Astanoje pirmą kartą posovietinėje erdvėje buvo surengtas NATO forumas, po kurio sekė NATO parlamentinė asamblėja, nes Kazachstanas yra ne tik pripažintas regiono lyderis, bet ir aktyviausias NATO partneris regione, labai daug dėmesio skiriantis regiono saugumui.
Nors Kazachstanas stengiasi palaikyti gerus santykius su Rusija, skirtingai nei Rusijos premjerui ir prezidentui, Aljansas jam nekelia alergijos ir jis nelaiko Šiaurės Atlanto bloko visų pasaulio blogybių įsikūnijimu. Forumą Astanoje pasiūlė surengti pats šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas ir tam mielai buvo pritarta, nes kaip sakė paskutinį kartą į tokio lygio renginį atvykęs NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (jį netrukus šiame poste pakeis danas Andersas Foghas Rasmussenas), "Kazachstanas yra aktyviausias NATO partneris Vidurinėje Azijoje".
Tačiau Kazachstanas nesiekia tapti NATO nariu. Jį visiškai tenkina glaudus bendradarbiavimas siekiant sustiprinti saugumą šiame regione, todėl ir buvo pasirašytas susitarimas "Partnerystė - dėl taikos". Dabar ši Vidurinės Azijos valstybė pristatoma kaip politinio dialogo ir praktinio bendradarbiavimo pavyzdys, nes jokių nesutarimų tarp NATO ir Kazachstano nėra. Per Kazachstaną Aljansas gabena humanitarinę pagalbą į Afganistaną, NATO padeda Kazachstanui modernizuoti kariuomenę ir diegti modernias technologijas. Be to, NATO pasiūlė Kazachstanui padėti neutralizuoti branduolines atliekas, rekultivuoti žemę ir pašalinti branduolinių bandymų pasekmes.
Semipalatinskas - neužgijusi žaizda
1991 metų rugpjūčio 29 dieną N.Nazarbajevas, tuomet dar Kazachstano sovietinės socialistinės respublikos prezidentas, pasirašė istorinį dekretą, kuriuo nurodė uždaryti Semipalatinsko branduolinį poligoną - liūdniausią pasaulyje branduolinių bandymų kompleksą, kuriame buvo įvykdyta beveik 500 branduolinių sprogdinimų. Poligonas tapo tautos drama. Todėl vos tik ėmė byrėti sovietų imperija, kazachai ėmėsi aktyvių veiksmų. Jau 1989-aisiais jiems pavyko sustabdyti 11 iš tais metais numatytų 18 branduolinių bandymų. Daugiau kaip 2 mln. respublikos gyventojų pasirašė antibranduolinį kreipimąsi ir ėmė rengti protesto akcijas ne tik Kazachstane, bet ir Rusijoje, Jungtinėse Valstijose, Japonijoje. Taip pavyko nutraukti nežmoniškus eksperimentus kazachų žemėje, tačiau ir praėjus 17 metų gyventojai tebejaučia šių 40 metų trukusių bandymų pasekmes - tebėra užteršta didžiulė šalies teritorija, daugybė žmonių jaučia apšvitinimo padarinius, Kazachstane padaugėjo apsigimimų ir daug žmonių miršta nuo vėžio.
Kazachstanui visas radioaktyvaus užteršimo problemas teko spręsti vienam. Nukentėjusiems regiono gyventojams buvo pradėtos mokėti kompensacijos, vyriausybė parengė brangiai kainuojančią kompleksinę programą Semipalatinsko branduolinio komplekso problemoms spręsti.
Uždarius Semipalatinsko poligoną branduoliniai tuneliai buvo užantspauduoti, tačiau didžiausias pasaulyje - po JAV, Rusijos ir Ukrainos - branduolinis arsenalas tebėra nepaliestas kaip ir branduolinės infrastruktūros bei pramonės objektai. 1992 metais Kazachstanas pasirašė Lisabonos protokolą, kuriuo atsisakė savo žemėje turėti branduolinių ginklų ir taip gavo saugumo garantijas iš JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Kinijos.
