Mirtingumo rodiklis Lietuvoje dėl visų mirties priežasčių 2005 m. buvo vienas iš didžiausių visoje ES – 1082/100 000 gyventojų. Viena iš šią kritinę padėtį lemiančių priežasčių yra nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas. Apie tai kalbėta Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje, kurios metu pristatyta Sveikatos ekonomikos centro bei Etinių farmacijos kompanijų asociacijos atlikta studija ,,Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams".
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas pažymėjo, kad ši spaudos konferencija yra išskirtinė, nes apie sveikatos priežiūros finansavimo svarbą pradėjo kalbėti visuomeninės organizacijos. Pasak jo, atliktos studijos esmė – suprasti, kokie pokyčiai yra reikalingi sveikatos apsaugos sistemoje, pamatyti Lietuvą kitų ES šalių kontekste. "Labai svarbu suvokti, kad gyventojų lūkesčių tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo adekvataus finansavimo, – teigė H. Baubinas. – Kita vertus, nereikia numenkinti sveikatos sistemos pasiekimų. Net ir esant dabartiniam finansavimui, pagrindinis dėmesys bus skiriamas sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio didinimui, paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui".
Spaudos konferencijoje dalyvavusių visuomeninių organizacijų atstovų nuomone, tam kad pradėti darbai būtų tęsiami, formuojant 2008 m. valstybės biudžetą sveikatos apsauga turi tapti svarbiausia sritimi. Būtinas parlamentinių partijų politinis sutarimas padidinti procentą nuo BVP, skiriamą sveikatos apsaugai. 2006 m. visos (ir visuomeninės, ir privačios) išlaidos sveikatinimo veiklai Lietuvoje buvo 5,91 proc. nuo BVP. Norint pasiekti 2004 m. ES naujųjų šalių šių išlaidų vidurkį, iki 2012 m. sveikatinimo veiklai turėtų būti skiriama iki 6,5 proc. nuo BVP.
Studijoje "Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams" pateikiama daugelis siūlymų, kaip spręsti sveikatos apsaugos sistemos problemas. Pasak Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktoriaus Gintauto Barcio, ši tarptautinių organizacijų ir Lietuvos valstybės institucijų duomenimis paremta analizė leidžia susidaryti objektyvų vaizdą apie mūsų šalies sveikatos apsaugos padėtį. Vienas iš svarbiausių studijoje siūlomų sveikatos apsaugos finansavimo principų – nustatant prioritetus, visų pirma, atsižvelgti į pacientų, o ne pačios sistemos poreikius.
,,Visame pasaulyje sveikatos apsaugos sistemos jaučia spaudimą ir negali susitvarkyti, jeigu jose didžiausias dėmesys skiriamas ligoms, o ne pacientams, - teigė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. - Lemiamą reikšmę turi visuomenės sveikata ir sveikatos priežiūros sistemos stiprinimas. Tam būtinas politinis sprendimas, suteikiant prioritetą sveikatos apsaugai ir didinant finansavimą."
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas spaudos konferencijoje akcentavo, kad medikų atlyginimų problema išlieka aktuali. "Jeigu gydymo įstaigų poreikiams nebus skiriama pakankamai lėšų, tai neišvengiamai atsilieps atlyginimų fondams, - sakė L. Labanauskas. - Medikai vėl bus nepatenkinti, tai sukels jų bruzdėjimus. Ar mums to reikia?"
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento doc. Stasio Gendvilio teigimu, investicijos neatidėliotinai reikalingos ir kitoms gydymo įstaigų reikmėms. Indeksuojant paslaugų įkainius, iki šiol nebuvo atsižvelgta į tai, kad gydymo įstaigų perkamų prekių, paslaugų kainos išaugo 30-100 proc. ir daugiau. Investicijos reikalingos naujoms diagnostikos bei gydymo technologijoms įsigyti, pastatams renovuoti. Gydymo įstaigoms, ypač esančioms rajonuose, tam nepakanka lėšų. Dėl to vargsta ir apskričių ligoninės, į kurias vis sunkiau pavyksta darbui prisivilioti gydytojus.
Sveikatos srityje veikiančios visuomeninės organizacijos tikisi, kad politiniame lygmenyje sprendžiant sveikatos apsaugos finansavimo klausimus, bus atsižvelgta į jų poziciją ir atliktą studiją.
