ieva jusionytė

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Lietuva yra ant demokratinės bendruomenės fronto linijos, tad jai tenka ypatinga atsakomybė prisidedant prie demokratijos plėtros – išskirtiniame interviu „Omni.lt“ sakė šį šeštadienį kadenciją baigiantis JAV ambasadorius Lietuvoje Stephenas D. Mullas. Vilniuje praleidęs trejus metus ir dalyvavęs svarbiausiuose Lietuvai įvykiuose ambasadorius namo išsiveš prisiminimus apie krepšinį, alų ir jaukias sostinės gatveles.

„Jei esi stiprus ekonomiškai, esi stiprus ir politiškai“, – sakė Baku viešintis prezidentas Valdas Adamkus. Lietuva, kaip ir kitos Transatlantinės bendruomenės narės, mano, kad Azerbaidžanas padės Europai užsitikrinti energetinį saugumą. Alternatyvūs naftos ir dujų telkiniai bei Rusiją aplenkiantis vamzdynas yra pakankama priežastis bendradarbiauti su prezidentu Ilhamu Aliyevu, kartais ignoruojant klanų valdomos šalies nuklydimus nuo demokratijos kelio.

Kijeve GUAM šalių susitikime dalyvaujantis prezidentas Valdas Adamkus, vertindamas Lietuvoje susidariusią situaciją, teigė, kad „Mažeikių naftos“ nacionalizavimas yra kraštutinė priemonė, tačiau neatmetė galimybės, kad jos bus imtasi, jeigu reikės ginti Lietuvos valstybinius interesus. Vilniuje pasigirdus kalboms, kad Rusijos vyriausybė neatsisakys ketinimų perimti „Mažeikių naftos“ akcijas, Lietuvos valdžia prabilo apie galimą įmonės nacionalizavimą.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Nieko per daug nenustebinęs egzaminų užduočių išplatinimo skandalas ir tyrimai, pasak kurių 70 proc. vaikų Lietuvos mokyklose patiria patyčias, – tai tik pora problemų, kurias spręsti siūloma pasitelkiant naują Aristotelio etika pagrįstą charakterio ugdymo strategiją. Apie ją „Omni.lt“ kalbėjosi su į Lietuvą atvykusiais specialistais iš JAV. Šie specialistai – tai Karen Newman, Montclair Kimberley akademijos mokytoja, bei Williamas Wiansas, Merrimack koledžo filosofijos profesorius.

„Mums reikia į priekį ir į išorę žvelgiančios Europos“, – išklausęs Suomijos vadovavimo Europos Sąjungai programą, kurią pavadino „rezultatų Europa“ sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Nors ir pasirinkęs tęstinumo kelią, Helsinkis provokuoja siekiu stiprinti užsienio politiką ir ypač savo poziciją Rusijos ir Turkijos klausimais.

Taip retoriškai klausia filosofijos mokslų daktarė, prezidento patarėja Nerija Putinaitė, kalbėdama su „Omni.lt“ apie aukštojo mokslo plėtros planą, ministerijų atsakomybės ribas, universitetų bendruomenes ir vidinę konkurenciją dėl lėšų. – Prieš keletą savaičių Vyriausybė pagaliau patvirtino ilgus metus rengtą Lietuvos aukštojo mokslo 2006-2010 metų plėtros planą.

Mikrorajonų bendruomenės pradėtos steigti palyginti neseniai. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra pareiškęs, kad savivaldybė, visų pirma, seniūnijos, turi atsižvelgti į jų teikiamus pasiūlymus. Tačiau niekas neužtikrina, kad taip ir bus, kadangi bendruomenių vieta savivaldoje yra teisiškai neapibrėžta. Laisvu laiku po darbo rinkdamiesi kavinėse visuomeniškai aktyvūs gyventojai tiki, kad tik patys gali spręsti problemas: niekas kitaip neateis ir už juos visko nesutvarkys.

Daug kalbėta, bet nedaug tepasakyta žodžio laisvės ir pagarbos kitiems tema. Pranašo Mahometo karikatūros sudrebino žiniasklaidos pasaulį, tačiau visuomenės taip ir nerado atsakymo į klausimą, kaip suderinti dvi ypatingas Vakarų demokratijos vertybes. O gal buvo keliamas neteisingas klausimas? Apie tolerancijos ribas, Lietuvą ir protestantizmą „Omni.lt“ kalbėjosi su pirmuoju Lietuvos Tolerancijos žmogumi, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonu Tomu Šernu.

„Pasaulis neparduodamas!“, „Rezistencija, kaip ir kapitalas, yra transnacionalinė!“, „PPO žudo žmones. Žudykit PPO!“ – šaukė šimtas tūkstančių demonstrantų, 1999 m. susirinkusių Sietle. Greta ūkininkų ir pramonės darbininkų rinkosi profesinių sąjungų nariai ir aplinkosaugininkai, žmogaus teisių gynėjai, religiniai lyderiai, studentai ir net dešinieji protekcionistai. Jie rinkosi iš Jungtinių Valstijų ir trečiojo pasaulio.

Dura lex, sed lex. Įstatymai reguliuoja visuomenę, bet ši pati juos ir kuria. Lietuvoje įstatymus priima Seimas, tačiau niekas nežino, kaip gimsta pasiūlymai ir ar visuomenės nuomonė kam nors rūpi. Nors Vyriausybė teikia absoliučią daugumą niekur neaptariamų įstatymų iniciatyvų ir įtakoja Seimo darbotvarkę, jos durys visuomenei užtrenktos.

Lietuvos visuomenėje reikia viešos teisinės diskusijos, kad „nebūtų kartojami niekai, esą Lietuvos prezidentas gali užsimanęs imti ir paleisti Seimą, kad nebūtų pažiūrėjus į lubas sugalvojama, girdi, mūsų Konstitucija leidžia homoseksualias santuokas, dėl to reikia kažkokių Civilinio kodekso pataisų, kurios jas uždraustų“, – „Omni.lt“ teigė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris.

Ar dar ilgai Lietuvos universitetai gyvens „viduramžių dvasia“, kai į pilietiškai nebrandžios akademinės bendruomenės rankas atiduota visa aukštojo mokslo ateitis? Ar dar ilgai aukštosios mokyklos liks visuomenės atžvilgiu autonomiškomis studijų tvirtovėmis? Tačiau ar didėjantis išorinis universitetų veiklos reglamentavimas yra tas pats kas siekiama atskaitomybė visuomenei? Kaip rasti vidurio kelią tarp akademinės laisvės ir visuomeninės kontrolės? Tai klausimai, kurie vėl iškyla vertinant vyk...

Šią savaitę Seime pradėtas svarstyti Valstybės politikų elgesio kodeksas. Kodėl politikams vėl prireikė vienoje vietoje surašytų elgesio taisyklių? Ar kodeksas turi tapti universaliu politinės moralės švyturiu, ar rimbu tiems politikams, kuriems kelio nerodo nei Konstitucija, nei įstatymai? „Gink Dieve nevalna prisiplempus arielkos bastytis tarp žmonių viešumoj ir savo nesvietišku smirdėjimu o taipogi kalakutiškais tauškalais papiktinti sueigą“, – skelbia 1636 metais Vilniuje priimtos gero elg...