Natūralu, kad pasaulio kine keičiasi sargyba. Anksčiau buvo tiesiog nepadoru nežinoti amerikiečio Johno Fordo pavardės, šiandien - Quentino Tarantino, legendinį japonų metrą Akirą Kurosawą iš atminties ima išstumti Takashi Miike. Pastarojo minifestivalis - šią televizinę savaitę, tad ir nuotraukos - iš vieno madingiausių dabarties japonų meistrų juostų.
Šeštadienis
Keista, bet, televizijos ekranuose klestint ir tikrajam sportui, ši diena irgi atneša net kelis vaidybinius filmus apie sportą - legalųjį ir ne visai.
Clintas Eastwoodas filmo “Sukis, kaip išmanai” (TV1, 21.00 val. ir kitądien 13.00 val.) kūrimo metais (1980) dar nebuvo ta tarptautinė žvaigždė, kurią vėliau pažinome. Ir jo herojus uždarbiauja ne vien automobilių remontu, bet ir draudžiamomis kautynėmis baruose. Juosta vadinama komedija, bet Eastwoodas - ne Carrey, akmeninis veidas, neką linksmam žanrui tinkantis (nesijuokiantis komikas Busteris Keatonas toks buvo vienas), - tikrasis jo įvaizdis.
“Svajonių laukas” (Tango TV, 22.00 val.) skiriamas beisbolui, be to - ne tiek dabartiniam, kiek senam, klasikiniam; fantastinis laikų susipynimas šiek tiek pagyvina šią juostą su daugelio tebemėgiamu Kevinu Costneriu. O naujo trilerio pavadinimas “Pakvaišę dėl amerikietiško biliardo” (LTV, 22.30 val.) kalba pats už save. Konkurentus vaidina niekada neapviliantys Chazzas Palminterri ir Christopheris Walkenas.
Katastrofų kino žanrui šį kartą atstovauja “Dantės viršukalnė” (TV3, 19.05 val. ir antradienį, rugpjūčio 3 d., 11.00 val.). Taip poetiškai ekrane vadinasi ir ugnikalnis, ir prie jo prisiglaudęs miesčiokas. Vulkanologo Pierce’o Brosnano romanui su Linda Hamilton šiek tiek trukdo prastos profesinės nuojautos, tačiau gyventojai bei vyriausybės ekspertai jomis visai nelinkę tikėti. Išradingas režisierius - mat australų kilmės - Rogeris Donaldsonas sumaniai “tempia gumą”, augindamas įtampą, kol ekranas nesprogsta liepsna bei lava. Deja, norint tinkamai įvertinti filmo pastatyminius efektus, būtų neblogai įsigyti televizorių su bent sienos didumo ekranu.
Kadaise buvo labai populiarus fantastinis “Ožiaragis - 1” (RenTV, 15.00 val.), tiesa, ne tiek spekuliuojantis efektais, kiek analizuojantis pramanytą, bet gana įtikinančią aferą su ekspedicija į Marsą, kurios dalyvius pasmerkė jau čia, Žemėje. Kitas to paties kanalo filmas su Christopheriu Lambert’u “Beovulfas” (19.00 val.) irgi tolimas realybei: ekrane - baisi ateitis, kurioje padėti išgyventi gali vien tik tas pavadinimo antžmogis. Taigi sporto ir fantastikos šeštadienį apstu, o kaip su meniškais ar realesniais filmais?
Ne per seniausiai publikos favoritas buvo madingojo ispano Pedro Almodovaro, kurio naujas filmas mūsų ekranuose pasirodys rudenį, drastiška melodrama su transvestitais bei lyties keitimais - “Viskas apie mano motiną” (Baltarusijos TV, 21.40 val.). Kur kas kuklesnė rusų režisieriaus Vitalijaus Melnikovo juosta “Čiča” (RTV International, 22.30 val.) patraukia kaip tik paprastumu bei šiluma. Nors situacija ne tokia jau kasdienė: tenoras choristas Čičulinas, pramintas Čiča, visą gyvenimą “dainuoja ne savo balsu”, o galėtų būti puikus bosas solistas. Su lengva šypsena pateiktos išgyvenimo naujojoje Rusijoje problemos nėra jau tokios tolimos ir mums.
