išlaidos

Vilniaus savivaldybė bei jos įmonės sako likvidavusios ketvirtadienį gausaus lietaus sukeltus padarinius. Iš viso mieste užfiksuota per 200 avarinių situacijų. Kaip BNS informavo savivaldybės įmonės „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis, vien šios įmonės avarijų likvidavimo išlaidos kol kas siekia 15 tūkst. eurų ir jos gali didėti. „Bet šią minutę dar sunku prognozuoti, gali būti dar nuošliaužų, kadangi gruntai šlapi, jie džiūvimo metu gali pašliaužti, gali atsirasti įvairių įgriuvų kelyje.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad praeitais metais padaugėjo tiek keliaujančiųjų su nakvyne užsieniečių skaičius Lietuvoje, tiek vienadienių kelionių. Tačiau išleido Lietuvoje mažiau.  2016 m., palyginti su 2015 m., užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 10,8 proc. (nuo 2,1 mln. 2015 m. iki 2,3 mln. 2016 m.), o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 1,6 proc. (nuo 2,98 mln. 2015 m. iki 3,03 mln. 2016 m.), praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Lietuvos statistikos departamentas įvertino ir suskaičiavo, kaip dažnai ir ilgai lietuviai keliavo bei kokias pinigų sumas jie paliko turistaudami užsienyje bei Lietuvoje.  Šalies gyventojų kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius 2017 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,1 proc., iki 491,7 tūkst. kelionių, o vienadienių kelionių skaičius padidėjo 6,6 proc., iki 1,99 mln. kelionių.

Vasaros išlaidoms Lietuvos gyventojai skiria daugiau nei 70 procentų savo mėnesinių namų ūkio pajamų. Tokiomis atostogų išlaidomis jie lenkia ne tik kaimynus latvius (65 proc.), bet ir didžiąją dalį kitų Europos šalių gyventojų. „Ferratum Group“ atlikto tyrimo duomenimis, iš tyrime dalyvavusių valstybių, tik estai (72 proc.) ir bulgarai (taip pat 72 proc.) mėnesinių namų ūkio pajamų vasaros išlaidoms skiria daugiau nei lietuviai.

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

2011 metų pabaigoje bankrutavusio ir likviduojamo banko „Snoras“ administravimui, neskaičiuojant išmokų kreditoriams, išleista beveik 93 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip pusė lėšų skirta konsultantams ir bankroto administratoriui. Per visą „Snoro“ bankroto administravimo laiką (nuo 2011 metų gruodžio iki 2016 metų pabaigos) jo išlaidos siekė 92,984 mln. eurų, iš kurių 54,901 mln.

Vilniaus savivaldybė ieško viešųjų ryšių specialistų. Už daugiau nei 100 tūkst. eurų jie turėtų atlikti Vilniaus įvaizdžio analizę, parengti ir įgyvendinti dviejų metų komunikacijos planą. Iš tiekėjų norima, kad šie parengtų ir pristatytų visuomenei informaciją, susijusią su Vilniaus savivaldybės pasiektais rezultatais valdantiesiems įpusėjus kadenciją.

Maistui išleidžiame daug daugiau nei kitiems dalykas, taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, kainų sumažinti galimybių nedaug, tačiau įmanoma padaryti taip, kad jos neatrodytų tokios didelės. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tiesioginėje portalo tv3.lt transliacijoje teigė negalintis tiksliai paaiškinti kodėl, bet Lietuvoje susiformavo du fenomenai.

Baltijos šalyse viešintys užsienio turistai Lietuvoje išleidžia mažiausiai, šias išlaidas skaičiuojant vienam šalies gyventojui, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba. Jos duomenimis, 2016 metais užsienio turistų išlaidos Lietuvoje sudarė 431,6 euro, Latvijoje - 506,1 euro, Estijoje - 1327 eurus vienam šalies gyventojui. Palyginti su 2015-aisiais, šios sumos padidėjo Lietuvoje ir Estijoje, sumažėjo Latvijoje.

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas. „Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

2015-aisiais Lietuvoje įvedus eurą, šalies pirkėjai Velykoms išleidžia daugiau pinigų. Trijų didžiausių prekybos tinklų „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ atstovai sako, kad žmonės perka mažiau, tačiau brangesnių ir geresnės kokybės produktų. „Vartotojų įpročių tyrimą atliekame nuo euro įvedimo ir visus šiuos metus pirkėjų nuotaikos gerėja – šventiniam stalui jie ketina išleisti vis daugiau.

Būtiniausioms reikmėms Lietuvos gyventojai teigia išleidžiantys daugiausiai Baltijos šalyse – beveik pusę vidutinio savo mėnesio biudžeto. Maistui ir gėrimams per mėnesį jie skiria didžiausią dalį, daugiau kaip penktadalį išlaidų, dar beveik antra tiek – komunalinėmis paslaugoms, nuomai ar būsto paskolai apmokėti, rodo naujausi rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys. Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc.

