Ar prasminga medikams vaikščioti pas ligonius į namus, savaitraštyje "Veidas" klausia Algimantas Šindeikis.
Keisti tie mūsų medikai, visai negalvoja apie Hipokrato priesaiką ir ciniškai reikalauja už savo darbą pinigų. Maždaug taip galima reziumuoti Lietuvos politikų ir valdininkų reakciją į Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) raginimus įvesti bent simbolinį mokestį už medikų kvietimą į namus ir drausminti gydytojų darbo laiku piktnaudžiaujančius asmenis.
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija atlikusi tyrimą nustatė, kad Vilniuje 1100 kartų iškviesti į namus medikai 41 proc. atvejų buvo kviečiami dėl nekomplikuotų kvėpavimo takų infekcijų, 46 proc. vyko pas dirbančius žmones dėl nekomplikuoto karščiavimo.
Negalią turintys žmonės medikus į namus kvietė tik 10 proc. atvejų, o naujagimių ir kūdikių tėvai – tik 4 proc. Medikų nuomone, daugiau nei 80 proc. atvejų gydytojus į namus kvietę ligoniai galėjo patys nuvykti į gydymo įstaigą. Taip šimtai milijonų paleidžiami vėjais mokant ne už sveikatinimo paslaugas, o už atskirų asmenų komfortą. O ką jau kalbėti apie tai, kad medikas paciento namuose jokios rimtos medicininės pagalbos negali suteikti ir net turtinguose Vakaruose to seniai atsisakyta.
Latvijoje atėjęs į polikliniką pas bendrosios praktikos gydytoją pilietis susimoka 15 Lt, pas antrinio lygio specialistą – 30 Lt, pas tretinio – 50 Lt. Beje, tiems, kurių sveikatos būklė dėl lėtinių ligų reikalauja dažnesnio lankymosi pas medikus, mokėti nereikia. Nei Latvijoje, nei Estijoje nekyla abejonių ar diskusijų, kad taip reikia elgtis norint ne tik sukaupti daugiau lėšų sveikatos apsaugos kokybei gerinti, bet ir atpratinti nuo "pokalbių" su medikais pacientus, kuriems jokios realios medicinos pagalbos nereikia.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas puola ginti pas mus išlikusios tarybinės sveikatos priežiūros sistemos ir gąsdina, kad jei pacientų vizitai bus apmokestinti, gali reikšmingai pablogėti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Vilniaus savivaldybė, prieš pusmetį nutarusi, kad gydymo įstaigos gali savarankiškai nuspręsti, į kokius iškvietimus jie važiuoja, o į kokius – ne, kilus žurnalistinei ir politinei isterijai greitai savo sumanymo atsisakė. Lietuvos viešojoje erdvėje daug svarbesnės partijų koalicijų ir intrigų peripetijos nei realios šalies piliečių problemos. Juolab kad rinkimai jau ant nosies.
Ištikimiems socializmo ir komunizmo tarnams tenka priminti, kad dar Leninas mokė, jog reformų reikia imtis rimtai, o ne pagal principą – vienas žingsnis į priekį, du atgal. Regis, tiek visa visuomenė, tiek politikai ir valdininkija dar tebemano, kad turi daug laiko laikyti medikus baudžiauninkais ar skurdžiais. Tokia nuomonė gali būti labai apgaulinga. Greitai šalia mokytojų streikų sulauksime ir medikų protestų. Nebent juos paskelbtume baudžiauninkais.