Sekmadienis
Nukąstas liežuvėlis animaciniame prologe - tik vienas iš “Katakurių šeimos laimės” smagumų.
Diena, kai daug neblogų, bet rodytų nurodytų filmų. Čia ir holivudinis Andrejaus Michalkovo-Končialovskio “Tango ir Kešas” (TV1, 16.30 val.), į kurio režisūrą labai kišosi policininką kūręs “Slajus” Stallone - tiek, kad rusas režisierius pabėgo, filmo nebaigęs, ir labai džiaugėsi, kai jo pavardę paliko titruose. “K-Paksas” (LNK, 19.05 val.) su Lietuvos politiniais skandalais, laimė, nieko bendra neturi, bet puikių aktorių Kevino Spacey ir Jeffo Bridgeso dueto dėka taip ir palieka mus nežinomybėje: ar žiūrėjome realią dramą su psichikos ligoniu, ar fantastiką su ateiviu? Daug kartų jau rodyta ir kostiuminė drama apie fatališką XIX amžiaus moterį “Dinos istorija” (kabelinės televizijos, 21.00 val.), Tomo Hankso žvaigždinės karjeros apogėjų reiškianti “Filadelfija” (LNK, 21.15 val.), kurioje AIDS susirgęs advokatas dar randa jėgų kovoti už savo pilietines teises, taip pat ir visas įmanomas premijas susirinkusi italų aktoriaus ir režisieriaus Roberto Benigni genocido medžiagos tragikomedija “Gyvenimas yra gražus” (LTV, 20.50 val. ir trečiadienį, rugpjūčio 4 d., 15.30 val.), kuri šių eilučių autoriui - atsiprašau kitaminčių - vis dėlto atrodo gerokai spekuliatyvi.
Pereisime prie retesnių, televizijų mažiau eksploatuotų filmų, kurių sekmadienio programose irgi yra.
Kažin ar TV3 kanalas toks jau teisus, stumdamas norvegų ir švedų bendros gamybos juostą “Laivo sudužimas” (10.00 val. ir trečiadienį, rugpjūčio 4 d., 11.00 val.) būtinai į “vaikišką” laiką. Tai gana charakteringas “šeimyninis” filmas: nors herojus - junga paauglys, išmoningi nuotykiai, XIX amžiaus sūrokas marinistinis prieskonis, piratai bei lobiai gali sudominti ir pavargusį nuo visokių reikalų suaugusįjį, suteikti jam mielą atokvėpį.
LTV-2 Retrospektyva demonstruoja įdomų ir keistoką, savo laiku (1975) kažin ar ne per daug kritikuotą Almanto Grikevičiaus filmą apie menininkus “Sadūto tūto” (20.00 val.). Kūrybos kančias ir paprastas emocijas ekrane įkūnija gerai sustyguotas aktorių kvartetas: Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Eugenija Pleškytė, Bronius Babkauskas (vienas paskutinių jo vaidmenų). Aistros kunkuliuoja per tvankią lietuvišką vasarą, o išsisklaido pasirodžius Stasio Eidrigevičiaus drobėms, irgi puikiai “vaidinančioms” šiame filme.
Pagaliau - dienos premjera. Nors ir ne kiekvienas žiūrovas sutiks, manau, kad japonų režisieriaus Takashi Miike “Katakurių šeimos laimė” (RenTV, 22.05 val.) - tikrai talentingas kino kūrinys. Sugebėk tu man šitaip į viena sujungti siaubo kiną, miuziklą, juodą komediją, o aktorių vaidybą sugretinti su animacija! Ir jokios eklektikos, viskas tik taip, atrodo, ir turi būti! Ko vertas vien kalnų viešbutuko, kurį atidarė Katakurių šeima, pavadinimas “Negilus kapas” - norėtumėt tokiame apsistoti? O klientai vis ateina - tam, kad čia pasiliktų jau visam laikui... O Katakuriai, nieko bloga kitiems žmonėms nelinkėdami, likimo valia vis tampa duobkasiais...