Prie panašaus Velykų stalo po savaitės sėdėsime visi. Tiesa, kiekvienas lietuvis šventines vaišes įsivaizduoja kitaip. Kol vieni mėgausis pigesniais tradiciniais patiekalais: kiaušiniais, krienais, silke, kiti – Velykų stalą nukraus brangiais vyniotiniais, krevetėmis ir įdarytais karpiais. Nors gyventojai piktinasi išaugusiomis maisto kainomis, Velykų stalui lietuviai pinigų žada negailėti. Tokį drąsesnį „priešvelykinį“ gyventojų išlaidavimą liudija ir prekybininkai.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“ paragino Vokietiją ir kitas Europos šalis didinti išlaidas gynybai. Interviu, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, jis sakė, kad didinti gynybos išlaidas reikia ne dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris ragino Aljanso nares išleisti daugiau. Pasak J.Stoltenbergo, tai būtina dėl Europos geografinio artumo tokiems krizių rajonams kaip Rusija, Sirija ir Irakas.

  JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas) penktadienį paragino NATO sąjungininkus per gegužę vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą įsipareigoti iki 2017 metų pabaigos padidinti savo išlaidas gynybai.

Britams pasimatymai atsieina brangiau negu kitiems europiečiams, parodė Ekonomikos ir verslo tyrimų centro (CEBR) atliktas tyrimas. Didžiosios Britanijos gyventojui, nusprendusiam ką nors pakviesti į romantišką susitikimą, jis kainuos vidutiniškai 129 svarus (160 JAV dolerių). Į šią sumą įskaičiuotos išlaidos transportui, drabužiams, kosmetikai, pramogoms, maistui ir gėrimams dviem asmenims. Ši suma yra daugiau kaip dukart didesnė negu atitinkamos išlaidos kitose Europos šalyse.

Prieštaringai vertinamas Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas, pasak „Huffington Post“, disponuoja apytiksliai 5 milijardų dolerių suma. Jungtinės Tautos sako, kad šie pinigai turėtų būti skiriami kelti skurstančios šalies žmonių gyvenimo standartus. Tačiau pinigai, atrodo, yra leidžiami visai kitaip. Msn.com kviečia pažiūrėti, kaip Kim Jong-unas pinigus leidžia savo reikmėms.

Visas NATO nares vienija susitarimas skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai. Lietuva ilgą laiką nesilaikiusi šio rodiklio, pagaliau pradėjo didinti skiriamą sumą. Tačiau ekonomistas pastebėjo, kad jei pažvelgtume į išlaidas pagal biudžetus, Lietuva – antra po JAV. „BVP ant duonos neužsitepsi, kaip ir nenusipirksi haubicų, nes perkama ne iš BVP, o iš biudžeto”, – socialiniame tinkle rašo „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Nors bendras kainų lygis Lietuvoje tesudaro apie du trečdalius Europos vidurkio, o pagal darbo užmokestį driekiamės ES rikiuotės gale, maisto produktams išleidžiame tiek pat, kiek vidutinis europietis. Aukštesnės nei pusėje ES šalių išlaidos maisto produktams neleidžia išsivaduoti iš skurdo bei spręsti emigracijos iššūkius. Namų ūkių statistika byloja, kad vidutiniškai maisto prekėms Lietuvoje yra išleidžiama apie penktadalį visų disponuojamų pajamų.

Nors naujasis Seimas atsisakė automobilių nuomos biudžeto lėšomis, naujieji parlamentarai maksimaliai išnaudoja parlamentinei veiklai numatytas išlaidas. Atsiskaitydami už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas per pirmuosius kadencijos mėnesius – pusę lapkričio ir gruodį, centas į centą visą sumą, t. y. 1217,85 euro išnaudojo apie 30 Seimo narių naujokų iš 82, per 20 jų išleido maždaug po tūkstantį eurų, rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos išlaidų suvestinės nuo kadencijos pradžios.

Buvusių Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdybos narių ir jos vadovo Arūno Keserausko 3,7 mln. eurų vertės turtas lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Gruodis – tai tas metų mėnuo, per kurį lietuviai išleidžia daugiausiai pinigų. Štai vilniečiai Toma ir Arūnas šias Kalėdas pirmą kartą sutiko nebe dviese. Jiedu jau penkis mėnesius sūpuoja savo mažylį Danielių. Toma sako, kad kalėdinėms dovanoms ir šventiniam stalui šiemet jie  jau išleido mažiausiai 300-us eurų. Jaunai šeimai tai išties dideli pinigai. Be to, tenka susitaikyti, kad net ir per šventes šeima toli gražu ne viską sau gali leisti. „Žiūrim, kad kažkas būtų pigiau.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos. Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

2016 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad kredito unijų sektorius šiemet dirba nuostolingai – patirta 4,4 mln. Eur nuostolių. Nuostolingą veiklą nulėmė toliau mažėjančios kredito unijų pajamos ir didėjančios išlaidos. Lietuvos bankas, rengdamasis kredito unijų pertvarkai, vykdo visuotinį kredito unijų turto kokybės vertinimą, kurio rezultatai paaiškės kitų metų pradžioje.

