hoopas schefferis

Buvęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis paskirtas Leideno universiteto tarptautinės politikos ir diplomatijos profesoriumi. Dėstyti universitete J. de Hoopas Schefferis pradės jau kitą savaitę. Buvęs Olandijos užsienio reikalų ministras, kurio kadencija NATO generalinio sekretoriaus poste baigėsi rugpjūčio 1 dieną, universitete dirbs buvusio Olandijos diplomatijos vadovo Pieterio Kooijmanso vardu pavadintoje taikos, teisės ir saugumo studijų katedroje.

Anądien išgirdau, kaip prezidentė viešai pareiškė, jog NATO dar neturi Baltijos šalių gynybos plano – girdi, toks atsiras tik už dviejų metų. Mane iškart apėmė traukuliai, kuriuos kitomis aplinkybėmis pavadinčiau juoku. Mat iki šiol NATO mus buvo pasirengęs ginti ir be plano, ir be mūsų 2% BVP indėlio gynybos reikmėms.

Rugpjūčio 1 dieną savo postą paliksiantis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pripažino, kad Gruzija ir Ukraina šiuo metu dar nėra pasirengusios prisijungti prie euroatlantinės bendruomenės. „Vien noras neduoda automatinės teisės įstoti į NATO“ – kalbėjo paskutinio vizito į Didžiąją Britaniją atvykęs aljanso vadovas. Jis pareiškė, kad tiek Gruzijai, tiek Ukrainai šiuo metu koja pakiša nestabili padėtis jų viduje.

Astanoje pirmą kartą posovietinėje erdvėje buvo surengtas NATO forumas, po kurio sekė NATO parlamentinė asamblėja, nes Kazachstanas yra ne tik pripažintas regiono lyderis, bet ir aktyviausias NATO partneris regione, labai daug dėmesio skiriantis regiono saugumui. Nors Kazachstanas stengiasi palaikyti gerus santykius su Rusija, skirtingai nei Rusijos premjerui ir prezidentui, Aljansas jam nekelia alergijos ir jis nelaiko Šiaurės Atlanto bloko visų pasaulio blogybių įsikūnijimu.

Birželio 18 dieną Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG) Čagčarane lankėsi NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis.

NATO jubiliejaus išvakarėse amerikiečių portalas „Democracy Now!“ kalbino žymų politologą, lingvistą, Naujosios Pasaulio Tvarkos, o taip pat ir ją užtikrinančios NATO kritiką Noamą Chomsky. Pateikiame sutrumpintą šio interviu tekstą. AMY GOODMAN: Pradėkime nuo NATO šešiasdešimtmečiui skirto susitikimo. Po daugiau nei keturių dešimtmečių prie aljanso iš naujo prisijungė Prancūzija. Ką apie tai manote? NOAM CHOMSKY: Kyla klausimas, ar išvis verta švęsti NATO jubiliejų.

NATO šalių lyderiai šeštadienį pažadėjo savo misijai Afganistane papildomai skirti tūkstančius karių. Didžioji Britanija, Ispanija ir Italija sakė, kad kiekviena papildomai nusiųs po kelis šimtus karių, kurie padės užtikrinti saugumą Afganistane per rugpjūtį įvyksiančius šios šalies prezidento rinkimus. Iš viso, pasak Baltųjų rūmų, NATO sąjungininkės į Afganistaną papildomai turi nusiųsti iki 5 tūkst. karių.

Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas bus kitas NATO generalinis sekretorius; tai šeštadienį patvirtino ir jis ir jo pirmtakas po to, kai aljanso lyderiams pavyko įtikinti šiai kandidatūrai pasipriešinusią Turkiją.

NATO šalių lyderiai šeštadienį naujosios strategijos Afganistane svarstymą darbo sesijoje pradėjo valanda vėliau, negu buvo numatyta dienotvarkėje, nes stengtasi išspręsti ginčus dėl naujojo NATO generalinio sekretoriaus. Prieš sesiją mėginta įveikti Turkijos nepritarimą Danijos ministro pirmininko Anderso Fogho Rasmnusseno kandidatūrai į NATO generalinio sekretoriaus postą.

