodomas ir režisieriaus Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Kai aš buvau partizanas“. Tai pirmasis šio filmo pripažinimas tarptautiniu mastu. Šiame, paskutiniame (100-jame!) savo filme nusifilmavo ir neseniai Anapilin iškeliavęs garsus teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis. Čia A. Masiulis sukūrė personažą, vėl tarsi grįžtantį prie aktoriaus anksčiau kurtų valdingų ir mąslių tipažų.

Rytoj į paskutinę kelionę palydėsime neprilygstamo talento aktorių ir gyvenimo klajūną Viktorą Šinkariuką, praneša „Lietuvos žinios“. 61 metų V.Šinkariuko gyvybė užgeso namie, Kaune. Vakar rytą pas aktorių atvykę socialiniai darbuotojai rado jį nebegyvą. Galimos mirties priežastys oficialiai nekomentuojamos. Kauno valstybiniam dramos teatrui V.Šinkariukas atidavė beveik 30 savo gyvenimo ir kūrybos metų. Neišnaudojo galimybių Aktorius jau keletą metų buvo pasitraukęs iš scenos.

Vakar į amžinojo poilsio vietą palydėtas ilgametis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis, miręs savo namuose, Kaune, ankstų antradienio rytą. Sunkiai tilpo Kauno dramos teatre gėlės ir vainikai, kuriuos atiduodami pagarbą mirusiajam per dvi dienas sunešė jo talento gerbėjai iš įvairių šalies miestų ir miestelių.

Gulėdamas ligos patale Algimantas Masiulis apgailestavo, kad šį mėnesį negalės vykti į Taliną filmuotis. Aktorius drąsino save, jog menininkas ir iš sudėtingų aplinkybių semiasi peno kūrybiniams apmąstymams, o sunki liga gali būti naudinga aktorinė patirtis. Su vėžiu kovojusio 77 metų aktoriaus gyvybė užgeso vakar, 9 valandą ryto. Pasak teatrologės Irenos Aleksaitės, liūdna, kad vienas po kito mus palieka lietuvių scenos mohikanai.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Kaune mirė teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis. A. Masiulis gimė 1931-aisiais Surdegyje, Anykščių rajone. 1948–1951 m. jis mokėsi Panevėžio dramos teatro studijoje (vad. Juozas Miltinis). Čia 1948-ųjų rudenį jis sukūrė pirmąjį savo vaidmenį Juozo Miltinio režisuotame spektaklyje „Mokinė“. Iki 1976 m. A. Masiulis vaidino Panevėžio dramos teatre. Nuo 1978 metų – Kauno valstybino dramos teatro aktorius.

Mes solidarizuojamės su Rusijos karinę agresiją patyrusia gruzinų tauta. Matėme: neva „taikdariškos“ Rusijos karinės pajėgos veikė Gruzijos žemėje kaip okupacinė jėga. Reikalaujame, kad Rusijos kariuomenė kuo greičiau būtų išvesta iš visos Gruzijos valstybės teritorijos.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje įvyko naujos režisieriaus Antano Maciulevičiaus dokumentinės juostos „Labas vakaras, monsieur Miltini“ peržiūra. „Režisierius sumanė J. Miltinį parodyti tokį, koks jis iš tiesų buvo: nepasaldintą, nepakartintą. Jis buvo visoks. Medžiagos prifilmuota buvo be galo daug“, – sakė filmo operatorius Albertas Petrauskas.

Kaip matote iš parinktų nuotraukų, šįkart galėsime pasidžiaugti egzotiškesnėmis kinematografijomis. Aišku, Holivudas irgi niekur nedings. Šeštadienis Mūsų TV ekranuose pasirodo vis daugiau telefilmų, paprastai kuriamų per porą savaičių. Žinoma, tai pigiau kanalams, bet pigesnė ir pati prekė, siūloma žiūrovams (niekad programose nepaminint „TV filmas“). Iš tokių šiandien – amerikiečių „Dono psichoanalitikas“ (LTV, 17.55 val.

Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.

Šį mėnesį žinomas žurnalistas, kino kritikas, rašytojas Laimonas Tapinas mini 60-ąjį savo gimtadienį. Prieš keletą savaičių sostinės “Vartų” galerijoje visuomenei buvo pristatyta naujausia L. Tapino knyga “Prarasto laiko nebūna”. Tai jau devintoji dokumentinės prozos knyga, gerokai papildanti autoriaus aprašomų herojų galeriją.

Bendras vaizdelis toks: pavasariui jau baigiant prasiveržti, teleekranuose gausėja meilės juostų, nemažai - menkai girdėtų, tiesiog “pavasarinių”. O tarp jų it uolos stūkso keli puikūs klasikiniai filmai, kuriuos ne nuodėmė dar sykį pasižiūrėti. Jaunajai kartai, kuri matys juos pirmą kartą, galima tik pavydėti.

Garsūs lietuvių kino ir teatro aktoriai vaidina naujame rusų režisieriaus Pavelo Sanajevo trumpo metražo filme "Kauno bliuzas". Kino juostos premjera ir susitikimas su kūrybine grupe trečiadienį (01.28) rengiamas sostinės "Lietuvos" kino teatro didžiojoje salėje. Neilgam filmui parinktas unikalus garsių lietuvių aktorių būrys. Filme vaidina iškilūs Lietuvos aktoriai, Juozo Miltinio teatro mokyklos atstovai: Donatas Banionis, Algimantas Masiulis ir Liubomiras Laucevičius.

Lietuvos kino ir televizijos žiūrovai netrukus sulauks režisieriaus Vytauto V. Landsbergio naujo vaidybinio filmo vaikams "Jonukas ir Grytutė" pagal garsiąją brolių Grimų pasaką. Rugsėjo mėnesį jis turėtų pasirodyti sostinės kino centre "Coca Cola Plaza", filmas bus rodomas ir per LNK televiziją. Filme su jaunaisiais artistais vaidino garsūs lietuvių aktoriai Algimantas Masiulis, Valentinas Masalskis, Dalia Michelevičiūtė, Sigitas Jakubauskas ir kt.

Toks idiliškas vaizdas vis rečiau Lietuvoje tepastebimas. Dažniau, jeigu namuose televizorius tėra vienas, abi kartos kaip tik ginčijasi, kuri užgrobs kitai neįdomų kanalą. O kodėl nepadarius eksperimento, drauge nepasižiūrėjus kokios Lietuvai naujos amerikietiškos vaizdajuostės “Kvaileliai” (gal tiksliau - “Pramuštgalviai”). Gal nemarus Stevenas Spielbergas visus sutaikytų? Kas tas “šeimyninis kinas”? Žinoma, ne meninis žanras.