“Katakurių šeimos laimė” - ne iš tų filmų, kurie švelniai, atsargiai bando pataisyti jūsų prastą nuotaiką. Tai daroma drastiškai, net chuliganiškai. Bet ar pono Erlicko humoreskos irgi nėra drastiškos? Ar pats mūsų metas nereiškia būtinų adrenalino audrų?
Pirmadienis
Tikras šaltas siaubas - “Kino bandymuose”.
Amerikiečiai broliai Coenai buvo nepriklausomi kūrėjai, opių, meniškų, nelauktų filmų autoriai, bet pastaruoju metu juos vis dėlto suviliojo komercinis Holivudas. Laimė, “Hadsakerio testamentas” (TV1, 21.00 val.) - įžūli satyra apie “amerikietišką gyvenimo būdą”, apie imperializmo ryklių taktiką, apie gebėjimą nustverti savąjį šansą - dar iš anų laikų. Smagindamiesi patys, šiame puikiame kūrinyje vaidina įvairiausių kartų aktoriai - nuo Paulo Newmano iki Timo Robbinso. Kaifas...
Nemažą “kaifą” - o tai su naujais vokiečių filmais, oi, kaip retai būna - suteikia ir linksmas atsisveikinimas su praeitimi “Viso gero, Leninai” (kabelinės televizijos, 21.00 val.). “Raudona” jauno herojaus mamytė visą Berlyno sienos bei marionetinės VDR žlugimą praleidžia apimta komos, vadinasi, sūneliui - kad atsipeikėjusi mama vėl negautų šoko nuo kokios nors amerikietiškų prezervatyvų reklamos - teks kurti socializmo aplinką, na, tokį mažagabaritinį Grūto parką, viename bute. Išradinga ir smagu. Kodėl lietuviai kažko panašaus nepastatė?
Ne, lietuviai geriau verkšlens, kaip dažnai būdavo senajame mūsų kine, kaip pasitaiko ir šiandien. Su rubrika “Naujasis lietuvių kinas” rodoma novelė apie motinos ir dukters nesantaiką “Tavo širdies šviesa” (LTV, 21.00 val.) - kaip tik tokia, bet net ir jai toli iki graudžių “Kauno bliuzo”, prie kurio dar sugrįšiu, verksmų.
Graudi ir net nežmoniška situacija su specialiai sušaldytu kūdikėliu gerokai susilpnina italų kino klasiko Luchino Visconti “Nekalto” (TV11, 20.05 val. ir kitądien 17.05 val.) ištarmę. Nors stipri meistrystė, kalbant apie aristokratų klasę, iš kurios kilęs buvo ir pats metras, niekur nesidėjo, vis dėlto dekadentiški Gabrielle D’Annunzio prasimanymai (“Nekaltas” - jo kūrinio ekranizacija) atrodo gana tolimi Visconti, pradėjusiam, kaip prisimename, net nuo demokratiškojo neorealizmo.
Užtat nei verkšlenimo, nei graudulio nekelia jau antras šią savaitę produktyviojo japono (per10 metų pastatė apie 50 vaidybinių filmų!) Takashi Miike kūrinys - kiek anksčiau už sekmadienio premjeros proga minėtą “Katakurių šeimos laimę” statyti “Kino bandymai” (TV1000, 21.00 val.). Maža to, sako, kad per filmo rodymus Venecijos bei Roterdamo kino festivaliuose užgrūdinti šių dienų žiūrovai alpdavę.
Iš tiesų juosta prasideda tarsi migdydama mūsų budrumą: našliui prireikė naujos žmonos, jo draugas, susijęs su pramogų verslu, sutinka organizuoti fiktyvius kino bandymus, kad būtų iš ko rinktis. Na, ir išsirinko. Ekrane pasirodžius mįslingai gražuolei Asami, filmas gana greitai daro vingį į stingdančio siaubo pusę. Froidistiškai nusiteikę kritikai teigia, girdi, tai tik amžinosios vyro baimės prieš moterį atspindys, bet jeigu tai ir tiesa, šio “atspindžio” jūs vis tiek ilgai nepamiršite.