JAV prezidentas Barackas Obama penktadienį atskrido į Prancūziją susitikti su Europos lyderiais ir siekti didesnės paramos savo naujajai karo Afganistane strategijai per 60-osioms NATO metinėms skirtą viršūnių susitikimą. Strasbūre, esančiame prie Prancūzijos sienos su Vokietija, renkantis 28 Aljanso lyderiams imtasi sustiprintų saugumo priemonių. Dieną prieš tai čia vyko protestuotojų susirėmimai su policija, buvo suimta 300 žmonių.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) pirmadienį perspėjo sąjungininkes Europoje nesiskųsti dėl Afganistano misijos „amerikonėjimo“, jeigu jos neprisidės prie JAV misijos Afganistane. „Šis karas nėra prezidento (Baracko) Obamos,- žurnalistams sakė J.de Hoopas Schefferis.

Lenkija pasiųs į Afganistaną papildomus 400 karių, kurie prisijungs prie dabar šalyje jau tarnaujančio 1,6 tūkst. karių kontingneto. Papildomi kariai į Afganistaną siunčiami tam, kad būtų užtikrintas saugumas prieš rugpjūčio mėnesį šioje šalyje vyksiančius rinkimus. Visiškai neseniai NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad rinkimų saugumui užtikrinti reikia dar mažiausiai 4 tūkst. papildomų karių.

Lietuva teigiamai vertina galimą Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. Tai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „Jei kandidatuotų, A.F.Rasmussenas būtų geras kandidatas į NATO Generalinius sekretorius“, - sakė R.Kačinskas, nesiėmęs vertinti Danijos premjero kitų galimų kandidatų kontekste.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas dalyvauja Briuselio forume - kasmetiniame aukšto lygio įtakingiausių Šiaurės Amerikos ir Europos šalių politikų ir politikos strategų susitikime. Forume bus diskutuojama ekonominių iššūkių, klimato kaitos, Europos Sąjungos ir JAV santykių, taip pat Rusijos, Ukrainos, Gruzijos ir NATO temomis.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad aljansui Afganistane reikia dar bent 4 tūkst. karių tam, kad būtų užtikrintas rugpjūčio mėnesį vyksiančių prezidento rinkimų saugumas. Be to, kariai turės užtikrinti ir tai, kad rinkimai būtų sąžiningi. Šiuo metu smurto lygis Afganistane pasiekė nuo pat JAV invazijos pradžios 2001 metais dar neregėtas aukštumas. Vien praėjusiais metais kovose žuvo maždaug 5 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei 2 tūkst. buvo civiliai.

Lenkijos aukščiausi politikai dalyvauja šalies narystės NATO dešimtmečio minėjimuose. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis dalyvauja ceremonijoje prie Nežinomo kareivio kapo, kur pakeltos Lenkijos ir NATO vėliavos. Be to, prie momumento padėti vainikai, skirti Lenkijos kariams, žuvusiems per NATO misijas, atminti. Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje šia proga lankosi ir NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis.

Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos lyderiai kovoje dėl NATO generalinio sekretoriaus posto nusprendė remti dano Anderso Fogho Rasmuseno kandidatūrą, skelbia Vokietijos žiniasklaida. „Suddeutsch Zeitung“ teigia, kad A. F. Rasmuseno galimybės tapti aljanso vadovu yra labai didelės, nes JAV dažniausiai paremia tą kandidatūrą, kurią pasirenka Vakarų Europos valstybių vadovai.

2008 m. gruodį inicijuotas Rusijos ir NATO santykių gaivinimo procesas ėmė įgauti pagreitį jau pačioje 2009 m. pradžioje. Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino teigimu, „ledai pajudėjo“ šių metų sausio 26 dieną surengus neformalų Rusijos ir NATO Tarybos posėdį. Taip baigėsi sąlyginė Maskvos ir Aljanso santykių pertrauka, įsivyravusi po praėjusių metų rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto.

NATO gynybos ministrai tęsia savo neformalų susitikimą Lenkijos mieste Krokuvoje, kur diskutuojama ir apie Ukrainos bei Gruzijos perspektyvas prisijungti prie aljanso. Be to, manoma, kad aljansas Krokuvoje susitars ir dėl naujos jūrinės misijos Somalio pakrantėje, kur kovai su piratais planuojama nusiųsti 6 laivus. NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis paragino suintensyvinti regioninį bendradarbiavimą, kad būtų išspręstos problemos Afganistane.

