Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimas atskleidė, kad dar beveik trečdalis (31 proc.) mūsų šalies gyventojų norėtų užsiimti papildomą uždarbį teikiančia veikla, tačiau juos sulaiko biurokratinės kliūtys, kapitalo trūkumas arba pasitikėjimo savo gebėjimais stoka.
Tad per praėjusius 12 mėnesių apie 80 proc. gyventojų svarstė apie papildomas pajamas.
Papildomų šaltinių ieško dažniau nei kiti Baltijos šalių gyventojai
Tuo tarpu per pastaruosius 12 mėnesių Estijoje papildomai uždarbiavusių gyventojų dalis siekė 42 proc., Latvijoje tokių gyventojų buvo 36 proc.
Nurodoma, kad žmonėms atsiranda daugiau galimybių dirbti nuotoliniu būdu laisvosiose profesijose – programavimas, vertėjavimas, fotografavimas. Antra vieta atitenka remonto ar auklės darbams. 13,5 proc. apklaustųjų lietuvių nurodė, kad tuo užsiima. Prieš derliaus sezoną, skirtingai nei Latvijoje ar Estijoje, lietuviai (10,9 proc.) prekiauja užaugintomis ar surinktomis gėrybėmis.
„Pati ryškiausia tendencija yra siekis papildomai užsidribti. 7 iš 10 nurodė tokią priežastį. Tas pats motyvas veda ir tuos, kurie jau turi savo verslus ir tuos, kurie galvoja apie tai. Antra priežastis – svirealizacija, susijusi su laisvai samdomomis pareigomis. Latviams ir estams, be to, svarbiausia lankstus darbo grafikas“, – nurodė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilkienė.
Tiesa, pagrindinis motyvas verčiantis lietuvius užsidirbti atskleidžia ir nemalonią tendenciją – Lietuvoje turime daug mažesnį vidutinį darbo užmokestį nei kitose šalyse, tačiau būtinosioms reikmės išleidžiame daugiausiai.
„Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų skirtumai Baltijos šalyse. Skaičiavimai rodo, kad įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams“, – komentuoja Jūratė Cvilkienė.
Daugiausia respondentų nurodė, kad iš papildomos veiklos gauna iki 50 Eur per mėnesį. Tačiau estai, išsiskiria. Nemaža dalis uždirba iki 200 Eur.
„Nors laiko lietuviai skiria daugiau, jie uždirba mažiau. Estai savo darbą įvertina brangiau, o aukštesnės pridėtinės vertės darbai neša didesnį uždarbį“, – nurodo J. Cvilkienė.
Kas trukdo užsiimti papildoma veikla?
Lietuvoje dauguma nurodo (33 proc.), kad nepalankūs įstatymai, mokesčiai ir biurokratinės kliūtys trukdo užsiimti papildoma veikla. Tai daug didesnis procentas nei Estijoje.
Antroji priežastis, kurią dažniausiai nurodė (28,5 proc.) – nepasitikėjimas savo gebėjimais, kuriuos galima būtų monetizuoti. Trečioji priežastis (28,4 proc.) – pradinio kapitalo trūkumas.
Išvadose nurodoma, kad Lietuvoje ir Estijoje užsiimančių papildoma veikla daugėja, Latvijoje – mažėja. Finansinis motyvas išlieka aktualiausias Lietuvos gyventojams ir tiems, kurie turi verslą ir tai sietina su tuo, kad turime mažiausią vidutinių pajamų ir išlaidų skirtumą.
„Norintiems, bet nesiryžtantiems pradėti verslą vertėtų atkreipti dėmesį, kad ne visiems verslams reikia biurokratijos leidimų. Galbūt daugiau žinių padėtų vystyti verslus toliau. Estų verslumui įtaką daro bet koks biurokratijos mažinimas“, – pataria J. Cvilkienė.
Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Gyčio Morkūno, Lietuvoje papildomos veiklos įregistravimo ir apmokestinimo tvarka skiriasi, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.
„Jei planuojamai veiklai reikalingi specialūs leidimai, pavyzdžiui, higienos pasas, maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas arba keliami kiti specifiniai reikalavimai patalpoms, tuomet veiklos įforminimo procesas išties gali užtrukti. Tačiau jeigu veiklai nereikia specifinių reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, norint teikti IT paslaugas, tuomet verslą pradėti labai paprasta. Vos per porą dienų galima įsteigti įmonę internetu“, ‒ pastebi „Verslios Lietuvos“ atstovas.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė SKDS 2017 m. balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1007 respondentai Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1010 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
