haroldas baubinas

Tęsdama tyrimą dėl elektroninės sveikatos sistemos, Seimo Antikorupcijos komisija apklausė su projekto įgyvendinimu susijusius žmones. Vienas jų, Haroldas Baubnys, formaliai laikomas pirmųjų e. sveikatos etapų žlugimo kaltininku, gynėsi, kad sklandžiam darbui trūko laiko. Sistema pradėta kurti 2005 m., projektas planuotas įgyvendinti trimis etapais, tačiau 2011 m. projekto imtasi iš naujo. Šis projektas valstybei iki šiol kainavo 40 mln. eurų.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sumažintas brangių diagnostinių tyrimų apmokėjimas. Didėjant biudžeto skylėms gresia ir kitų išlaidų karpymas, bet žadama, kad pacientai nuo to nenukentės. Brangius magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos bei kitus tyrimus gydymo įstaigos iki šiol atlikdavo pagal poreikį. Pastaruoju metu jis nuolat augo. Be to, dažna ligoninė įsigijo modernios, itin brangios aparatūros.

Seimui, Valstybės kontrolei ir Generalinei prokuratūrai ieškant nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos projekto žlugdymo kaltininko, patyliukais suniokotas ir antrasis jo etapas. Dar praėjusių metų kovą „Respublika“ perspėjo, kad už Pasaulio banko pinigus kuriamo nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) projekto priešininkų būtina ieškoti premjero Gedimino Kirkilo komandoje.

Apie nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) sukūrimą kalbama jau aštuonerius metus. Išleistas ne vienas milijonas, bet ar ši sistema kada nors bus sukurta, negali pasakyti niekas. Iki šiol nėra bendros jos diegimo strategijos, rašo „Respublika“. NESS ateitis ypač daug dvejonių kelia popieriais iki ausų užverstiems nedidelių medicinos įstaigų bendrosios praktikos gydytojams. „Regime ją tik sapnuose“, - sako jie. Gydytojai virto raštininkais „Prišnekėti daug ko galima.

Europos Komisija (EK) parengė direktyvą, kuria vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, nusprendę, kad kitoje šalyje sveikatos apsaugos sistema yra geresnės kokybės, galės laisviau rinktis gydymo paslaugas užsienyje. Tuo tarpu Lietuvai tai gresia beveik visos sveikatos sistemos įstatymų bazės keitimu, rašo „Respublika“. Skaičiai įgaus kitokią prasmę Šiuo metu Europos šalių gyventojams svečiose šalyse nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Dėl lėšų trūkumo nuolat dejuojančiai Lietuvos medicinai veriasi nauja verslo niša – paslaugos pacientams iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Vadinamąjį sveikatos turizmą, manoma, paskatins nauja ES direktyva. „Visi užsieniečiai čia važiuos, nes Lietuvos medicina yra aukšto lygio ir visos sritys yra patrauklios“, - tikina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. Tiesa, politikai nusiteikę ne taip optimistiškai.

Naująjį sveikatos apsaugos ministrą Gediminą Černiauską užgriuvo pacientų interesams atstovaujančių visuomeninių organizacijų kritikos lavina. Pacientų atstovai skundžiasi Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio stoka ir prašo juos aktyviau įtraukti į veiklą. Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė susikvietė nevyriausybinių pacientus vienijančių organizacijų atstovus.

Net nuolat mokesčius valstybei mokantys piliečiai, prireikus skubios medikų pagalbos, neretai susiduria su valdiškos sveikatos sistemos abejingumu - paaiškėja, kad už medikų duotą Hipokrato priesaiką kur kas svarbiau valdininkų surašyti popierėliai. Susidūrę su liga žmonės atakuoja "Respubliką" skundais, neva gydytojai atsisako atvykti pas pacientą į namus, o greitoji pagalba atsisako vykti pagal iškvietimą, net jei ligoniui aukšta temperatūra ir jis jaučiasi labai prastai.

Išmokę naudoti sudėtingiausią medicinos įrangą, atlikti ypatingo preciziškumo reikalaujančias operacijas, gydytojai dar neišmoko... rašyti. O gal ir nebeišmoks - po keleto metų jų darbą palengvins elektroniniai dokumentų šablonai. „Rašai kaip gydytojas“, - nuo senų laikų liaudies pamėgtas palyginimas aktualumo neprarado ir šiandien. Šifruodami daktarų raštą, vargsta ir pyksta pacientai, vaistininkai, net vertėjai.