Miuncheno saugumo politikos konferencijoje dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas penktadienį su NATO generaliniu sekretoriumi Jaapu de Hoopu Schefferiu (Japu de Hopu Scheferiu) aptarė esminius Lietuvai saugumo klausimus - oro erdvės misijos ateitį, dalyvavimą NATO misijose ir operacijose.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Šeferis) susitikimo su Krašto apsaugos (KA) ministre Rasa Juknevičienė užtikrino, kad Aljansas yra pasirengęs ginti Lietuvą užpuolimo atveju.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad korumpuota ir neproduktyvi Afganistano valdžia prie nestabilios situacijos šalyje prisideda ne ką mažiau nei Talibano sukilėliai, praneša BBC. Duodamas interviu JAV leidiniui „The Washington Post“ NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė sumokėjo krauju ir pinigais, todėl turi teisę reikalauti konkrečių Afganistano valdžios veiksmų.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius mano, jog būtų gerai, jei NATO vadovu taptų Rytų Europos atstovas. Tai A. Kubilius sakė interviu Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“, atsakydamas į klausimą, kaip vertina galimą Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. „R. Sikorskis - rimtas kandidatas. Vertiname jo pasiekimus, tačiau galutinį sprendimą bus galima priimti tik tada, kai bus žinomi visi kandidatai.

Gruodį Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, atsakė ir į klausimą, ar Ukrainai nevertėtų labiau remti senuosius Krymo gyventojus totorius, siekiant, kad Kryme nepasikartotų Pietų Osetijos scenarijus, nes Rusija jau dalija ten gyvenantiems savo tautiečiams Rusijos pasus.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) tikisi, kad Lietuva ir toliau dalyvaus NATO operacijose ir misijose. „Lietuva deda daug pastangų transformuodama savo karines pajėgas ir aktyviai dalyvaudama mūsų operacijose. Tikiuosi, kad padėsite užtikrinti, jog Lietuva ir toliau tęs kariuomenės pertvarką ir dalyvaus Aljanso operacijose ir misijose“, - rašoma NATO generalinio sekretoriaus sveikinimo laiške krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis sako, jog „būtų teigiamas dalykas“, jei naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi taptų Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). URK vadovas BNS sakė, jog R.Sikorskio tapimas NATO vadovu duotų garantijas, kad Aljanso dėmesys Rytų Europos dimensijai ir NATO plėtrai būtų išlaikytas. „Reikia žiūrėti, kad dar kandidatuotų.

Bene svarbiausiu postūmiu Ukrainai narystės NATO link galima laikyti gruodžio 2–3 d. Briuselyje vykusį NATO vadovų susitikimą. Per šią Aljanso Tarybos sesiją sutarta toliau remti Ukrainos narystės šioje organizacijoje siekius stiprinant dvišalę NATO ir Ukrainos komisiją.

Ukrainos ir Gruzijos, kurioms Briuselyje susitikę NATO užsienio reikalų (UR) ministrai nesuteikė Narystės veiksmų plano (NVP), perspektyvos patekti į Aljansą be šio plano politologams kelia abejonių. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas K.Girnius BNS sakė, jog Ukrainos ir Gruzijos laukia ilgas narystei reikalingų kriterijų patenkinimo procesas, ir šuo atžvilgiu Briuselyje priimti sprendimai yra nedidelis pasistūmėjimas į priekį.

Maskvos laukia atšilimas, o Gruzijos ir Ukrainos - ilgas ir sunkus kelias. NATO sprendimas nepakviesti šių šalių, bet atnaujinti dialogą su Rusija pastarojoje sutiktas džiaugsmingai. Žinia, kad NATO narės sutarė iš dalies atnaujinti po karo Kaukaze nutrauktą bendradarbiavimą su Rusija ir neapibrėžtam laikui atidėjo Gruzijos ir Ukrainos priėmimą į Aljansą, Maskvoje sutikta piktdžiugiškai.

NATO antradienį sutiko palaipsniui atnaujinti aukšto lygio derybas su Rusija, pranešė Aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis). Derybos vyko anksčiau šiais metais, bet Rusijos kariuomenei rugpjūtį užpuolus Gruziją, jos buvo įšaldytos. „Sąjungininkės sutarė dėl sąlyginio ir laipsniško tarimosi su Rusija“, – sakė J. de Hoopas Schefferis žurnalistams po NATO užsienio reikalų ministrų pasitarimo Briuselyje.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis yra minimas tarp kandidatų, kurie pretenduoja užimti NATO generalinio sekretoriaus postą, skelbia „Polskie radio“. Apie tai, kas taps naujuoju aljanso vadovu, bus paskelbta 2009 metų pavasarį, kai vyks NATO susitikimai Baden Badene ir Strasbūre. „Aš pasiruošęs sutikti užimti tokį tarptautinį postą“, - teigia A. Kwasniewskis. Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis inicijavo diskusijas dėl galimo savo įpėdinio.