Antradienis
Ką rekomenduoti? Naujesnieji dienos filmai dažniausiai nereikšmingi, o senesnius, aišku, esate matę.
Tarp pastarųjų - ginčytina dano Bille Augusto drama “Panelės Smilos sniego jausmas” (TV1, 21.00 val.), gerokai praradusi iš ekranizuojamo romano mistikos, o aktorę Julią Ormond prilyginanti tiesiog neblogai sportininkei.
Tarptautinis tėvo Sergejaus Bodrovo filmas “Lokio bučinys” (TV3, 22.30 val.) irgi patraukia dėmesį ne tiek naivią pasaką primenančiu siužetu, kiek tuo nenumaldomu faktu, kad čia paskutinį kartą ekrane įmanoma pamatyti be laiko žuvusį, visų mylėtą aktorių Sergejų Bodrovą jaunesnįjį. Filmas spalvingas, tikras cirko lokys techniškai gražiai pavirsta žmogumi (būtent Bodrovu), bet meilės istorija “skysta”, ir gaila, kad gabus žmogus atsisveikino tokiu ne dėl jo kaltės paviršutinišku darbu.
Geras prancūzų šlageris, turįs ir melodramos elementų, - “Maksas ir Džeremis” (Baltarusijos TV, 22.00 val. ir kitądien 12.25 val.), rodantis, kaip suartėja senas patyręs gangsteris (Philippe’as Noiret) ir snarglius, norintis eiti tuo pačiu keliu (Christopheris Lambert’as). Apskritai prancūzai sugeba kurti smagius filmus apie panašius duetus: prisiminkite kad ir populiariąją dilogiją “Atidarykite, policija!”. Beje, vieną iš šio dinamiško ir drauge psichologiško kūrinio vaidmenų, baisų žilą senį, kuria didžiojo Fiodoro Šaliapino sūnus, irgi Fiodoras, irgi “užtrukęs” emigracijoje.
Visai nebloga gangsteriška komedija “Ką veikti negyvėliui Denvere” (TV1000, 21.00 val.), juolab kad režisierius į vieną kompaniją subūrė Andy Garcia, Christopherį Walkeną, Steve’ą Buscemi, Treatą Williamsą - aktorius, mokančius ir juokauti, ir perteikti subtilias potekstes. Perpasakoti gangsterių planų nežadu, pasakysiu tik, kad maloniai nuteikia vieno personažo sumanymas filmuoti vaizdo kamera dar gyvų rizikantų praktiškus patarimus, bet demonstruoti juos tik tuomet, kai tie patarėjai jau nebegyvi.
Visa tai matyta ir net gana neseniai. Užtat 1984 metų Henriko Šablevičiaus šviesios, pralinksminančios kino novelės “Barnabas stipruolis” jūs tikrai nematėt, o jei matėt, tai kadaise. Ją Retrospektyvoje demonstruoja LTV-2 (21.00 val.).
O kas iš naujųjų filmų? Štai vokiečiai susidėjo su kanadiečiais ir pastatė neva trilerį “Snaiperis mieste” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 8.50 val.; o dar šį filmą atrado, tik pavadino “Snaiperio taikiklyje”, LNK kanalas: rodys penktadienį, rugpjūčio 6 d., 21.15 val.). Aš tai jį pavadinčiau linksmiau - “Bomba tarp mėsainių”, nes teroristas tikrai įbruko bombą į mėsainių vežimėlį, prirakino prie jo panelę ir dabar žiūri, kas bus. Ir šitokiais trileriais (nuo žodžio “thrill” - “drebinti”, “drebėti”) mus dar nori suvirpinti?