Afganistanas ir Vidurinės Azijos saugumas
Atsisakęs branduolinio ginklų Kazachstanas ėmė rūpintis viso Vidurinės Azijos regiono saugumu. Dabar jis, kaip ir NATO, viena svarbiausių problemų laiko padėtį Afganistane. Nuo 2003 metų daugiau kaip 6000 tarptautinių pajėgų lėktuvų kirto Kazachstano oro erdvę; reikalui esant jie leidžiasi ir šalies karinėse bazėse. Be to, netrukus bus pasirašytas susitarimas tarp NATO ir Kazachstano dėl tranzito geležinkeliu, todėl humanitarinė pagalba į Afganistaną bus gabenama ne tik oru. Kazachstane taip pat suformuotas dalinys "Kazbat", kuris dalyvauja taikos palaikymo operacijose. Šalies gyventojai vyksta ir atstatymo darbams į karo nualintą Afganistaną. Prieš pat NATO forumą Astanoje, per nelaimingą įvykį 6 degalus gabenę kazachai smarkiai apdegė, o vienas afganistanietis žuvo.
Kazachstanas suinteresuotas padėti NATO kovoje su Afganistano talibais ir dėl to, kad per Kazachstaną keliauja Afganistano narkotikai. Net prezidentas N.Nazarbajevas išreiškė susirūpinimą, kad valstybė iš narkotikų tranzito šalies nevirstų narkotikų vartotojų šalimi, nes ši problema šioje Vidurinės Azijos dalyje darosi vis opesnė. Vienas Kazachstanas šios problemos neįveiks, nes tam reikia kitų šalių pagalbos. Be to, sprendimą būtina rasti dabar, kol problema neįsisenėjo, tačiau į forumą atvykę Afganistano atstovai, nežinia kodėl daugiau problemų mato ne savo šalyje, o Pakistane.
Vis dėlto Astanoje vykęs forumas kazachams davė progą pasidžiaugti tuo vaidmeniu, kurį jų šalis vaidina regione ir gerais santykiais su NATO, duodančiais konkrečių rezultatų. Forumą įvertindamas Kazachstano senatorius Rašidas Achmetovas sakė: "Kazachams svarbu, kad svečiai savo akimis pamatė Astaną ir įsitikino, kad nors Kazachstanas skamba panašiai kaip Pakistanas ar Afganistanas - tai visai kitokia šalis."
Energetinis saugumas
Energetika - naujas klausimas NATO forume. Nors daug kartų jame buvo pakartota, kad ekonomika kvėpuoja dujomis, o nafta yra jos kraujas, vienas forumo dalyvis priminė, kad "NATO nėra vamzdynų kompanija". Vis dėlto šių metų pradžioje kilęs Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktas sukėlė nerimo ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir NATO, nes Rusija vaidina svarbų vaidmenį Vidurinės Azijos regioje kaip tiekėja, o Kinija - kaip naftos ir dujų importuotoja. Rusija siekia priėjimo prie pigių Azijos dujų, kurias, pavyzdžiui, Turkmėnistanas jai parduoda net nežinodamas tikros jų kainos. Tuo tarpu Kazachstanas sugebėjo pasiekti, kad rusai mokėtų už jo dujas brangiau, tačiau pabrėžė, kad šalies dujų ištekliai riboti, be to, vis daugiau jų sunaudojama šalies viduje.
Forume kalbėta ir apie "Nabucco" dujotiekį, kurį planuojama tiesti apeinant Rusiją. Jis pavadintas "realiu projektu", nors kol kas "niekas nesurenka jo visų dalių į vieną visumą". Priminta, kad kalbėdamos apie energetinį saugumą šalių vyriausybės neišsivers be privataus verslo pagalbos, todėl būtinas pasitikėjimas tarp vyriausybių ir verslininkų. "Nabucco" - labai brangus projektas, kainuosiantis maždaug 8 mlrd. eurų - pusę šios sumos turi įmokėti valstybės, kitą pusę - privatus sektorius. Tačiau, kaip sakė forume dalyvavęs britų verslininkas bendrovės "British Gas Group Energy Holding" vadovas Mehmetas Ogutsu, ES tik daug kalba apie "Nabucco", bet neskiria jam lėšų ir pasiūlė europiečiams pasimokyti iš Kinijos, kuri jei ką nutaria, tai iš karto ir daro.
