jolanta kryževičienė

LRT Kalbos grynuolio rinkimus laimėjo du LRT veteranai: spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas ir radijo laidos „Tetos Betos viktorina" vedėja Bernadeta Lukošiūtė.Kalbos grynuolį rinko žiūrovai ir klausytojai, balsuodami internetu ir telefonu, bei šešių kalbininkų komisija. Žiūrovai ir klausytojai Kalbos grynuoliu išrinko per tris dešimtis metų radijo ir televizijos eteryje dirbantį J. Šalkauską, o kalbininkai geriausiai įvertino taip pat kelioms kartoms puikiai pažįstamą B. Lukošiūtę.

Šiemet „Versus aureus“ leidykla Vilniaus knygų mugės, kuri vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“, metu pakvies susipažinti su garsiais užsienio ir Lietuvos autoriais, pasiūlys pasižiūrėti sostinės moksleivių konkursinę parodą ir pristatys naują, visiems skaitantiesiems skirtą Skaitytojų klubą. Vasario 22-25 dienomis vyks aštuoni renginiai, kurių nereikėtų praleisti.Vasario 23 d. (penktadienį) 14 val. Forumo salėje viešės vienas garsiausių Vokietijos rašytojų ir leidėjų Michaelis Krügeris.

Su Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė Arvydu Juozaičiu Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ kalbėjosi Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė. – Pasirodė naujausia jūsų meninės publicistikos knyga „Karalių miestas be karalių“ ir šį kartą ji yra skirta Karaliaučiui. Knygos prologe jūs rašote: „Kiekvieną lietuvį bent kartą gyvenime baltiška siela turi atvilioti prie Karalių rūmų griuvėsių, kur buvo išspausdinta pirmoji mūsų knyga.

Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ pašnekovas – Austrijos literatūros kritikas ir eseistas, lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Cornelijus Hellis. Dar 1986 metais C. Hellis dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą Vilniaus universitete. Taip ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1991 metais Austrijoje buvo išleista pirmoji lietuvių apsakymų rinktinė.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švenčių proga Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ buvo transliuojamas pokalbis su pirmuoju švietimo ir kultūros ministru Dariumi Kuoliu, tuomet, prieš 16 metų, buvusiu jaunu literatūros mokslininku. Tada Vyriausybės programoje buvo rašoma: „Svarbiausias suverenios demokratinės valstybės ir jos kultūros gyvastingumo garantas – laisva, kūrybinga asmenybė.

Sostinės „Lietuvos aido“ galerijoje atidaryta šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės skulptorės Ksenijos Jaroševaitės naujausių skulptūrų ir piešinių paroda „Adventas“. Menininkė, kurianti kamerines skulptūrėles, su džiaugsmu išlydi jas į pasaulį gyventi tarp žmonių ir žmonėms. Jos skulptūros arba, kaip ji pati švelniai vadina, „balvonėliai“, apsigyvena įvairiuose interjeruose.

Paruzija senųjų krikščionių graikiškoje terminijoje yra pakartotinis Kristaus atėjimas ir mirusiųjų prisikėlimas. Tokiu mitologiniu ir lemtingu žodžiu naujausią savo knygą pavadino žinomas religijotyrininkas ir eseistas Gintaras Beresnevičius. Išleidęs septyniolika knygų, tarp kurių religijotyros žodynai, studijos, vadovėliai, eseistikos rinkiniai ir esė romanas, Gintaras Beresnevičius ryžosi imtis tikrojo - romanų romano.

Neseniai šalies knygynuose pasirodė nauja Alfredo Bumblausko knyga „Senoji Lietuvos istorija (1009-1795)“. Raimondo Paknio leidyklos išleista beveik 500 puslapių didelio formato knyga panašesnė į enciklopediją nei į analitinį istorinį veikalą: čia daug iliustracijų, kai kur labai trumpi komentarai, viena tema praktiškai telpa į du atverstus puslapius.

Mūsų operos primadona Sigutė Stonytė Lietuvos nacionalinėje operoje dainuoja visas pagrindines soprano partijas. Tai ir Ledi Makbet, Aida, Violeta „Traviatoje“, Margarita „Fauste“, Abigailė „Nabuke“, Leonora „Trubadūre“, Zenta „Skrajojančiame olande“ ir daugelis kitų.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje atidaryta scenografės Janinos Malinauskaitės jubiliejinė kūrybos paroda. Ekspozicijoje galima pamatyti daugybę dailininkės scenografijos eskizų ir kostiumų, sukurtų skirtingais laikotarpiais įvairių teatrų spektakliams. Viena žymiausių Lietuvos teatro kūrėjų Janina Malinauskaitė savo, kaip scenografės, kūrybinę karjerą pradėjo 1959 metais Kauno dramos teatre.

Vilniaus mažasis teatras mini savo gyvavimo 15 metų sukaktį. 1990 m. ne valdžios sprendimu, o iš vidinės būtinybės ir poreikio 18 žmonių grupė susibūrė į atskirą trupę ir išleido pirmąją premjerą - A. Čechovo „Vyšnių sodą“. Čia vaidino aktoriai Vytautas Šapranauskas, Sigitas Račkys, Eglė Gabrėnaitė, Gediminas Girdvainis, Andrius Žebrauskas, Inga Burneikaitė, Rasa Jakučionytė ir kiti.

Visai neseniai Rašytojų sąjungos leidykla Pauliaus Širvio lyrikos gerbėjams pateikė tikrą dovaną. Pasirodė poeto bičiulio, rašytojo ir kino scenaristo Rimanto Šavelio prisiminimų knyga “Geriu žalią tylą”. Rimantas Šavelis yra išleidęs ne vieną apysakų ir apsakymų rinkinį, keletą romanų (“Dievo avinėlis”, “Tadas Blinda”), sukūręs scenarijus kino filmams, kuriuos statė garsiausi Lietuvos režisieriai.

