Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų. Be to, areštuotas dar maždaug 370 tūkst. eurų vertės pastarojo turto.
„Atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą Vilniaus apygardos teismo nutartį“, - rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
VŠT teisme teigė, kad daugiau nei 2,3 mln. eurų nuostolį bendrovė patyrė, vadovaujant A.Keserauskui ir jai finansuojant žlugusią ir bankrutuojančią oro bendrovę „Air Lituanica“. Dar 800 tūkst. eurų žalos patirta, pasirašius nuostolingą sutartį su koncerno „Icor“ ir Vilniaus savivaldybės įmonė „Reenergy“, o 400 tūkst. eurų - dėl A.Keserausko užsakytų nereikalingų paslaugų bei paramos dalijimo.
2015 metų pavasarį pasikeitusi Vilniaus miesto valdžia atliko VŠT išlaidų analizę ir nustatė įvairių abejotinų išlaidų: be brangių pirkinių reprezentacijai, buvo sudaromos įvairios paramos sutartys su sporto klubais, kitomis įstaigomis, teniso aikštelių nuomos, viešinimo ir reklamos sutartys, taip pat suteiktos 6 paskolos bendrovei „Air Lituanica“, kurių bendra vertė - beveik 2 mln. eurų. Anot savivaldybės, paskolos suteiktos, kai bendrovė jau turėjo didelių finansinių problemų.
Anksčiau A.Keserauskas aiškino, kad didžiosios išlaidos buvo tvirtinamos VŠT valdybos ir apie tai buvo informuojama savivaldybė. Šios išlaidos, anot jo, buvo dengiamos iš pajamų, gautų už parduotą įmonės turtą. Tuo metu reprezentacijai ir, kaip jis įvardijo, „kanceliarinėms reikmėms“, pinigai esą buvo reikalingi ir skiriami iš „Vilniaus energijos“, tad „savivaldybei ir vartotojams jokio nuostolio nebuvo daroma“.
2015 metų lapkritį Vilniaus valdžia paprašė prokurorų ištirti, ar A.Keserauskas galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasisavinti įmonės turto bei padaryti jai apie 3 mln. eurų žalos. 2015-ųjų pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė netirti A. Keserausko galimo piktnaudžiavimo.
