eugenija pleškytė

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pareiškė užuojautą dėl teatro ir kino aktorės Eugenijos Pleškytės mirties. „“Tai buvo asmenybė, su kurios vardu visiems laikams suaugo išskirtinis Lietuvos kino laikotarpis – tai, kas istorijoje vadinama tautos aukso fondu, o žiūrovų atmintyje ir širdyse liko ir lieka kaip pačios tikriausios, pačios skaidriausios vertybės, patys jautriausi išgyvenimai.

Eidama 75-uosius metus šeštadienį mirė Lietuvių kino akademijos garbės narė, lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė, sukūrusi įsimintinus vaidmenis daugiau nei 30-tyje filmų. „Prieš mano akis sukasi ilga, didžiulė juosta filmų, kuriuose aš matau jos nepaprasto grožio veidą ir ekraną, nušviestą jos didžiulio ir įvairiapusio talento. Netekome puikios aktorės, netekome nuostabaus grožio moters, tačiau mums liko filmai, kurie garsūs tuo, kad juose vaidino ji – Eugenija Pleškytė.

Šeštadienį, būdama 74-erių metų, mirė lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė. (Papildyta 15.42) Dėl aktorės mirties užuojautą pareiškė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. (Papildyta 13.41) Kino kritikė Gražina Arlickaitė LRT radijui sako, kad E. Pleškytė mokėjo gyventi gyvenimą ekrane. „Prieš mano akis sukasi ilga, didžiulė juosta filmų, kuriuose aš matau jos nepaprasto grožio veidą ir ekraną, nušviestą jos didžiulio ir įvairiapusio talento.

Tie, kuriems šiandien 40 ir daugiau, prisimena savo vaikystės šventę, vardu „Pepė Ilgakojinė“. Pamatę kartą, vaikai į ją vėl verždavosi. Mažuosius žiūrovus iš rajonų atveždavo didžiuliais „Ikarais“. Gauti vietą salėje šalia ilgiausio liepto, kuriuo pirmyn atgal - čia su virduliu, čia su fantų lagaminu - šaudydavo patrakėlė Pepė, buvo tolygu išlošti milijoną aukso puode.

Natūralu, kad pasaulio kine keičiasi sargyba. Anksčiau buvo tiesiog nepadoru nežinoti amerikiečio Johno Fordo pavardės, šiandien - Quentino Tarantino, legendinį japonų metrą Akirą Kurosawą iš atminties ima išstumti Takashi Miike. Pastarojo minifestivalis - šią televizinę savaitę, tad ir nuotraukos - iš vieno madingiausių dabarties japonų meistrų juostų.

Ir vėl: programos žadėjo, Stepokas užkibo, perdavė jums, o lietuviškų „Vyrų“ praėjusį pirmadienį per LTV nebeliko. Aišku, tuo metu atsiradusi kultūringa politinė laida, aptarianti rinkimų rezultatus, buvo įdomi ir aktuali, viltinga. Bet tuoj po jos iššoko ne linksmi „Vyrai“, o serialas apie Tvin Pyksą – amžiną, beviltišką, nenuspėjamą ir baisią periferiją. Sandūra suskambėjo labai dviprasmiškai. Gal ir TV programų tinklelio sudarinėtojams pravartu žinoti, ką reiškia montažo terminas.

Šilta Turkija su jos (hipotetiniais) haremais ir (realia) tinginyste - kur kas geresnis pabėgimo nuo lietuviškų liūčių variantas negu namų kinas. Bet jeigu “Senukuose” neišlošėte jokio kelialapio, teks žiūrėti filmus. Keli jų - netgi visai reikšmingi. Šeštadienis Nors mūsų kanalai šį šeštadienį žeria filmus vieną po kito, prisipažinsiu, net ir žiūrėjusiam ne vieną tūkstantį nelengva tarp jų susigaudyti ir ne dėl pavadinimų keitimo, o dėl aiškios B ir C klasės.

Nauja lietuviška licencinė vaizdajuostė “Įspėjantis pranešimas” - Steveno Spielbergo (o dar Tomo Cruise’o ir kino fantastikos) gerbėjų džiaugsmui. O vis dėlto manęs nepalieka mintis, kad yra du skirtingi Spielbergai... Pervertintos galimybės Vienas Spielbergas, man regis, yra gerai įsisąmoninęs, ką jis geriausiai gali.

Kovo 10 d. 19 val. “Skalvijos” kino centre bus rodomas Marijono Giedrio filmas “Vyrų vasara” (1970). Šia peržiūra bus paminėtas režisieriaus Marijono Giedrio 70 metų jubiliejus. Marijonas Giedrys gimė 1933 m. Kaune. 1959 m. jis baigė režisūrą Maskvos kinematografijos institute (VGIK). 1960 m. jis debiutavo kino novele “Mums nebereikia” (pagal J. Baltušį). “Mums nebereikia” buvo novelių filmo “Gyvieji didvyriai” dalis. Filmas pelnė Tarptautinio Karlovy Varų kino festivalio prizą.