„Tolesnės kredito unijų veiklos perspektyvos priklausys nuo 73 kredito unijų turto kokybės vertinimo rezultatų, kurie atskleis realią kredito unijų turto vertę ir jų finansinę būklę. Tačiau jau dabar aišku, kad kredito unijoms teks imtis papildomų veiksmų siekiant didinti tvaraus kapitalo dalį. Nuo kitų metų tvariu bus pripažįstamas tik tas kapitalas, kuriuo prireikus galima dengti nuostolius. Turėdamos pakankamai tvaraus kapitalo, unijos bus stipresnės, nes galės geriau atremti galimus finansinius sukrėtimus“, − sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Pagal kredito unijų pateiktas finansines ataskaitas, per 2016 m. tris ketvirčius du trečdaliai (48) kredito unijų uždirbo 3,7 mln. Eur pelno, tačiau kitų 26 kredito unijų patirtas nuostolis šį pelną viršijo daugiau nei dvigubai ir sudarė 8,1 mln. Eur. Per šių metų devynis mėnesius kredito unijų sektorius gavo 17 proc. mažiau pajamų negu per 2015 m. tą patį laikotarpį, o išlaidos padidėjo beveik 4 proc.
„Menkstant uždirbamoms pajamoms, kredito unijos turėtų atitinkamai mažinti ir patiriamas išlaidas, tačiau neretai fiksuojame priešingas tendencijas. Unija unijai nelygu, bet kai kurie atvejai ypač iškalbingi. Pavyzdžiui, keletą metų iš eilės nuostolingai dirbanti unija perka prabangius „Porsche“ arba „Bentley“ markių automobilius. Toks išlaidavimas yra nepateisinamas“, − teigia V. Valvonis.
Pasak jo, norėdamos sukaupti tvaraus kapitalo, užtikrinančio stabilią veiklą, kredito unijos turi reikšmingai pagerinti veiklos rezultatus, t. y. didinti pajamas, mažinti sąnaudas ir ieškoti papildomo tvaraus kapitalo šaltinių.Šių metų trečiąjį ketvirtį kredito unijų turto struktūra iš esmės nekito – didžiausią jo dalį (52 %) sudarė paskolos. Kredito unijų paskolų portfelis padidėjo beveik 6 proc. Jo augimą lėmė toliau didėjantis fizinių asmenų kreditavimas.
Nors paskolų kokybę apibūdinantys rodikliai šiek tiek pagerėjo, tačiau augo neveiksnios paskolos (padidėjo 0,8 mln. Eur) ir daugėjo už skolas perimto turto. Tai rodo, kad kredito unijų nariai nevykdo savo įsipareigojimų, o ateityje dėl negrąžintų paskolų ir už skolas perimto turto pardavimo jos gali patirti reikšmingų nuostolių, neigiamai paveiksiančių jų kapitalą.
Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis tebėra priimti indėliai − jais buvo finansuojama beveik 90 proc. jų turto. Nors per trečiąjį ketvirtį indėlių portfelis sumažėjo beveik 6 mln. Eur, bendrą mažėjimą sušvelnino padidėję neterminuotieji indėliai – dėl sezoniškumo didėjo įplaukos į žemdirbius vienijančių kredito unijų narių sąskaitas.
Pateiktų 2016 m. spalio 1 d. ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 16,6 proc. (normatyvas – 13 %), likvidumo rodiklis − 52,99 proc. (minimalus reikalaujamas – 30 %).
Spalio 1 d. veiklos riziką ribojančių normatyvų nevykdė 6 kredito unijos: kredito unija AMBER, Pajūrio kredito unija, kredito unija Centro taupomoji kasa, kredito unija „Vilniaus kreditas“, Palangos kredito unija ir Pareigūnų kredito unija. Atsižvelgiant į tai, kad beveik visos kredito unijos nevykdo veiklos riziką ribojančio normatyvo, susijusio su kapitalo trūkumu, tvaraus kapitalo kaupimas yra vienas iš svarbiausių kredito unijų veiklos strateginių tikslų.
2016 m. spalio 1 d. veikė 74 kredito unijos, vienijusios 162,3 tūkst. narių (2016 m. III ketv. narių skaičius padidėjo 1,8 tūkst.), tačiau, spalio mėn. kredito unijai AMBER iškėlus bankroto bylą, kredito unijų sumažėjo iki 73. Šiuo metu 61 kredito unija priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, o 12 kredito unijų dirba savarankiškai.