Prekybos centrai Kalėdoms ruoštis ir puoštis pradėjo jau po Vėlinių, tad artėjant šventėms ir prekybininkams nuolatos apie tai primenant, vis daugiau žmonių susimąsto apie kalėdines dovanas, suka galvą, kaip nudžiuginti artimuosius ir draugus. Nors gauti bei dovanoti dovanas yra malonu, vis dėlto daugelio žmonių asmeniniams finansams Kalėdos yra išbandymų metas. Mat, dažnai dovanoms išleidžiama daugiau nei planuojama – jeigu išvis planuojama.

Lietuvos namų ūkių išlaidos būsto išlaikymui praėjusiais metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvių išlaidos už būstą, vandenį, elektrą, dujas ir kitas paslaugas 2015 metais sudarė 15,8 proc. visų namų ūkio išlaidų, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau išlaidų būsto išlaikymui pernai skyrė tik Maltos gyventojai (10,1 proc.). Latvijos namų ūkių išlaidos būstui pernai sudarė 18,7 proc.

Lietuvos gyventojai jau gyvena švenčių nuotaikomis – tą atspindi prekybininkų skaičiuojamas vidutinis pirkėjo krepšelis. Ne tik perkamos dovanos, bet ir planuojami valgiaraščiai Kūčioms, Kalėdoms, Naujiems metams bei kitiems šventinio laikotarpio pasisėdėjimams.

 Nuo bausmės slapstęsis verslininkas Sergejus Rachinšteinas policijai turės sumokėti daugiau nei 9,4 tūkst. eurų siekiančias ekstradicijos iš Vietnamo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį nusprendė, kad šios pareigūnų patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis. Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuris buvo atsisakęs tenkinti policijos prašymą dėl piniginės sumos priteisimo iš nuteistojo.

SEB banko užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimas atskleidė, kad Kaune rečiau negu kitur Lietuvoje, o taip pat ir rečiau negu Vilniuje, gyventojai nurodo, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Tyrimo duomenimis, Kauno apskrityje 29 proc. gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti savo finansine padėtimi. Vilniaus apskrityje tokių yra 42 procentai, o Lietuvos vidurkis – 39 procentai.

Savaitės pradžioje minėtą Pasaulinę taupymo dieną, spalio 31-ąją, kasmet nustelbia Helovino šurmulys ir Vėlinių rimtis. Tačiau ši diena yra gera proga pagalvoti, kaip mūsų taupymo įpročiai gali padėti siekti kokybiškesnio gyvenimo.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius uždirbo 74 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai grynasis pelnas siekė 59 mln. eurų. Didesniu pelnu džiaugėsi ir Šiaulių bankas. „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius fiksavome kertinės banko veiklos srities ‒ skolinimo ‒ augimą. „Swedbank“ paskolų portfelio augimui didžiausios įtakos turėjo keli faktoriai.

Seimui pateiktas kitų metų valstybės biudžetas – vėl deficitinis. Nors pajamos ir augs, išlaidos dar labiau didės. Ekonomistai vertina, kad toliau didėjant išlaidoms, jų vien ekonomikos augimu nekompensuosi. Jas padengti teks mokesčių mokėtojams. Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc.

2017 metų „Sodros“ biudžetas planuojamas nedeficitinis - „Sodros“ pajamos sieks 3,738 mlrd. eurų, o išlaidos - 3,675 mlrd. eurų, arba atitinkamai 9 proc. ir 5,3 proc. daugiau nei suplanuota šiemet. Pasak „Sodros“ biudžeto projektą Seimo nariams pristačiusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, paskutinis nedeficitinis „Sodros“ biudžetas buvo suplanuotas prieš 10 metų. Kitais metais „Sodros“ pajamos išlaidas turėtų viršyti 62,6 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2017 metais turėtų būti subalansuotas - planuojama, kad jis sieks beveik 1,57 mlrd. eurų ir bus 8,9 proc. (128 mln. eurų) didesnis nei šiemet. Antradienį parlamentarai bendru sutarimu pritarė tokiam PSDF biudžetui. Toliau Seime jis turėtų būti svarstomas lapkričio 25 dieną. Planuojama, kitąmet fondas didžiąją dalį – per 1 mlrd. eurų – pajamų surinks iš privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui. „Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.