Lietuvos radijo laida “Kultūros savaitė” tęsia ciklą pokalbių, skirtų 2004 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams. Premijos laureatą fotomenininką Stanislovą Žvirgždą laidoje “Kultūros savaitė” kalbino žurnalistės Jolanta Kryževičienė ir Gailutė Jankauskienė.

Vienas didžiausių Lietuvos tapytojų, lietuvių dailės klasikas Algirdas Petrulis mini gražų 90 metų jubiliejų. Ta proga naujausių menininko darbų paroda atidaryta “Lietuvos aido” galerijoje sostinėje, o Vilniaus rotušėje veikia retrospektyvinė dailės Maestro kūrinių paroda. Tapytojas Algirdas Petrulis mokėsi Kauno meno mokykloje, J. Vienožinskio studijoje.

Šie metai ypač reikšmingi buvo žinomam mūsų menininkui dailininkui Mikalojui Povilui Vilučiui. Prasidėjo metai gražiu gyvenimo jubiliejumi, o baigiasi - Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardo paskelbimu. Svarbiausia valstybės premija dailininkui paskirta už naujuosius šilkografijos ciklus, originalias ir estetiškai veiksmingas formas - ženklus, prasminių situacijų raiškumą. Dailininkas M. P. Vilutis yra laikomas unikalios technikos - šilkografijos pradininku Lietuvoje.

Įžymusis XX-XXI a. tapytojas realistas, moralistas, marinistas ir idealistas Algis Algirdas Griškevičius (taip dailininką apibūdino klasikas Juozas Erlickas) - baigiantis metams peržengė pusės šimtmečio gyvenimo ribą.

“Teatrologo profesija - sunki ir nedėkinga. Nepasakysi, kad mus, kritikus, kas nors aistringai mylėtų… Bet, bet… jei tektų vėl pasirinkti profesiją - ir vėl pasirinkčiau teatrologiją, teatrą, nes tai - kaip nepagydoma liga, kaip amžina meilė…” Taip meilę teatrui išpažįsta žinoma mūsų teatrologė, teatro istorikė, Muzikos ir teatro akademijos profesorė habil. dr. Irena Aleksaitė.

Prasidėjo nauji mokslo metai. Kokį išsilavinimą jaunam žmogui šiandien gali pasiūlyti mūsų aukštosios mokyklos? Statistika sako, kad šiais metais stojantiems buvo sukurta daugiau vietų, negu baigė abiturientų.

Minint vieno didžiausių Lietuvos tapytojų Antano Gudaičio gimimo 100-metį, Radvilų rūmuose, Vilniuje, atidaryta jubiliejinė apžvalginė lietuvių dailės metro paroda “Išsilaisvinimas”. Ne vienai dailininkų kartai A. Gudaičio asmenybė buvo ir visam laikui išliko autoritetu, mokytoju, įkvėpėju… “Kultūros savaitės” pašnekovas - taip pat vienas ryškiausių šių laikų dailininkų, A. Gudaičio mokinys Leonardas Tuleikis.

Leidykla “Versus aureus” neseniai išleido žinomo visuomenės ir kultūros analitiko, filosofijos profesoriaus ir televizijos laidos “Be pykčio” vedėjo Leonido Donskio knygą “Pilietinė visuomenė ir jos priešai”. Tai tekstai, 2003-2004 metais publikuoti interneto laikraščiuose “Omni laikas” ir “Akiračiai”. Kaip rašo pats autorius - tai tų metų minčių žemėlapis ir Lietuvos politikos įvykių bei procesų analizė.

Šį mėnesį žinomas žurnalistas, kino kritikas, rašytojas Laimonas Tapinas mini 60-ąjį savo gimtadienį. Prieš keletą savaičių sostinės “Vartų” galerijoje visuomenei buvo pristatyta naujausia L. Tapino knyga “Prarasto laiko nebūna”. Tai jau devintoji dokumentinės prozos knyga, gerokai papildanti autoriaus aprašomų herojų galeriją.

Su profesoriumi Vytautu Landsbergiu buvo kalbama ne apie dabartinę politinę padėtį, bet apie kultūrą ir kultūrininkus. Apie jų vaidmenį kuriant pilietinę visuomenę. Be to, V. Landsbergis padeklamavo savo eilėraščių. Pokalbio pradžioje norėtume pateikti šiek tiek bendresnį klausimą. Kaip jūs manote, kuriant pilietinę visuomenę, kuriant kiekvieno iš mūsų savimonę, kiek įtakos turi menas ir kultūra? Labai dažnai juk girdime sakant, kad, na, ką tie kultūros žmonės gali padaryti.

Tarptautinės teatro dienos proga Lietuvos radijas (LR) pirmą kartą apdovanoja geriausią radijo pjesę. Pirmuoju tradiciniu tapsiančio apdovanojimo laureatu tapo režisieriaus Cezario Graužinio spektaklis "Ilga Kalėdų šventė" pagal Thorntono Wilderio pjesę.

Lietuvos radijas paskelbė radijo pjesių konkurso, vykusio nuo praėjusių metų lapkričio, nugalėtojus. Šiais metais konkursui autoriai pateikė net 97 pjeses.

Mintimis apie siaurėjantį bendrosios kultūros lauką Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” dalijasi kultūros publicistas hum. m. dr. Paulius Subačius. Metų pradžioje kultūros žmonės galvoja apie savo tolesnius planus, kadangi Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas paskelbia apie naujų metų viešosios informacijos rengėjų finansavimą. Šiemet šis paskelbimas yra ganėtinai problemiškas, kadangi net trys kultūros leidiniai negavo rėmimo.