ir lietuva

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Propaganda ateina ne tik iš Rusijos, rusams šiuo metu tiesiog geriausiai sekasi ją skleisti, interviu LRT Radijui sako šiuolaikinis amerikiečių istorikas, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jeilio universiteto profesorius Timothy Snyderis. Jo manymu, labai tikėtina, kad šiuo propagandiniu keliu, kurį tiesia Rusija, nutars eiti ir kiti. „Gal po 15 metų, pavyzdžiui, Kinija, irgi taps tokia pat propagandos meistre.

Per savo nelabai ilgą, bet gana turtingą kaip jaunam menininkui karjerą smuikininkas Vilhelmas Čepinskis gavo ne vieną pasiūlymą kurti užsienyje, tačiau Lietuvos palikti ieškodamas skalsesnio duonos kąsnio nesusigundė. Jis netiki tais, kurie teisinasi svetur išvykę dėl to, kad Lietuva jiems "nieko nedavė". Siūlo pirmiausia paklausti savęs, o ką pats davė Lietuvai.

Vilnius pasirengęs pasirašyti sutartį dėl vizų režimo tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities supaprastinimo. Šis klausimas bus svarstomas ketvirtadienį įvyksiančiame susitikime su Rusijos URM vadovu. Tai interviu laikraščiui "Rossijskaja gazeta" pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. "Mes suderinome su Europos Komisija sutartį dėl vizų režimo tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities supaprastinimo. Ir Lietuva pasirengusi ją pasirašyti", - paaiškino V. Ušackas.

Gerbiant save nereikėtų būti ir Rusijos pataikūnams, kurie vardan tariamų investicijų, verslo ir didesnės prekybos apyvartos yra pasirengę ne tik atsisakyti teisėtų reikalavimų, bet ir išpažinti Rusijai visas tariamas savo istorines ar kitokias kaltes – pradedant Kovo 11-ąja – bei sulįsti į tokią vietą, kurios pavadinimo viešai minėti negalima.

Blogos naujienos iš Latvijos skatina infekcijos baimę Rytų Europoje Pacientas atsigauna po intensyvaus gydymo, svaidosi vaistais į gydytojus ir siurbia donoro kraują. Galbūt tai netinkama Latvijos, kuri pastaruoju metu išgyvena krizę, charakteristika, tačiau vaizdas iš šalies atrodo būtent taip.

Rytoj sueis penkeri metai, kai mūsų kraštas prisijungė prie NATO. Šia proga LŽ kalbino krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę ir jos patarėją, tarptautinės teisės ekspertą Dainių Žalimą. Teiravomės, kaip šiuo metu Lietuva atrodo Aljanse ir ar 60-metį mininčiam NATO pavyksta reaguoti į naujus iššūkius. R.Juknevičienė: „Svarbu nebūti „kraštiniais“. - Ministre, ko galime tikėtis iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo? - NATO - sėkmingiausias aljansas pastarojo meto pasaulio istorijoje.

Šiandien – dar šiaip taip. Vyriausybei pasisekė susitarti su smulkiųjų verslininkų ir prekiautojų sąjungos vadove Zita Sorokiene ir viešo protesto išvengti. Tai tikrai didelis laimėjimas nesėkmingai pradėtame naujos Vyriausybės vidaus politikos kelyje. Tačiau visgi nepigiai pirktas. Kubiliui prireikė Sorokienei duoti tai, ko ji prašė, deja, valstybės sąskaiton.

Ir Lietuva, ir Rusija suinteresuotos normalizuoti dvišalius santykius. Maskva esanti pasirengusi šioje srityje „atversti naują puslapį“. Tai Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas žurnalistams pareiškė po trečiadienį vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio, kuriame svarstyti Lietuvos ir Rusijos santykiai. „Bendras nusiteikimas yra.

Du Seimo nariai galbūt yra susiję priesaika ar pasižadėjimu su kita valstybe. Ar verta kelti šią problemą – juk priesaikos ant duonos neužsitepsi? Teko prisiekti dar kartą Prisiekiant naujajam JAV prezidentui Barakui Obamai įvyko įdomus incidentas: suklydus Aukščiausiojo Teismo vyriausiajam teisėjui Johnui Robertsui, kuris „sufleravo“ prezidentui priesaikos žodžius, prezidentas taip pat susipainiojo, vienas priesaikos žodis galbūt išvis liko neištartas.