Ar prasminga medikams vaikščioti pas ligonius į namus, savaitraštyje "Veidas" klausia Algimantas Šindeikis. Keisti tie mūsų medikai, visai negalvoja apie Hipokrato priesaiką ir ciniškai reikalauja už savo darbą pinigų. Maždaug taip galima reziumuoti Lietuvos politikų ir valdininkų reakciją į Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) raginimus įvesti bent simbolinį mokestį už medikų kvietimą į namus ir drausminti gydytojų darbo laiku piktnaudžiaujančius asmenis.

Gerai dirbantys šeimos gydytojai nuo šių metų pradžios bus skatinami papildomomis priemokomis.Tai numato sausio 17 dieną sveikatos apsaugos ministro patvirtinta nauja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka.

Kalbos apie gresiančius mokesčius už receptus pasirodė ne iš piršto laužtos. Uostamiesčio medikai pirmieji suskubo pelnytis iš savo pacientų. Už gydytojo iškvietimą į namus jie pareikalavo sumokėti, rašo dienraštis „Klaipėda“.Klaipėdietės Janinos Budžienės šeima pasijuto apiplėšta, kai sužinojo, kad pinigų pareikalauta neteisėtai.Moters trylikos ir šešerių metų anūkai užsikrėtė gripu. Vakar jie ėmė smarkiai karščiuoti. Šeima nusprendė gydytoją išsikviesti į namus.

Sveikatos apsaugos ministerijai vėluojant įgyvendinti vieną didžiausių elektroninės sveikatos projektų, jam skirti Europos Sąjungos milijonai Lietuvos gali ir nepasiekti.

Mirtingumo rodiklis Lietuvoje dėl visų mirties priežasčių 2005 m. buvo vienas iš didžiausių visoje ES – 1082/100 000 gyventojų. Viena iš šią kritinę padėtį lemiančių priežasčių yra nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas.

Jau ketvirtus metus iš Lietuvos odontologų išvyksta tiek pat, kiek jų baigia studijas. Dėl emigracijos ir odontologų telkimosi Vilniuje ir Kaune visoje šalyje katastrofiškai trūksta šių specialistų, praneša LTV „Panorama“.Prie Joniškio ligoninės stomatologo kabineto nutįsusi nemaža eilė pacientų. Mieste yra vos keli privatūs kabinetai, tačiau ir šie vasarą atostogauja. Tad Joniškio ligoninės stomatologams tenka kone dvigubai daugiau pacientų nei pagal normas.

Šilalės rajono gyventojai, naktį ant kelio pagimdžiusiai kūdikį, laiku pagalbos nesuteikė nei medikai, nei automobilį sustabdę policijos pareigūnai.Kaip praneša LTV naujienų tarnyba, beveik prieš mėnesį pakeliui į Tauragės ligoninę tiesiog ant kelio gimusios mergaitės būklė stabilizavosi, ją iš Klaipėdos universitetinės ligoninės tėvai jau parsivežė namo.

Mėgindamos, išsiaiškinti, kodėl poliklinikose žmonės verčiami laukti ilgose eilėse, "Lietuvos žinios" atliko tyrimą. Jame sutiko dalyvauti pacientė, registruota Santariškių poliklinikos Šeimos centre. Stebėjome jos visą kelią pas medikus, pradedant nuo skambučio savo gydytojai, kai pasibaigė vaistai. Tyrimo rezultatai patvirtino: tik didelės bėdos spaudžiamas žmogus gali kreiptis į sveikatos įstaigas. Mūsų tyrimo dalyvei per pusantro mėnesio iš darbo teko atsiprašyti 20 kartų.

Išsėtine skleroze sergančių asmenų gydymui, reabilitacijai ir socialinei bei psichologinei pagalbai Lietuvoje skiriamas per maži lėšų ir dėmesio, teigia Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga (LISS). Pasak LISS generalinės sekretorės Aldonos Droseikienės, šiuo metu valstybės lėšomis gydomi tik 47 pacientai, o eilėje gydymo dar laukia 157 lėtine išsėtine skleroze sergantys pacientai.

Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko sudarytoje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijoje - permainos - žurnalo "Ekstra" duomenimis, joje, be ministerijos vadovybės bei medikų visuomeninių organizacijų atstovų, vietos atsirado ir privatininkams. Pasak žurnalo, vienas kolegijos narių - Etinių farmacijos kompanijos atstovybių asociacijos direktorius Gintautas Barcys.

Valstybinei ligonių kasai (VLK) vadovaus ekonomistas Algis Sasnauskas. Jis penktadienį (06.27) laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotą konkursą. Iki šiol A. Sasnauskas porą metų dirbo prevencinę mediciną koordinuojančioje Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje direktoriaus pavaduotoju ekonomikai.