Forume dalyvavusi Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė priminė, kad Lietuva ragina NATO svarstyti energetinius klausimus nuo tada, kai prisijungė prie šios organizacijos, nes Rusija naudoja dujotiekius kaip politinio spaudimo priemonę. A.Skaisgirytė-Liauškienė pasiūlė MATO stiprinti savo vaidmenį šioje srityje ir surengti mokslinį forumą, kuriame būtų aptarti NATO ir energetinio saugumo klausimai. "Lietuvos žinioms" viceministrė sakė: "Bendradarbiavimas tarp NATO ir šalių partnerių turi įgauti tam tikras formas, o jos taip lengvai nesurandamos. Forumas Astanoje - pirmasis posovietinėje erdvėje ir per jį lengvai pasiekiamos Vidurinės Azijos šalys. Mums svarbu ir tai, kad 2010 metais Kazachstanas pirmininkaus ESBO, t. y. metais anksčiau nei Lietuva, todėl turime daug ką aptarti, ką jau kalbėti apie prekybinius Lietuvos ir Kazachstano ryšius. Mums svarbu žinoti, kokie yra Kazachstano prioritetai."
Pabrėžtas siekis bendradarbiauti
Astanoje vykusiame forume nebuvo priimta jokia deklaracija ir nebuvo pasirašyti jokie dokumentai, tačiau jame pademonstruotas labai skirtingų valstybių noras kartu ieškoti aktualių problemų sprendimo. Kazachstanui - tai buvo galimybė pabrėžti savo norą bendradarbiauti Eurazijos lygmenyje ir proga pasiūlyti paskelbti rugpjūčio 29-ąją (tą dieną buvo uždarytas Semipalatinsko poligonas) atsisakymo nuo branduolinio ginklo diena. Nors daug kam ši mintis atrodo utopiška, Kazachstanas tikisi sulaukti NATO palaikymo. Be to, Astanos forume pirmą kartą susitiko NATO ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kuriai priklauso Rusija ir Kinija, atstovai. Iki šiol šios dvi organizacijos ryšių neturėjo, o dabar Kazachstanas gali tapti jų jungiamąja grandimi. Todėl ir J.H.Schefferis forumą įvertino kaip ambicingą renginį, kuriame ieškomi ir randami sprendimai.
O forume dalyvavęs Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas negalėjo nuslėpti sarkastiškos šypsenėlės, kas tarsi sakė, kad Rusija vis dar nori diktuoti savo sąlygas posovietinėje Vidurinės Azijos erdvėje. Surengęs forumą savo sostinėje Kazachstanas visiškai nesiekia Rusijos provokuoti, todėl prezidentas N.Nazarbajevas priėmė NATO generalinį sekretorių J.H.Schefferį, tačiau pats pasveikinti forumo dalyvių taip ir neatvyko, nors jo buvo laukta iki paskutinės minutės.
NATO ir Kazachstano bendradarbiavimas
Kazachstanas bendradarbiauja su NATO 17 metų. Tai prasidėjo 1992-aisiais, kai Kazachstanas prisijungė prie Euroatlantinės bendradarbiavimo tarybos, kuri 1997 metais virto Euroatlantinės partnerystės taryba. Bendradarbiavimas leidžia Kazachstanui vesti vaisingą dialogą ir palaikyti ryšius su visomis NATO narėmis. 2008 metais Aljansas pavadino Kazachstaną svarbiausiu savo partneriu Vidurinėje Azijoje, o Kazachstano vadovai pabrėžė, kad vizijos ir drąsos dabar reikia labiau nei kada nors anksčiau. Ši Vidurinės Azijos valstybė siekia išnaudoti visas partnerystės teikiamas galimybes.
Palmyra KRUPENKAITĖ
