Mikrorajonų bendruomenės pradėtos steigti palyginti neseniai. Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas yra pareiškęs, kad savivaldybė, visų pirma, seniūnijos, turi atsižvelgti į jų teikiamus pasiūlymus. Tačiau niekas neužtikrina, kad taip ir bus, kadangi bendruomenių vieta savivaldoje yra teisiškai neapibrėžta.
Laisvu laiku po darbo rinkdamiesi kavinėse visuomeniškai aktyvūs gyventojai tiki, kad tik patys gali spręsti problemas: niekas kitaip neateis ir už juos visko nesutvarkys.
Seni įstatymai, nauji įstatymai
Lietuvoje daug kalbama apie pilietinės visuomenės kūrimą. Tokia visuomenė kaip idėja, kurios link judame, turėtų remtis funkcinėmis vietos bendruomenėmis ir perduoti joms vis daugiau teisių, kurios šiuo metu priklauso valdžios institucijoms.
Dabar bendruomenių veiklą mūsų šalyje reglamentuoja du pagrindiniai teisės aktai - Vietos savivaldos bei Asociacijų įstatymai. Pagal pirmajame pateiktą apibrėžimą, bendruomenė – tai tam tikroje teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti viešaisiais poreikiais ir interesais. Taip vertinant, pavyzdžiui, visi Antakalnio gyventojai turėtų būti Antakalnio bendruomenės nariai. Tačiau tikrovė skiriasi nuo įstatyme įvardintų gražių deklaracijų, kuriose daugiau brėžiamos galimos nei realios gyvenvietės pagrindu susivienijusių piliečių teisės. Pirma, bendruomenių dydis nėra nurodytas, tad jos gali vienyti tiek kelių kiemų, tiek viso mikrorajono gyventojus, tarkim, veikia net keturios iš dalies partiniu pagrindu įkurtos bendruomenės. Antra, ne visi atitinkamos teritorijos gyventojai yra bendruomenės nariai, dalis jų net gali prieštarauti tariamai jų vardu kalbančios organizacijos veiklai.
Šios problemos siejamos su neaiškiu bendruomenių statusu: ar tai vietos savivalda, kurioje dalyvauja visi tos teritorijos gyventojai, ar pretenzijų į visuotinį atstovavimą neturinčios visuomeninės organizacijos? Iš esmės, remiantis dabar galiojančia teisine tvarka, bendruomenės kuriamos ir institucinė forma joms suteikiama pagal Asociacijų įstatymą: tam tikros gyvenvietės piliečiai (kurių gali būti vos keletas) surašo bendruomenės kaip asociacijos steigimo sutartį. Todėl nieko nuostabaus, kad bendruomenėse paprastai yra tik keliasdešimt narių – aktyvesnių ir visuomeniškesnių gyventojų.
Suprantant tokį neapibrėžtą bendruomenių statusą, kuomet neaišku, ar bendruomene pasivadinusi asociacija tikrai atstovauja tos teritorijos gyventojų interesus, bei nesutariant dėl jų vaidmens vietos savivaldoje, pernai Seime sudaryta darbo grupė bendruomenių įstatymo projektui parengti. Vis dėlto jokių veiklos rezultatų dar nematyti, nors terminai pasiūlymams parengti buvo atidėti jau tris kartus.
Grupės veikloje dalyvaujantis konservatorius Donatas Jankauskas mano, kad yra tiek formalių, tiek neformalių tokio atidėliojimo priežasčių. „Formaliai vertinant, išvadas pateikti trukdo naujo savivaldos įstatymo turinio svarstymas, neformaliai – bet kokių drąsesnių pasiūlymų vengimas,“ – teigia Seimo narys. Kaip vieną tokių drąsesnių siūlymų D. Jankauskas mini jo paties idėją dėl 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio. Parlamentaro nuomone, kadangi ne visi pasinaudoja teise savo nuožiūra skirti šias lėšas visuomeninėms organizacijoms, reikėtų įstatymu įtvirtinti nuostatą, kad gyventojui nepareiškus savo valios, 2 procentai pajamų mokesčio automatiškai atitektų jo gyvenamosios vietos bendruomenei, kuri pinigus panaudotų spręsti tos teritorijos problemas.
Kokios tos problemos yra? Kas skatina vietos bendruomenių sostinėje kūrimąsi? Žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo Pilaitės bendruomenės priešinimasis golfo laukų įrengimui bei Žvėryno bendruomenės kovos teisme dėl priešinimosi naujoms statyboms. O kaip kiti?
Kas tos bendruomenės yra ir ką jos veikia
Naujininkų bendruomenės pirmininkas Rytis Giedraitis pasakoja, kad 2000 metais įkurti visuomeninę organizaciją lėmė noras skatinti pilietiškumą, bendruomeniškumą, kartu organizuoti veiklą. Dabar organizacijai priklauso keliasdešimt narių, tačiau į veiklą stengiamasi įtraukti kuo daugiau rajono gyventojų, kurių yra apie 30-40 tūkstančių.