NATO parlamentinė asamblėja per savo posėdį Ispanijos mieste Valensijoje priėmė rezoliuciją, kurioje ragina NATO nares prisidėti prie nepriklausomo tarptautinio tyrimo, kuriuo būtų atskleistos rugpjūčio mėnesį kilusio karo tarp Rusijos ir Gruzijos priežastys, rašo „Civil.ge“. Rezoliucijoje Rusija smerkiama už neproporcingą jėgos naudojimą.

Šiaurės atlanto sutarties organizacija rems buvusių komunistinių valstybių siekius prisijungti prie aljanso, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis. „NATO tęs savo darbą su visomis prie aljanso siekiančiomis prisijungti valstybėmis Balkanuose, Rytų Europoje ar Kaukaze“ - teigė J. de Hoopas Schefferis per susitikimą su NATO valstybių parlamentarais. „Nepriklausomų valstybių iškilimas buvusioje sovietinėje erdvėje yra realybė.

Estijoje vykstančiame neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime dalyvaujantis aljanso generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis dar kartą pakartojo, kad Ukrainai NATO durys yra atviros. „Leiskite jums priminti, kad anksčiau šiais metais vykusiame Bukarešto susitikime NATO valstybių bei vyriausybių vadovai pasveikino Ukrainos euroatlantinius siekius prisijungti prie NATO ir susitarė, kad Ukraina taps aljanso nare“ - savo pradžios kalboje sakė J. de Hoopas Schefferis.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad tiek Ukraina, tiek Gruzija dar nėra pasiruošusios prisijungti prie aljanso, rašo „Unian.net“. „Bukarešto susitikimas parodė, kad jos gali gauti kvietimus prisijungti kažkada ateityje. Tačiau aš nežinau kada“ – kalbėjo aljanso vadovas. Tokios jo mintys išsklaido visas abejones, kad artimiausiu metu abiems šioms valstybėms tikrai nebus suteiktas narystės veiksmų planas.

Praūžus karui Kaukaze, Vakarai tarsi puolė varžytis dėl dėmesio šiam regionui ir vaidmens atkuriant taiką jame. Iš pradžių gana pasyviai konfliktą stebėjusi Europos Sąjunga, kuriai pirmininkauja Prancūzija, prezidento Nicolas Sarkozy pastangomis sudarė du planus, kaip stabilizuoti padėtį Gruzijoje. Netrukus į tas varžytynes įsijungė NATO, kurį aktyvesniems veiksmams „karštuosiuose taškuose“ paprastai ragina Jungtinės Valstijos.

NATO generalinio sekretoriaus bei jį lydėjusių 26 aljanso valstybių atstovų vizitas Gruzijoje susilaukė itin priešiškos Maskvos reakcijos. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad NATO atstovų vizitas Gruzijoje įrodė, jog aljanso politika yra nukreipta prieš Rusiją ir iš esmės vadovaujasi Šaltojo karo laikų mąstymu.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad aljansas tęs savo plėtrą nepaisant Rusijos prieštaravimų. Be to, J. de Hoopas Schefferis pareiškė, kad Kremlius neturi jokios teisės vetuoti Gruzijos integracijos į euroatlantinę saugumo struktūrą, rašo „Washington Post“. Išreikšdamas savo paramą Gruzijai, NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad „kelias į NATO vis dar yra plačiai atvertas“ ir Rusija negali nutraukti aljanso saitų su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ...

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pasmerkė Rusijos karinius veiksmus prieš Gruziją, tačiau vengė bet kokių konkrečių įsipareigojimų, kada Gruzija gali tikėtis pakvietimo prisijungti prie aljanso, rašo „Unian.net“. J. de Hoopas Schefferis, kuris su 26 NATO valstybių atstovų delegacija vieši Gruzijoje, neatskleidė, ar Gruzija per gruodį įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą gali tikėtis, kad jai bus suteiktas narystės veiksmų planas.