Publicistas, rašytojas, kelių dienraščių redaktorius, nuteistas už veiklą viename iš jų, galiausiai politikas Saulius Stoma tvirtina, kad pagrindinė „tautos prisikėlėlių“ misija jau įvykdyta - valdžia atimta iš nomenklatūros ir atiduota žmonėms, turintiems patirties. Rašytojas nuo mažumės. -    Bene 1977-aisiais supratote, kad Jūsų pašaukimas yra rašymas.

Ji ateina. Žingsnis po žingsnio. Klastingai kėsindamasi įslinkti į kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Galinti jį suardyti. Pakeisti. Pasukti kita linkme. Mes turėtume gintis. Apsaugoti save,  šeimą ir artimuosius, valstybę, bet esame maži šioje globalinių procesų jūroje ir nedaug galime pakeisti. Jeigu dirbome sąžiningai, neturėjome užslėptų juodųjų pinigų, kurie šiomis dienomis įgyja aukso vertę, kai pusdykiu ar bent jau už pusę kainos gali nusipirkti viską, tai jaučiamės bejėgiais.

Buvo toks metas, kai Lietuvos pilietybė mėtėsi pasų skyriuose ir vos ne prievarta buvo siūloma ne lietuvių tautos žmonėms. Tie ilgai dvejojo, nenorėjo savęs sieti su tokia nepatikima, atsiprašant, valstybe. Daug kartų buvo pratęsiami terminai. Įkalbėjome, atidavėme, deja, dėl šios dovanos Landsbergio jie labiau nepamilo... Ir Lietuva didžiajam kaimynui netapo geresnė.

„Niekaip nesuprantu, kodėl 22 sveiki vyrai pusantros valandos laksto paskui vieną kamuolį, taikydamiesi į jį spirti. Duotų kiekvienam jų po kamuolį ir lai spardo į valias“, - dar praėjusiame šimtmetyje stebėjosi įžymus Londono literatas Bernardas Shaw. Tačiau mūsų laikų filosofas Leonidas Donskis yra įsitikinęs, kad šiuo atveju klasikas buvo neteisus. Neteisus, nes neperprato futbolo esmės, neįspėjo šio žaidimo žavesio paslapties.

Diskusijos apie Kosovo nepriklausomybę tęsinys. Tomas Čyvas Dėl Kosovo paskutinį kartą Labai abejoju, kad sausio 13-osios didvyriškas pasiaukojimas ir Vakarų laimėtas šaltasis karas buvo labiau nulemti tarptautinės teisės normų, o ne valios ir pastangų, kad ir kaip tai nepatiktų tikintiems magiška paragrafų galia. Gerai, kad Lietuvoje daug aistringų ir neabejingų tarptautinėmis aktualijomis žmonių. Net nemaniau, kad jų tiek daug. Diskusija vyks ilgai, bet amžinai nesitęs.

Kai žmonės neturi apie ką kalbėtis, jie kalbasi apie orą. Apie orą kalbėjomės ir su rašytoju Raimondu Kašausku. Tačiau ne dėl to, kad neturėjome daugiau apie ką. Ir net ne dėl to, kad mums nerimą kelia globalinis atšilimas. Kalbėjome apie kitokį orą. Apie tą, kurio tarsi nepastebime, kai kvėpuojame, ir kurį įvertiname tik pajutę jo trūkumą. Kaip ir laisvės. „Jeigu staiga jos nebeliktų, kaip, pavyzdžiui, oro.

2007 m. gegužės 24 d. Labas rytas! Man malonu buti Lietuvojé: Good Morning!  I am delighted to be here in Lithuania). Atvežiau šiltus Airijos žmonių sveikinimus į pačią Lietuvos demokratijos širdį, į jūsų šalies parlamentą. Man didelė garbė, kad galiu kreiptis į politinius šiandienos Lietuvos vadovus, į vyrus ir moteris, kurie padeda kurti tokią klestinčią Lietuvą, kokios dar nėra buvę. Esu ypač patenkinta tuo, kad atvykau kaip draugė ir kaip partnerė Europos  Sąjungoje.