Ši bendruomenė daugiausia užsiima kultūrine veikla, tačiau taip pat sutelkia gyventojus, kai sprendžiamas koks svarbus teritorijos ateities klausimas. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Naujininkuose planuota statyti krematoriumą, tačiau bendruomenė tuo pasipiktino, todėl projektas atidėtas. „Jei šis klausimas vėl iškils, visi žino, kad bendruomenė yra prieš,“ – teigia R. Giedraitis. Tačiau, nurodydamas į Pilaitės ar Žvėryno bendruomenių veiklą, jis pabrėžia, kad Naujininkų bendruomenė nekelia tikslo mokyti profesionalus kaip tvarkyti miestą ir daugiausia dėmesio skiria būtent kultūrinei veiklai.
2002 metais įkurtos Balsių bendruomenės (www.balsiai.com) tarybos pirmininkas Rimantas Micka teigia: „Bendruomenės misija – visiems daryti gera.“ Šiuo metu bendruomenės veikloje dalyvauja apie 70-80 žmonių. Anot R. Mickos, iš esmės visi Balsių gyventojai yra patenkinti tuo, ką daro bendruomenė. Inicijuodama gatvių asfaltavimo ir apšvietimo projektus, kovodama dėl žemės sklypų, skirtų mokyklai ir vaikų darželiui, paskirties išlaikymo, bendruomenė pasiekė, kad Balsiai iš apleistų statybų kvartalo taptų prestižine gyvenamąja vieta. „Kainos kyla, o žmonės pradėjo vertinti savo gyvenamą teritoriją,“ – džiaugiasi penktus metus pirmininko pareigas užimantis R. Micka.
Žvėryno bendruomenės (www.zverynas.lt) valdybos pirmininkė Danutė Jokubėnienė teigia, kad 2002 metais bendruomenė įkurta siekiant stiprinti rajono kultūrinę tapatybę. „Tačiau gyvenimas privertė atstovauti gyventojų interesams,“ – tvirtina ji. Nors vykdoma nemažai kultūrinių projektų, pavyzdžiui, kartu minimos Joninės, planuojama steigti T. Kosciuškos premiją, bendruomenė daugiausia nuveikė kovodama prieš komercines statybas, dėl ko tenka bylinėtis net teisme. Šiuo metu asociacijoje yra keli šimtai narių, tarp kurių net ir keletas užsieniečių.
Darbai valdžios paunksnėje
Nors Vilniaus miesto savivaldybė deklaruoja norą dirbti su bendruomenėmis, anot D. Jokubėnienės, tegalima kalbėti apie bendradarbiavimo užuomazgas. „Seniūno požiūris į mūsų veiklą buvo ir tebėra nekoks, per ketverius metus taip ir negavome patalpų, renkamės kavinėje ar kieme,“ – teigia ji.
Visgi Žvėryno bendruomenės pirmininkė pastebi, kad dabar bendruomenių veiklai skiriama šiek tiek daugiau dėmesio nei prieš keletą metų. Kaip vieną pavyzdžių ji įvardijo savivaldybėje įkurtą visuomeninę bendruomenės reikalų komisiją. „Komisijos tikslas yra pasiekti, kad, priimant sprendimus dėl miesto plėtros, būtų išklausoma ir bendruomenių nuomonė. Tačiau ji nėra aktyviai veikianti, nes visi dirba laisvu laiku, visuomeniniais pagrindais,“ – pastebi D. Jokubėnienė.
Dar vienas žingsnis pirmyn, D. Jokubėnienės nuomone, yra planas seniūnijose steigti bendruomenių centrus, kurie būtų viešosios erdvės bendruomenėms susirinkti.
Kita vertus, tiek Balsių, tiek Naujininkų bendruomenės santykiais su seniūnais ne tik kad nesiskundžia, bet netgi džiaugiasi. „Su seniūnu sutariame gerai. Svarbu, kad mus palaiko ir netrukdo darbuotis,“ – teigia R. Micka. Imdamasi infrastruktūros projektų, bendruomenė atkreipė savivaldybės dėmesį į svarbiausias gyvenvietės problemas. Jie taip pat neturi nuolatinių bendruomenės patalpų ir renkasi kavinėje, tačiau patalpų neturi ir Balsių seniūnija, tad šiuo atveju pagalbos prašyti nėra iš ko.
Naujininkų seniūnas, pats būdamas aktyvus bendruomenės narys, taip pat linkęs jai padėti. Savivaldybės visuomeninės bendruomenės reikalų komisijos nario Arimanto Račkausko nuomone, dažniausiai sėkmingai dirba būtent tos bendruomenės, kurios gerai sutaria su seniūnu.