Trečiadienis
Šią dieną apstu pakartojimų, tarp jų - ir lietuviškų. Abu - per LTV-2 kanalą. Almanto Grikevičiaus mąslus ir emocingas senas filmas “Sadūto tūto” (14.35 val.) lyg gretinamas su nauja kino novele “Kauno bliuzas” (20.00 val.). Matyt, šis sugretinimas pasitaikė atsitiktinai, bet jis gali ir priversti pamanyti, kokį regreso kelią nužengė lietuvių kinas, nes novelė - kaip sutrumpintas meksikiečių serialas, tik imituojantis humanizmą, neva apgaubiantį senų nūdienos žmonių likimus. Tiesa, bent režisierius - ne savas.
Lisos Cholodenko “Lorelo kanjonas” (TV1000, 17.00 val. ir kitądien 11.00 val.) apverčia aukštyn kojom dabartinį kartų įsivaizdavimą. Būtent jaunoji karta šiame vidutiniame amerikiečių filme - konservatyvi, o vyresnioji, atstovaujama ekscentriškos mamytės (kai talentinga aktorė Frances McDormand filmuodavosi brolių Coenų, žmona vieno kurių buvo, filmuose, komercinis kinas jų tikrai netraukė), - palaidoka, ar kaip čia pasakius. Svarbiausia, kad laisvas gyvenimo būdas anksčiau ar vėliau pasirodys patrauklus ir didžiausiam konservatoriui.
Puikų klasikinį savo filmą “Matėjaus gyvenimas” (1967) demonstruoja lenkų kanalas “Polonia TV” (14.00 ir 21.40 val. - ši kaimynų maniera tą pačią dieną kaitalioti to paties filmo laiką leidžia jį pamatyti visiems norintiems). Frantiszekas Pieczka vaidina ar tai mistiką, ar šventąjį, ar nevisaprotį. Kadangi Matėjui nėra gyvenimo šiuolaikinėje visuomenėje, jiedu su seserimi (Anna Milewska) įsikūrė namelyje tarp Moravijos miškų ir klonių. Režisierius Witoldas Leszczynskis, ieškojęs įkvėpimo skandinavų literatūroje, sukūrė ir labai lenkišką, ir universalų filmą, kuriam plojo, kurį premijavo Kanai ir Čikaga, Valjadolidas ir Kolombas, aibė kitų tarptautinių kino festivalių.
Per savo universalumą tokie kūriniai, kaip “Matėjo gyvenimas”, paprastai nesensta.
Ketvirtadienis
Kaip malonu, kai tą pačią dieną Namų kine išvysti ir kažką naujausio, ir nutolusio laike, keliančio gražią nostalgiją.
Iš pačių naujausių darbų su rubrika “Naujasis Lietuvos kinas” matysime šešių trumpametražių filmukų, sukurtų Muzikos akademijos studentų, programą (LTV, 21.00 val.). Juk taip įdomu, kas į tą mūsų kiną ateina, kokia įmanoma jo ateitis.
Naujas ir amerikiečių linksmas filmas su šauniu Sharon Stone ir australų aktoriaus Billy Connolly, neseniai matyto komedijoje “Žmogus, padavęs į teismą Dievą”, duetu. Juosta vadinasi “Mielasis Džo” (TV1, 21.00 val.), o kad jis iš tiesų mielas, bet visai nenuobodus, kaip mano žmona, herojui dar reikės įrodyti.
Klasika, kurią minėjau šio skirsnio pradžioje, - tai dar negarsinė (įgarsinta tik vėliau ir tik muzika) 1930 metų rusų satyra “Švento Jorgeno diena” (“Naše kino”, 0.25 val.), tarp kurios garsių atlikėjų - ir pats Igoris Iljinskis. Kliūva klerikalams, kliūva avantiūristams, bet tai dar ne superidėjiško, o ir pramogos nevengiančio sovietų kino epocha.