Per pirmąjį NATO ir Gruzijos komisijos posėdį Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis pareiškė, kad Tbilisis nepradėjo karo Pietų Osetijoje ir gali pateikti tai pagrindžiančių įrodymų, rašo „Civil.ge“. M. Saakašvilis pareiškė, kad Rusijos agresija prieš jo vadovaujamą šalį buvo suplanuota jau prieš kelis metus ar mėnesius. „Rusijos invazija į Gruziją prasidėjo rugpjūčio 7 dienos ryte, ir tai yra faktas, kurio jau neginčija net Rusijos Federacija“ – pareiškė M. Saakašvilis.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, kad NATO labai sunku susitaikyti su mintimi, kad Rusijos kariai planuoja likti separatistinėse Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikose, rašo „Civil.ge“. „Jei Rusija paliks Pietų Osetijoje tiek daug karių, tai aš nelaikau to grįžimu prie status quo. Rusijos planai išlaikyti Pietų Osetijoje savo karius yra nepateisinami“ – teigė NATO generalinis sekretorius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai ir penktadienį į Rygą vizito atvykęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) aptarė Šiaurės Atlanto aljanso vaidmenį sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą. Latvijos URM pranešė, kad buvo kalbėta ir apie NATO tarptautines misijas bei Baltijos šalių dalyvavimą jose, ypač operacijoje Afganistane.

Baltijos valstybės bei visos NATO narės gali nebijoti Rusijos ir būti visiškai ramios dėl savo saugumo, pareiškė penktadienį Rygoje NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis). „Baltijos valstybės gali būti visiškai ramios,- sakė jis žurnalistams. - Aš nenoriu girdėti, kad yra Baltijos šalių oro erdvė, nes tai - NATO oro erdvė.

Penktadienį susitikę Rygoje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) kalbėjosi apie besikeičiančią saugumo situaciją pasaulyje ir aptarė aktualius aljanso darbotvarkės klausimus. Anot P.Vaitiekūno, kalbėta apie „besikeičiančią saugumo ir stabilumo situaciją ir tam tikrus vertinimus, galimus žingsnius, kuriuos (NATO – aut.

Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis paragino NATO neparodyti jokių silpnybės požymių ir nesipriešinti Gruzijos siekiui integruotis į aljansą, rašo „Civil.ge“. M. Saakašvilis teigia, kad Rusijos invazija į Gruziją buvo surengta būtent NATO aljansui išgąsdinti bei jį atbaidyti nuo siekio integruoti Gruziją į transatlantinę saugumo erdvę. Gruzijos prezidentas teigia, kad tokiu atveju, jei aljansas parodys bent menkiausią silpnybės ženklą, Rusijos agresija taps nesibaigiančia istorija.

Vakar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino separatistinių Gruzijos regionų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę bei pareiškė, kad net jei toks veiksmas ir reiškia naujo šaltojo karo pradžią – tebūnie. Rusija tam yra pasirengusi. Vakarų valstybės vieningai pasmerkė tokį pareiškimą kaip nepriimtiną ir prieštaraujantį tarptautinei teisei. Esą vadovaudamasis įvairiais tarptautinės teisės dokumentais, antradienį D. Medvedevas pasirašė pripažinimo įsaką.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas informavo Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy, kad kariai iš Gruzijos bus atitraukti rugpjūčio 22 dieną. Pasak D. Medvedevo, iki penktadienio Rusijai reiks laiko taikdarių kontrolės punktams įrengti bei karių dislokavimui pasirengti. Anksčiau D. Medvedevas žadėjo karių išvedimą pradėti pirmadienį, tačiau nedidelė karių kolona pajudėjo tik antradienį.

Vos spėjau centrinėje spaudoje paskelbti straipsnį pavadinimu „Niaurųjį Rusijos rugpjūtį išgyvenant“, kai vos ne sekančią dieną Rusija įvykdė dar vieną agresijos aktą prieš kaimyninę valstybę Gruziją, tuo lyg patvirtindama mano pastebėjimą, jog rugpjūtį nelaimę nešančiu mėnesiu Rusija pavertė pati, savo rankomis.

Antradienį NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis patikino, kad Gruzijai bus sutikta narystė aljanse, skelbia „Lenta.ru“. Tokie žodžiai buvo ištarti per spaudos konferenciją, vykusią po NATO atstovų bei Gruzijos susitikimo Briuselyje. NATO generalinis sekretorius apkaltino Rusiją, kad ši panaudojo prieš Gruziją neproporcingą jėgą, kuri karinius susirėmimus iš separatistinių Pietų Osetijos bei Abchazijos respublikų perkėlė į likusią Gruzijos teritoriją.