Tuo tarpu bendradarbiavimas su savivaldybe iš esmės apsiriboja dalyvavimu skelbiamuose konkursuose. Anot A. Mickos, savivaldybė į bendruomenės prašymus atsižvelgia, pavyzdžiui, įgyvendinant gatvių asfaltavimo projektą, tačiau norėtųsi daugiau miesto valdžios keliamų iniciatyvų.
Balsių bei Naujininkų bendruomenių vadovai pripažino, kad yra gavę finansinę paramą iš savivaldybės tiksliniams projektams, kaip antai, gatvių apšvietimui. Kitas lėšas sudaro nario mokesčiai bei gyventojų įnašai, taip pat naudojamasi 2 procentų pajamų mokesčio teikiama galimybe.
Bendruomenių bendradarbiavimas?
Deja, atrodo, kad Vilniaus bendruomenės, siekdamos savivaldybės dėmesio, nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, Kaune veikia miesto bendruomenių centrų asociacija, todėl ne tik geriau koordinuojama bendra veikla, bet ir savivaldybė linkusi labiau atsižvelgti į susivienijusių bendruomenių nuomonę. „Vilniuje tikrai trūksta partnerystės,“ – mano Žvėryno bendruomenės pirmininkė. Ji primena, kad prieš keletą metų buvo sudaryta bendruomenių koalicija, kur buvo galima susitikti ir pasitarti, tačiau ji negalėjo išsilaikyti, nes viskam reikia laiko. Dabar norima įregistruoti Vilniaus miesto bendruomenių asociaciją, tačiau kada tai įvyks kol kas neaišku.
Vilniuje bendruomenės ryšius palaiko tik dalyvaudamos savivaldybėje suburtose visuomeninėse tarybose ar svarbesniuose renginiuose. Visgi daugumos jų pirmininkai yra asmeniškai pažįstami. „Pirmininkai susitinka ir kalbasi, tačiau kiekviena bendruomenė turi savo interesų, todėl beveik nebendradarbiaujama,“ – paaiškina R. Giedraitis. Kita vertus, svarbu vien tai, kad jau įsteigtos bendruomenės teigiamai vertina naujų kūrimąsi. Pavyzdžiui, keletas jaunesnių bendruomenių pasinaudojo Balsių bendruomenės įstatais rengdamos savuosius.
Valdžia nenori - valdžia neklauso
Balsių bendruomenės pirmininko R. Mickos nuomone, siūlomas bendruomenių įstatymas pradėtas ruošti netinkamai, kadangi valdžia neklausia bendruomenių pozicijų, nederina teikiamų pasiūlymų. „Galbūt teoriškai bendruomenės ir gali pasakyti savo nuomonę, tačiau niekas nesistengia, kad joms apie tai būtų pranešta, niekas neatsiunčia informacijos, viską tenka susirasti patiems. Tačiau žmonės bendruomenėse dirba visuomeniniais pagrindais ir neturi laiko rūpintis, tad dažniausiai juos supažindina su jau įvykusiu faktu,“ – priekaištauja R. Micka.
Tuo tarpu D. Jokubėnienė mano, kad pati idėja kurti bendruomenių įstatymą yra juokinga. „Bendruomenės ir taip veikia, nereikia jokio naujo įstatymo, užtenka ir dabar turimo Vietos savivaldos įstatymo, nors Lietuvoje ir nėra vietos savivaldos, bet tai jau kita problema“, - teigia ji.
A. Račkausko teigimu, savivaldybė šiuo metu aktyviai sprendžia bendruomenių veiklai iškylančias problemas. Norint, kad jos turėtų nuolatines vietas rinktis, patvirtintas planas steigti bendruomenių centrus. Taip pat rengiama bendruomenių atstovų, kurių teisės įtvirtintos Vietos savivaldos įstatyme, rinkimo tvarka. Be to, siekiama įsteigti tarybą, kuri veiktų kaip vieta apsikeisti nuomonėmis ir spręsti konkrečias skubias problemas, į kurias nepajėgia operatyviai reaguoti dabartinė bendruomenės reikalų komisija. Galiausiai, bendruomenių sąveiką su savivaldybe reikėtų reglamentuoti įstatymu, kadangi dabar niekas negarantuoja, kad į jų nuomonę bus atsižvelgta.
Kokias galima daryti išvadas? Sostinėje kuriamos bendruomenės, kurių skaičius jau siekia kelias dešimtis, yra kertiniai pilietinės visuomenės akmenys. Pradėjusios savo veiklą rengiant talkas, dabar jos vis dažniau imasi ambicingesnių projektų ir priešinasi nepriimtiniems miesto valdžios sprendimams. Tačiau bendruomenių statusas ir jų vieta savivaldoje lieka problemomis, kurių sprendimas vilkinamas. Akivaizdu, kad kartais bendruomenių vardu prisidengiama vien kaip populiaria idėja, vengiant nubrėžti aiškias jų realios veiklos trajektorijas. Kol kas bendruomenės paliktos visuomeniškai aktyvių gyventojų jėgoms.