Specialiai pabaigoje palikau džiugią žinią, kad LNK kanalas ne vien aną savaitę “pasišakojo” su puikia klasika. Dabar jis demonstruoja paties Alfredo Hitchcocko 1951 metų šedevrą “Nepažįstamieji traukinyje” (LNK, 22.35 val.). Vidutinio amžiaus ponas ir jaunuolis viename traukinio kupė išsiaiškina, kad abu turį ką neapkęsti. Vyresnis ir miklesnis siūlo “apsikeisti nusikaltimais”: tada jie atrodys nesuinteresuoti ir niekas jų neįtars. Pasakoti, kaip toliau rutuliojasi jaunuolio siaubas ir maniakiškas jo persekiotojo užsispyrimas, būtų tiesiog naujas nusikaltimas. Tai reikia žiūrėti. Tylėdamas apie herojų veiksmų padarinius, negaliu nepaminėti į kino istoriją įėjusios kulminacinės scenos su vaikų karuselės katastrofa, kai, anot S. Macaičio, “į visas puses lekia mažieji raiteliai ir išsišiepę padažyti arklių snukiai”. Chaosas baisus, bet jis pasiektas, kaip visuomet “Hitcho” kūryboje, tvarkingai ir pamažu.
Penktadienis
Ir vėl LNK pasirodo su kino klasika. Hitchcockas - pats sau žanras, o 1973 metų “Egzorcistas” (LNK, 23.25 val.) šiandien jau laikomas siaubo kino klasikiniu pavyzdžiu. Siaubo - su religiniu atspalviu. Režisierius Williamas Friedkinas meistriškai pasakoja apie mergaitę paauglę, kurią apsėdo nelabasis ir kurią tegali išgydyti toksai sausas, pasitempęs kaip styga šventikas, koks ir yra garsusis švedų aktorius, Ingmaro Bergmano atrastas ir išugdytas Maxas von Sydowas. Jau vien tokio pasaulinio lygio aktoriaus dalyvavimas lyg savaime paliudija, kad “Egzorcistas” nėra vien eilinė komercinė spekuliacija siaubais ir siaubeliais. Iš tikrųjų juosta turi kad ir ne pačią giliausią, bet filosofinę potekstę.
Įdomu, kodėl Lietuvoje, vos tik keičiamas originalus kokio filmo pavadinimas, ši operacija paprastai nukrypsta į didaktikos pusę. Štai poetinio pavadinimo “Išjudinsim lopšį” Timo Robbinso kūrinys, tuo pavadinimu tarsi švelniai besišypsąs iš kūdikystės prisiminimų, LTV traktuotėje tampa “Išjudinti pamatai” (23.30 val.). Procesas tarsi jau įvyko. Filmas pasakoja apie socialinio, kairuoliško teatro Amerikoje ištakas, viena tokia trupė ekrane ir stato didaktišką pjesę “Išjudinti pamatai”. Bet tai tų naivuolių požiūris, o šių dienų kūrėjai vertina šią veiklą nebent kaip lopšį. Ir kaip galima nesuvokti, kad toks lyg nežymus akcentų sukeitimas tuoj ir iš paties filmo verčia laukti socialistinio realizmo?
Apskritai, be “Egzorcisto”, kuris irgi ne kiekvienam bus pagal skonį, šioji televizinė kino diena - gana tuštoka. “RenTV” kanalas rodo beveik niekur nedemonstruotą 1992 metų - nesuprasi, rusų ar kazachų filmą “Žmogėdra” (I serija - 19.00 val., II serija - 22.10 val.). Tai žiauri juosta apie maištą kalinių zonoje, kai kriminaliniai ir politiniai kaliniai kaunasi tarpusavyje dėl valdžios. Bet šiuo sakiniu kūrinys beveik ir išsemiamas.
Demonstruojamas ir pačioje pradžioje mano minėto Quentino Tarantino kriminalas “Džekė Braun” (TV1000, 20.30 val.), tačiau “Bulvarinio skaitalo” kūrėjo lygio jis neatitinka, maža to, tiek neišsiskiria iš srauto, kad kaip tik po “Džekės Braun” imta kalbėti apie “Tarantino baigmę”. Reikėjo užmušti Bilą, kad gabaus kūrėjo reputacija vėl pakiltų.