Kol labiau apsimokės veisti runkelius, bus veisiami šakniavaisiai, o ne gimdomi vaikai, rašo „Verslo žinios“. Apie 2020 m. jaunų žmonių Lietuvoje bus perpus mažiau nei dabar. Demografinė padėtis Lietuvoje blogės sparčiau, palyginti net ir su senstančia Europos Sąjunga, kurioje jaunuolių nuo aštuoniolikos iki dvidešimt dvejų metų skaičius irgi mažėja, teigiama dienraščio redakcijos skiltyje.

Kas gi yra toji pokolonijinė sąmonė, apie kurią tiek daug rašo nūdienos literatūrologai ir sociologai? Jei sąmonę apibrėšime kaip subjekto veiklą, įgalinančią jį pažinti patį save ir supantį pasaulį, tai pokolonijinė sąmonė nurodys tokios veiklos nesavarankiškumą ir jos priklausomybę nuo politiškai įsigalėjusios svetimos kultūros ir išoriškai primesto savęs supratimo modelio.

Lietuvoje jau seniai vyksta diskusija apie Lietuvos ir Rusijos santykius: kaip turėtume laikytis Rusijos atžvilgiu, svarstoma, kodėl rusų tautybės asmenys vertinami palankiausiai. “Omni laiko” skaitytojams pateikiame ir kitos pusės nuomonę - mūsų skaitytojams jau žinomo Viktoro Olžyčiaus straipsnį, kuris buvo publikuotas naujienų portale “Regnum.ru”. Apie tai, kad Lietuvos ir Rusijos santykiai per pastarąjį pusmetį blogėja, nėra ko net kalbėti.

Leidykla “Versus aureus” neseniai išleido žinomo visuomenės ir kultūros analitiko, filosofijos profesoriaus ir televizijos laidos “Be pykčio” vedėjo Leonido Donskio knygą “Pilietinė visuomenė ir jos priešai”. Tai tekstai, 2003-2004 metais publikuoti interneto laikraščiuose “Omni laikas” ir “Akiračiai”. Kaip rašo pats autorius - tai tų metų minčių žemėlapis ir Lietuvos politikos įvykių bei procesų analizė.

Jau nemažai išlieta rašalo pristatant naujus Europos Sąjungos (ES) narius. Gaila, kad daugiausia kalbama tik apie šių kraštų politinę ir ūkinę padėtį, pridedant nebent dar istorinį šių kraštų vystymąsi. Deja, beveik užmirštama nurodyti, ką šie kraštai šalia pramonės ir finansų galės atnešti Europai.

Konstitucinis Teismas priėmė išvadą “Dėl Lietuvos Respublikos prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”. Šioje išvadoje teigiama, kad prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją šiais veiksmais: pirma, suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisovui už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, antra, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokal...

Prieš 14 metų išėjo pirmasis “Šiaurės Atėnų” savaitraščio numeris. Ta proga Jūratė Visockaitė kalbina vieną iš trijų savairaščio įkūrėjų rašytoją Saulių Šaltenį. Kas pirmas ištarė "reikia", kur jūs tada sėdėjot, ką veikėt? Sėdėjau pasinėręs Sąjūdyje ir, kaip dabar atsimenu, ateina dviese, Arvydas Juozaitis ir Saulius Stoma, sako, gerai būtų laikraštį pradėti. Tada straipsnius rašinėjau, na, ir jeigu kviečia mane žmonės, turintys sumanymo užuomazgą – kodėl gi ne.

Varšuvoje penktadienį (03.07) susitikę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Rolandas Paksas ir Aleksandras Kwasniewskis (Kvasnievskis) pareiškė paramą ryžtingiems veiksmams prieš grėsmę tarptautiniam saugumui keliantį Irako režimą. Po susitikimo surengtoje bendroje spaudos konferencijoje A. Kwasniewskis pažymėjo, kad abi šalys laikosi tos pačios pozicijos Irako klausimu - reikia demilitarizuoti Iraką taikiomis priemonėmis, tačiau tam nepavykus, panaudoti kitas priemones.