.jpg)
Gerai dirbantys šeimos gydytojai nuo šių metų pradžios bus skatinami papildomomis priemokomis.
Tai numato sausio 17 dieną sveikatos apsaugos ministro patvirtinta nauja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarka.
"Dalis gydytojų apmokėjimo turi būti siejama ne su procesu, ne su tuo, kiek tyrimų padaryta, kaip dažnai pacientas lankėsi pas gydytoją, arba kiek laiko jis gulėjo ligoninėje, o su darbo rezultatais", - pristatydamas naująją tvarką spaudos konferencijoje antradienį teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas.
Pasak jo, geri gydytojų darbo rezultatai bus vertinami pagal keletą kriterijų. Bus vertinama, ar prisirašiusieji pacientai apsilanko pas šeimos gydytoją bent kartą per metus profilaktiniam sveikatos pasitikrinimui, stebima, kokį procentą pacientų gydytojai siunčia profilaktiškai pasitikrinti dėl vėžinių susirgumų, analizuojama, kaip dažnai pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, yra guldomi į ligonines ar siunčiami konsultuotis pas specialistus.
Anot H.Baubino, numatyti kriterijai yra pakankamai efektyvūs, leidžiantys įvertinti šeimos gydytojo veiklos rezultatus.
"Šeimos gydytojas Lietuvoje, kaip ir Vakarų šalyse, turi galimybes gydyti medikamentiniu būdu, atlikti tyrimus. Jei jis tai vykdo gerai, ligos eiga gerai kontroliuojama. Tokiems pacientams užtenka ambulatorinio gydymo, efektyviai naudojamos lėšos, o liga yra valdoma", - kalbėjo ministerijos sekretorius.
Pasak H.Baubino, iki šiol šiol egzistuojanti mišri šeimos gydytojų apmokėjimo tvarka, kuomet mokamas metinis aptarnavimo mokestis už prirašytą pacientą bei skiriamas finansavimas už papildomas gydytojo teikiamas paslaugas, neskatina mediko motyvacijos dirbti geriau bei rūpintis pacientu. Dėl to ir nuspręsta įvesti skatinimo už gerus darbo rezultatus sistemą.
Programai įgyvendinti kasmet bus skiriama 34 mln. litų, kurie bus paskirstomi gydymo įstaigoms, priklausomai nuo jų darbo rezultatų. Skaičiuojama, jog naujoji tvarka gerai dirbančių gydytojų kišenę kas mėnesį galėtų papildyti 1 tūkst. litų, tačiau kiek skiriamų lėšų teks kiekvienam gydytojui, spręs gydymo įstaigos vadovybė.
Planuojama, jog pradėjus veikti naujajai tvarkai, gydytojo atlyginimas sudarys 80 proc. jo gaunamų lėšų, po 10 proc. sudarys išmokos už papildomas paslaugas bei gerus darbo rezultatus.
"Nuo gerų darbo rezultatų priklausys 10 proc. gydytojo pajamų. Tai pakankama suma, kad ji skatintų gydytojo motyvaciją, tačiau, iš kitos pusės, tai nėra tokie didžiuliai pinigai, kurių neįsisavinimas iš esmės paralyžiuotų gydymo įstaigų darbą", - sakė H.Baubinas.
Anot jo, gydymo įstaigų rezultatai bus vertinami du kartus per metus. Pirmąjį šių metų pusmetį gydytojams bus skiriama vienoda pinigų suma už prirašytus pacientus, lėšų nediferencijuojant. Po pusmečio įvertinus rezultatus, lėšos bus perskirstytos.
"Ligonių kasos suskaičiuos vidurkius, gydymo įstaigų darbą lygins su apskrities vidurkiais, ir nuo antro pusmečio išmokas diferencijuos. Tam kad gydymo įstaigos jau šiandien galėtų orientuotis, ką keisti savo veikloje, lyginant su kitomis gydymo įstaigomis, ligonių kasos suskaičiuos, kaip atrodytų situacija, jei ši sistema būtų taikoma nuo 2007 metų. Taigi startuodamos gydymo įstaigos žinos savo situaciją, ir kokią tai turės joms finansinę įtaką", - kalbėjo H.Baubinas.
Vilnietis šeimos gydytojas Andrius Bleizgys mano, jog naujoji tvarka palieka nemažai neišspręstų problemų. Medikas abejoja, ar tikslinga vertinti gydytojų darbą pagal visus prisirašiusius lėtinėmis ligomis sergančius pacientus.
"Dalis pacientų kreipiasi pirmą kartą į gydytoją, kai lėtinė liga paūmėja, būklė pablogėja, tuomet gydytojas privalo siųsti stacionariniam gydymui. Antra situacija, kai pacientai pirmą kartą prisirašo gydymo įstaigoje, nes pakeičia gyvenimo vietą. Tuomet gydytojas neturi ligos istorijos, nežino, kokie tyrimai atlikti, todėl turi siųsti pacientą specialisto konsultacijai, norėdamas skirti kompensuojamus vaistus", - kalbėjo gydytojas.
Anot jo, naujoji tvarka kelia pavojų, kad kad bus nueita lengviausiu keliu ir apsiribota tik skaičių įvertinimu, besigilinant kas po jais slypi.
Tačiau, pasak A.Bleizgio, pacientų interesai dėl to neturėtų nukentėti.
"Mes (gydytojai - BNS) pirmiausiai žiūrime paciento interesų, nežiūrime formalių tvarkų, jei yra blogai. Pamirštame visus skaičius, kvotas ir bandom pacientui padėti, ar nusiųsti į ligoninę, ar paguldyti su kolegų pagalba", - kalbėjo medikas.
